Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei D. J. dėl žemės sklypo miškotvarkos projekto patvirtinimo bei leidimo kirsti mišką pagal patvirtintą miškotvarkos projektą be bendraturčio sutikimo išdavimo,

atsakovui D. J. už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra parengusi ieškovams Žemės sklypo miškotvarkos projektą 2019-2029 metams, kurį siekia suderinti su atsakove ir galutinai patvirtinti. Ieškovas M. Š., veikdamas abiejų ieškovų interesais, per Kauno m. 11-­ojo notarų biurą 2019-01-18 pateikė atsakovei pareiškimą, kuriuo pranešė, jog kviečia suderinti ir pasirašyti Žemės sklypo miškotvarkos projektą. Aptariamą pareiškimą atsakovė ignoravo, į jį neatsiliepė, nurodytu laiku į notarų biurą neatvyko. Atsakovei geranoriškai nebendradarbiaujant ir ignoruojant bet kokius bandymus susitarti, ieškovai ir vėl priversti kreiptis į teismą, jog būtų išspręstas klausimas susijęs su Žemės sklypo valdymu, t. y. miškotvarkos projekto 2019-2029 metams, parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“, suderinimu ir patvirtinimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti registruotu paštu (CPK 123 straipsnis). Pranešimu atsakovė informuota, kad privalo per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, o ieškovai ieškinyje yra išdėstę prašymą priimti sprendimą už akių, taigi yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie tarpusavyje turi įvairių teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu (pirmenybės teisė pirkti vienas kito dalį, teisė proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, išsaugoti ir kt.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis).

Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai kvietė atsakovę suderinti ir pasirašyti Žemės sklypo miškotvarkos projektą, 2019-01-10 siuntė atsakovei pareiškimą, kuriuo pranešė, kad nori patvirtinti Žemės sklypo miškotvarkos projektą, kartu su pareiškimu buvo pateikta miškotvarkos projekto kopija, pasiūlyta Žemės sklypo miškotvarkos projektą pasirašyti 2019-02-04 10 val. Kauno miesto 11-ajame notarų biure. Tačiau sutartu laiku į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą atsakovė neatvyko.

Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 8,2500 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės r.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2800-204/2018 nustatė šio žemės sklypo, naudojimo tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo pasiūlymų schemą, ir nustatė, kad ieškovai M. Š. ir M. Š. asmeniškai naudojasi schemoje nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, lygia 5,1562 ha, o atsakovė D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudojasi žemės sklypo dalimi „B“, lygia 3,0938 ha.

Ieškovų teigimu, jie negali laisvai naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi ir atlikti miško kirtimus, kol su atsakove nesuderintas UAB „(duomenys neskelbtini)” Miškotvarkos projektas 2019-2029 metams, kuriame nurodama, kad 8,2 ha valdoje, kadastrinis Nr. 8830/4:16, miško kvartale (duomenys neskelbtini), sklypuose: 10a; 45b; 47a; 48d; 449a; 50a; 55a; 92a; 3a; 3b; 3c; 3d; 45a; 48a; 48b; 48c kertamo miško bendras tūris 865 m³, likvidinis tūris 729 m³, todėl buvo priversti kreiptis į teismą. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalims nepavyko susitarti dėl Žemės sklypo miškotvarkos projekto patvirtinimo, todėl tenkintinas ieškovų reikalavimas patvirtinti 8.2500 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kivylių k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini) miškotvarkos projektą 2019-2029 metams, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat ieškovams leidžiama be atsakovės D. J. sutikimo 8.2500 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kivylių k.v., esančiame adresu (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl leidimo kirsti mišką pagal patvirtintą miškotvarkos projektą 2019-2029 metams, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų valdomoje sklypo dalyje išdavimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir 774,40 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 924,40 Eur priteistinos iš atsakovės ieškovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 285 - 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

Patvirtinti 8.2500 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kivylių k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini) miškotvarkos projektą 2019-2029 metams, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Leisti ieškovams M. Š. ir M. Š. be atsakovės D. J. sutikimo 8.2500 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kivylių k.v., esančiame adresu (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl leidimo kirsti mišką pagal patvirtintą miškotvarkos projektą 2019-2029 metams, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų valdomoje 5,1562 ha sklypo dalyje.

Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 924,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovai per 20 dienų gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.