Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-13 · Civilinė byla Nr. 2S-742-601/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
2S-742-601/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-742-601/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sprendė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444-743/2007:

atnaujino P. V. Š. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, giminystės ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, – 2004 m. rugpjūčio 10 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas Lazdijų rajono Teizų apylinkės agrarinės reformos tarnybai, priklauso P. V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini); nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,9 ha žemės sklypą, esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Šalies argumentai

2017 m. gruodžio 19 d. prašymu pareiškėjas V. R. prašo sprendimą išaiškinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo V. R. prašymą Nr. R19-4481 dėl sprendimo išaiškinimo atmetė (b. l. 83-84).

Teismas nurodė, kad pareiškėjui V. Š. juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės sklypo nuosavybės teise valdymo fakto nustatytas tam, kad jis galėtų atkurti nuosavybės teises. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai patvirtina, kad sprendimas yra įvykdytas ir nuosavybės teisės P. V. Š. yra atkurtos. Esant įvykdytam teismo sprendimui, jo išaiškinimas negalimas. Kai yra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui, kaip P. V. Š. teisių perėmėjui, nuosavybės teisės į A. Š. iki nacionalizacijos valdytą 7,9 ha žemės plotą atkurtos, pareiškėjo argumentas, kad sprendimas dar nėra įvykdytas, nes jam nuosavybės teisė į 1 ha ploto mišką nėra atkurtos, atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo tai, kad pats pareiškėjas dalyvavo pažymint žemės sklypų ribas vietose, sutiko su šių žemės sklypų vieta ir ribomis, žinojo, kokios paskirties žemė jam grąžinama, neskundė 2011 m. rugpjūčio 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų dėl 7,9 ha žemės ploto grąžinimo, nors tokią teisę turėjo, jeigu manė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese yra pažeidžiamos jo teisės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. R. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-444-743/2007 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. išaiškinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-444-743/2007: ar Lietuvos žemėtvarkos institucija, atkurdama nuosavybės teisę į A. Š. valdytą 7,9 ha žemės, esančios Lazdijų r., (duomenys neskelbtini), tame skaičiuje privalėjo atkurti nuosavybės teisę į 1 ha miško, esantį toje pačioje vietovėje.

Atskirajame skunde nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos slėpė informaciją apie tai, kas Lazdijų r. sav. iki šiol natūra yra išlikęs visas (duomenys neskelbtini) miškas, kurio 1 ha nuosavybės teise priklausė P. B. ir kurį kartu su kitais žemės sklypais 1929 metais jis pardavė A. Š.. Ši aplinkybė pareiškėjui daugelį metų nebuvo žinoma, kas nulėmė pareiškėjo, kaip P. V. Š. teisių perėmėjo, nenaudingus veiksmus vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą, t. y. vykdymo procese pareiškėjas sutiko iš esmės, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į 7,9 ha dirbamos žemės, išeliminuojant 1 ha miško, kas ir buvo padaryta. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paaiškino, kad atkurti nuosavybės teisių į mišką nebegalima, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimas įvykdytas netinkamai, t. y. iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą/nutartį išaiškinti galima tik tuo atveju, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nesibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444-743/2007 nusprendė: 1) atnaujinti P. V. Š. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, giminystės ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti; 2) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, t. y. 2004 m. rugpjūčio 10 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas Lazdijų rajono Teizų apylinkės agrarinės reformos tarnybai, priklauso P. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini); 3) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,9 ha žemės sklypą, esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 15 d. sprendimu tenkintas ieškovo pareiškimas ir pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės sklypo nuosavybės teise valdymo fakto nustatytas tam, kad jis galėtų atkurti nuosavybės teises.

2017 m. gruodžio 19 d. prašymu pareiškėjas V. R. prašo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą išaiškinti, nurodydamas, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl 7,9 ha ploto žemės sklypo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) valdymo nuosavybės teise, rėmėsi Seinų apskrities Šventežerio valsčiaus Petravičių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1927 m. rugpjūčio 9 d. sąrašais, iš kurių matyti, kad tarp 7,9 ha A. Š. valdytos žemės 1 ha buvo miško. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atkurdama pareiškėjui nuosavybės teises, į šį faktą neatsižvelgė ir pareiškėjui grąžino 7,9 ha ploto žemės sklypą, tačiau ariamos žemės. Atsižvelgęs į tai prašo išaiškinti, ar Lietuvos žemėtvarkos institucija, atkurdama nuosavybės teises, privalėjo atkurti nuosavybės teisę į 1 ha miško.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 22 d. raštas Nr. 1SS-737-(7.5) patvirtina, kad vykdant 2007 m. spalio 15 d. teismo sprendimą P. V. Š. nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. Š. iki nacionalizacijos valdytą 7,9 ha žemės plotą Alytaus apskr. (duomenys neskelbtini) atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 20S-74 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 4S-99, kuriais neatlygintinai P. V. Š. perduoti 4,49 ha bendro ploto žemės sklypai Kazlų Rūdos sav. (duomenys neskelbtini) bei 5,11 ha žemės sklypas Kazlų Rūdos sav. (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atkuriant nuosavybes teises, pareiškėjas dalyvavo pažymint žemės sklypų ribas vietoje, sutiko su šių žemės sklypų vieta ir ribomis, žinojo, kokios paskirties žemės jam grąžinama, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimų dėl 7,9 ha žemės sklypo grąžinimo neskundė (jei manė, kad pažeistos jo teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese). Taigi, iš bylos duomenų suprastina, kad 2007 m. spalio 15 d. teismo sprendimas yra įvykdytas ir nuosavybės teisės, dėl kurių ir buvo kreiptasi į teismą, yra atkurtos.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo išaiškinimas galimas tik tuo atveju, jei jis nėra įvykdytas; į aplinkybę, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimas yra įvykdytas, – darytina išvada, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo išaiškinimo instituto nuostatų taikymas šioje byloje objektyviai negalimas.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti pareiškėjo V. R. atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo (apelianto) V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas