Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-439/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
1A-439/2011
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02118-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Regina Gaudutienė
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Vera Gortovanova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-439/2011Proceso Nr. 1-57-1-02118-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. G. priteista 4 938,02 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už patirtas išlaidas gydant F. B. (F. B. ).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 24 d. apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 9 smūgių į įvairias kūno vietas F. B. , padarydamas nukentėjusiajam pakaušio kairės pusės gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvą, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies, dešinio kelio poodinės kraujosruvas, abiejų kelių odos nubrozdinimus-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaktos dešinės pusės ir dešinio momens srities poodinę kraujosruvą, dešinės akies apatinio voko ir išorinio akies kampo srities poodinę kraujosruvą, kairio antakio srities odos nubrozdinimą, kairės akies viršutinio voko poodinę kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl galvos sukamųjų judesių plyšo galvos smegenų dangalinės kraujagyslės ir po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas, kuris suspaudė galvos smegenis ir nukentėjusysis 2010 m. spalio 27 d. mirė, t. y. tyčia nužudė F. B. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios G. B. parodymais, o ne duotais teisiamojo posėdžio metu, ir neatkreipė dėmesio į jo (V. G. ) duotus parodymus, liudytojai P. J. (P. J. ), Ž. T. nematė įvykio, todėl teismas negalėjo jais vadovautis. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu surašyti parodymai netikslūs. Nesutinka su teismo medicinos eksperto T. B. išvada, nes ji prieštarauja įrodymams ir pagrįsta tik jo (T. B. ) asmeniniu mirties aplinkybių vertinimu. Prašo atsižvelgti į liudytojos J. S. parodymus, jog buvo suduota nesmarkiai, mėlynių nesimatė, tačiau nukentėjusysis buvo silpnos sveikatos, dažnai nugriūdavo. Be to, niekas netyrė versijos, jog J. S. kartais F. B. mušdavo už besaikį alkoholio vartojimą. Apeliantas pripažįsta, kad vartojo alkoholį, nes labai išgyveno dėl sūnaus mirties. Mano, kad ši aplinkybė gali patvirtinti tai, jog jis sąmoningai nesuvokė apie galimus sunkius padarinius. Be to, neatsimena, kad būtų vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Teigia, kad teismas turi išanalizuoti aukščiau paminėtas abejones ir aplinkybes, kurios svarbios veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra teisingos.

Apeliantas nepagrįstai prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. spalio 24 d. apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. B. namuose rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į įvairias kūno vietas F. B. . Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodydama, kad V. sakydamas „tik pabandyk skriausti savo mamą, aš tau parodysiu“ kumščiu sudavė F. į veidą. Po to spyrė koja į pilvą ir abiejomis rankomis tuo pačiu metu sudavė smūgius į veidą iš abiejų pusių (1 t., b. l. 59-60), kuriuos patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 8-10). Tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai patvirtina ir specialisto išvada (1 t., b. l. 22-28), teisiamojo posėdžio metu vyresnysis teismo medicinos ekspertas T. B. patvirtino savo išvadą ir davė papildomus paaiškinimus, kad nukentėjusiojo asmens smegenyse esantis kraujo išsiliejimas negalėjo atsirasti nuo griuvimo, nes tuomet smegenyse turėtų būti kontūziniai židiniai. Nukentėjusysis mirė ne nuo ligos, o nuo traumos, t. y. nuo rotacinio judesio kraujagysliniai dangalai persitempia, atitrūksta ir kraujas susitelkė po kietuoju dangalu, nuo kurio nukentėjusysis ir mirė (2 t., b. l. 13-14). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad jis (V. G. ) pašoko ir priėjęs prie F. B. pradėjo kumščiais daužyti jam galvą. Mušė abiem rankomis, tampė už ausų, o sūnui nuslydus nuo lovos spardė kojomis į šonus (1 t., b. l. 46-47), tačiau teisiamojo posėdžio metu jau duoda priešingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios G. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina objektyvūs įrodymai teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos eksperto A. B. paaiškinimai teisme, liudytojų J. S. , S. K. , Ž. T. , P. J. parodymai. Apeliantas pagrįstai teigia, kad liudytojai P. J. , Ž. T. nematė įvykio, tačiau teismas jų parodymais remiasi ta apimtimi, kuria jie nurodė apie nukentėjusiosios G. B. jiems duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai užfiksavo tokius G. B. parodymus kokius ji tuomet nurodė: V. G. sudavė smūgius jos sūnui į galvą po to kojomis spardė, o vėliau jie iš jos kalbos suprasto, kad ji nori sušvelninti savo parodymus dėl nuteistojo suduotų smūgių. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Teismas pažymi, kad atliekant nukentėjusiosios G. B. parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo ne tik vyresnysis tyrėjas, bet ir ekspertas T. B. , kuris teismo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji buvo apklausiama tame pačiame kambaryje, kur viskas vyko ir girdėjo, kaip ji aiškino, kad V. G. nukentėjusiajam (F. B. ) smūgius sudavė į galvą. Nuo smūgių jis krito ant lovos ir galva trenkėsi į sieną (2 t., b. l. 14). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po visais parodymais pasirašė G. B. ir nenurodė, kad parodymai surašyti neteisingai. Jos apklausoje visuomet dalyvaudavo vertėja. Dėl aukščiau paiminėtų aplinkybių paneigiama ir nuteistojo versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas.

