Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2014-04-25 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val.,

2) 2015-03-02 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. K. 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. 00 min. G. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė kartu gyvenančiai G. V. penkis smūgius šluotos kotu į galvą ir penkis smūgius į nugarą, tuo nukentėjusiajai G. V. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais N. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamosios N. K. apklausos protokolo nustatyta, kad dėl pareikšto įtarimo sutinka visiškai. Parodė, kad gyvena savo sugyventinio A. B. mamai G. V. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su A. B. ir G. V. kartu gyvena apie penkerius metus, veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima. Tarp jos ir G. V. pasitaiko buitinių konfliktų, nuomonės dažnai skiriasi, G. V. kartais ją kaltina nebūtomis vagystėmis, todėl kyla žodinių konfliktų, tačiau abi greitai susitaiko. 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. kambaryje G. V. dėl kažko pradėjo priekaištauti, todėl ji labai susinervino ir supykusi paėmusi prie durų stovėjusią šiaudinę šluotelę šluotos kotu greitai smogė gal penkis smūgius G. V. per galvą, o po to iš karto apie penkis smūgius šluotos kotu per nugarą, nes G. V. pasilenkė. G. V. pradėjo rėkti, ji suprato, kad G. V. nuo suduotų smūgių skaudėjo. Ji padėjo šiaudinę šluotą prie kambario durų ir atsitraukė nuo G. V.. Prieš anytą G. V. smurtavo, nes konflikto metu ji labai sunervino ir įtūžusi ją mušė. Matomų sužalojimų G. V. nepadarė. G. V. nieko nesakiusi kažkur išėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnas ir ją pristatė į policijos komisariatą. Supranta, kad smogdama šluotos kotu G. V. per galvą ir nugarą sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi (b.l. 47-48).

Iš nukentėjusiosios G. V. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl neaiškių priežasčių sūnaus A. B. sugyventinė N. K. smogė šluotos kotu penkis smūgius jai per galvą ir penkis smūgius šluotos kotu per nugarą. Dėl suduotų smūgių ji sužalota nebuvo, tačiau juto fizinį skausmą (b.l. 17 -18).

Be kaltinamosios N. K. prisipažinimo, nukentėjusiosios G. V. parodymų, jos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

protokolu - pareiškimu nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. į Prienų rajono PK kreipėsi G. V., kuri pranešė, kad 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. namuose ją sumušė sūnaus sugyventinė N. K. (b.l. 4-5).

Iš 2016 m. vasario 4 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK VPS pareigūnės E. V. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. apie 10 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), A. B. sugyventinė N. K. sumušė sugyventinio motiną G. V.. G. V. nurodė, kad sūnaus sugyventinė šluota jai smogė apie dešimt smūgių į galvą ir nugarą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b.l. 6-7).

Iš 2016 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimta šluota (b.1. 8-10), kuri 2016 m. vasario 5 d. apžiūros protokolu apžiūrėta ir grąžinta nukentėjusiajai (b.l. 11-13).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2016 m. vasario 4 d. 11 val. 17 min. 57 s. N. K. buvo blaivi (b.l. 38).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes ji 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. 00 min. G. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė kartu gyvenančiai sugyventinio motinai G. V. penkis smūgius šluotos kotu į galvą ir penkis smūgius į nugarą, tuo nukentėjusiajai G. V. sukėlė fizinį skausmą. Smurtaudama sau į motinas tinkančios garbaus amžiaus moters, kurios namuose gyvena, atžvilgiu kaltinamoji N. K. ignoravo ne tik teisės, bet ir moralės normas. Tokie kaltinamosios veiksmai, nepaisant to, kad didelių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už N. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji N. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 52-56).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš sugyventinio motiną G. V.. Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje N. K. veiksmuose nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašyta, praeityje teista du kartus, bausta administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas, yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, 2015 m. kovo 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teista už identiško nusikaltimo padarymą (b.l. 29-31). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji išvadų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, ankstesnės bausmės teigiamos įtakos jos elgsenai nepadarė ir nesulaikė jos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, nukentėjusioji prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nepareiškė. Kaltinamoji sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme – 12 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l. 52).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, spręstina, kad prokuroro siūlytina bausmė teismo nesaisto.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir šiuos įpareigojimus vykdyti per visą paskirtosios bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir šiuos įpareigojimus vykdyti per visą paskirtosios bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, įpareigoti N. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindais, N. K. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 5 d., t.y. vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai N. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Kaškonienei, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.