Apeliantas taip pat nepagrįstai abejoja vyresniojo teismo medicinos eksperto T. B. išvadomis ir paaiškinimais, nes Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas T. B. , turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, gydytojo teismo medicinos eksperto specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, komisines ir neontologines ekspertizes, įrašytas į mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų, deontologinę, histologinę ekspertizes atliekančių ekspertų sąrašus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-56 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą), turi Teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, kuris galioja iki 2013 m. birželio 19 d., ekspertinio darbo stažą nuo 1995 metų. Be to, nuteistasis ir jo gynėjas 2011 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio metu nepareiškė nušalinimų šiam ekspertui (2 t., b. l. 12).

Nuteistasis nepagrįstai savo apeliaciniame skunde kelią naują versiją, kad J. S. kartais F. B. mušdavo už besaikį alkoholio vartojimą, nes nei vienas liudytojas ar pats nuteistasis nenurodė, jog 2010 m. spalio 24 d. J. S. būtų mušusi ar konfliktavusi su F. B. . Iki įvykio niekas iš liudytojų neparodė, jog ant nukentėjusiojo būtų matę kokius nors sužalojimus. Liudytojai J. S. parodė, kad V. (V. G. ) išgėręs tampa agresyvus, gali žiauriai sumušti, todėl jie (J. S. ir F. B. ) stengėsi rinkti žodžius, kad jo neužkabintų. Po to V. sudavė F. B. (1 t., b. l. 59-60). Tai patvirtino ir nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus. Šie duomenys įrodo, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė ne kas kitas, o būtent nuteistasis V. G. . Apie nuteistojo agresyvų elgesį, kai būną išgėręs, liudytojas P. J. teisme parodė, kad kai V. G. išgeria, kaimo gyventojai jo privengia, nes jis būna agresyvus (2 t., b. l. 16). Liudytojai L. N. ir V. G. , kurie buvo apklausti tik ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, jog V. G. išgėręs būna labai agresyvus (1 t., b. l. 69-72).

Apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, jog jis (V. G. ) neatsimena mušęs nukentėjusįjį, nes tuo metu vartojo alkoholį, teismas vertina kaip bandymą sušvelninti savo padėtį. Tai patvirtina paties nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, t. y. kad 2010 m. spalio 24 d. dalyvavo savo sūnaus laidotuvėse, grįžęs namo gėrė alų su kaimynu I. S. , vėliau atėjo F. B. . Vėliau ėjo pas G. B. ir ši davusi pinigų nupirkti dar alaus. Prisiminė dar ir tai, kad buvo užėjęs kaimynas K. A. (K. A. ). Kaip toliau gėrė su F. B. , G. B. , J. S. , o pasibaigus alui išėjo namo (2 t., b. l. 6-7). Apeliantas nurodo visas aplinkybes išskyrus vienintelę, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta, kad V. G. tyčia tris kartus smogė nukentėjusiajam į galvą – šie veiksmai valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Smūgių sudavimo vieta – galva – gyvybiškai svarbi. Nuteistasis sudavė pakankamai stiprius smūgius, nes nuo jų nukentėjusysis nugriuvo, tačiau nuteistasis nenutraukė smurtinių veiksmų, juos tęsė spardydamas nukentėjusįjį į kitas kūno vietas. Šie V. G. veikos objektyvieji požymiai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad jis, turintis gyvenimišką patirtį penkiasdešimties metų amžiaus asmuo, suprato, jog savo veiksmais minėtomis aplinkybėmis kėsinasi į F. B. gyvybę, numatė, kad gali ją atimti. Įvykio eiga, t. y. nuo nuteistojo suduotų smūgių plyšo galvos smegenų dangalinės kraujagyslės ir po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas, kuris suspaudė galvos smegenis, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris nukentėjusįjį pažinojo (buvo kaimynas, žinojo apie jo silpną sveikatą) veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, nors ir nenorėjo tokių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti.

BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimą gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (baustas administracine tvarka, teistas, teistumai išnykę, gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, įrašytas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje), paskyrė V. G. mažesnę bausmę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui - 10 metų laisvės atėmimo. Ši bausmė atitinka BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina. Tokia bausmė šiuo atveju atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Valdimaras BavėjanasRegina Gaudutienė