- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1-339-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37293-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- J. Č., L. Ž.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžma
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies pridėjus neatliktą bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 8 (aštuonių) mėnesių ir 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi pasiųstas atlikti likusią 8 (aštuonių) mėnesių ir 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmės – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui; bausmę atlikęs, paleistas 2013 m. gegužės 14 d.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,
L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ir vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 302 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiškai sudėta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymosi įstaigose, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti turtinę žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. ir L. Ž., veikdami kartu, 2017 m. liepos 24 d., apie 01.30 val., būdami nukentėjusiosios sutikimu įleisti į butą (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasikėsino pavogti svetimą, nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį, turtą – televizorių „Philips“, 300 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo laiptinėje, ties penktu aukštu jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios. Taip veikdami J. Č. ir L. Ž. bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį, 300 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. Č. ir L. Ž. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, J. Č. 2017 m. liepos 24 d., apie 01.30 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš buto balkono išmesdamas sudaužė vazoną su gėle, 50 Eur vertės, sulaužė medinę kėdę, 20 Eur vertės, sugadino stalinę lempą, 20 Eur vertės, išdaužė gartraukio apšvietimo stikliukus, 50 Eur vertės, šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį, 140 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. Č. padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis J. Č. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo neblaivus, todėl nelabai gerai viską atsimena. Įvykis buvo nukentėjusiosios namuose Skroblų gatvėje, praėjusių metų vasarą. Nukentėjusioji yra pažįstama A. Kartu buvo ir L. A. juos pakvietė į butą. Jis (kaltinamasis) buvo smarkiai apgirtęs, L. taip pat. Bute iš pradžių gėrė, vėliau buvo užmigęs. Žino, kad išmetė gėlę, tačiau nežino, dėl kokios priežasties tai padarė. Pamena, kad nešė televizorių, kurį pavyko išnešti iš buto, bet ne iš namo, nes atvyko policijos pareigūnai. Nepamena, kas pasiūlė išnešti televizorių. Nežino, ką būtų su juo darę, pasipelnyti noro nebuvo. Iki suėmimo dirbo oficialiai ir neoficialiai. Pastaruoju metu dirbo neoficialiai pagal kepėjo specialybę. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas antrą kartą, pripažino kaltę. Tuos parodymus patvirtina. Jis (kaltinamasis) nešė televizorių iš buto, o L. ėjo iš paskos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. Č. teisme nurodė neprisimenantis visų aplinkybių, dėl kurių buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. Č. paaiškino, kad buvo išgėręs, todėl nepamena, kaip susiskambino su A., tačiau pokalbio metu ji pasikvietė pas save į svečius. A. žinojo, kad jis ne vienas, kad su L. Jis su A. tiesiog bendrauja, bet nesusitikinėja. L. irgi su ja tiesiog bendrauja, nesusitikinėja. Su A. susitarė tiesiog ateiti pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Jam ir L. atėjus prie jos laiptinės, ji išėjo. Prie laiptinės jie jau turėjo rankoje alaus litrinį butelį. Tik nepamena, ar jis nešėsi alų rankoje ar L. A., išėjusi iš laiptinės, juos pasitiko ir matė, kad turi alaus. Užėjo pas ją į kambarį, atsisėdo ant lovos. Sėdėjo, šnekėjo trise ir vartojo alkoholį. A. negėrė. Kiek pamena, A. išėjo kažkur iš buto ir jis liko su L. dviese bute. Kiek pamena, L. ėjo kepti maisto, tačiau nematė, ką kepė, nes pastarasis buvo virtuvėje, o jis kambaryje. Jis vienas kambaryje buvo, tai išėjo parūkyti į balkoną. Prieš A. išeinant iš buto, ji pradėjo „psichuoti“, kad neva L. maistą ruošia vidury nakties. Pradėjo sakyti, kad jos draugas turi grįšti, kad jie turi išeiti. A. buvo kiek supykusi ant jų, todėl ji iš pykčio pro balkoną išmetė vazoną su gėlėmis. Dėl ko ji taip padarė, nežino. Kiek pamena, dar peleninę išmetė pro balkoną, o po to išėjo iš buto. Ar A. kalbėjo su kažkuo telefonu prieš išeidama iš buto, nepastebėjo. Jis jautėsi labai apsvaigęs, jam jau sukosi galva nuo išgerto alaus. Kiek pamena, dingo šviesa bute, jis toliau sėdėjo ant lovos. Į kambarį atėjo L. ir jie nusprendė abudu išeit iš buto, nes nebuvo ką veikti. L. užsiminė apie televizorių, kad reikia paimti jį. Neklausė, kam jam televizorius reikalingas, bet sutiko paimti. Kambaryje, nors buvo tamsu, bet prisiminė, kad televizorius buvo prie pat stalo, už kurio sėdėjo, todėl abu priėjo prie televizoriaus, atjungė jį nuo maitinimo lizdo ir pasiėmė. Jis televizorių pasiėmė į rankas ir pirmas išėjo iš buto su televizoriumi rankose. L. ėjo iš paskos. L. matė, kad jis rankose laiko televizorių. Jiems tik išėjus iš buto ir paėjus kelis metrus, laiptinėje sutiko pareigūnus ir A., kurie jį ir L. sulaikė. Jis su L. nesitarė pavogti televizoriaus, ši mintis kilo visai spontaniškai, kai A. nebuvo namuose ir kai dingo šviesa bute. Su L. nusprendė dviese paimti televizorių ir tiek, nesitarė, ką darys su televizoriumi, kai išsineš iš buto. Jis gailisi dėl to, nes tai buvo kvaila mintis imti televizorių. A. pažįsta 3–4 dienas. O L. pažįsta ją ilgiau. Jis jokių daiktų A. bute nelaužė ir nemėtė pro langą, tik paėmė ir išnešė televizorių. Bet idėja paimti televizorių kilo L., o jis tam neprieštaravo, sutiko (b. l. 38–39).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. Č. paaiškino, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Sugadino daiktus, kurie yra išvardinti jam pareikštame įtarime. Jis juos sugadino, būdamas neblaivus, dėl ko, negali paaiškinti. Pamena, kad gėlę išmetė pro langą, o kambaryje mėtė daiktus. L. tuo metu buvo virtuvėje, kažką darė, todėl nematė, ką jis veikė kambaryje. Jis po įvykio bendravo su A., siūlė jai 300 Eur, tačiau ji atsisakė. Ji tiesiog pasakė, kad neims ir pasakė, kad tegu sprendžia teismas, o jis neva gaus, ko nusipelnė. Daugiau nebandė jai siūlyti pinigų, jos atsiprašė. Jis visiškai prisipažįsta ir dėl to gailisi (b. l. 42).
Perskaičius kaltinamojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Iki suėmimo dirbo ir oficialiai, ir neoficialiai. Dirbo „Focus“ picerijoje ir „Express pica“, paskutinė darbovietė, kurioje dirbo oficialiai, buvo „Can can“ picerijoje. Turi antstolių, tad stengėsi dirbti neoficialiai. Šeimos neturi, gyvena su tėvais. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prašo skirti švelnesnę bausmę.
Kaltinamasis L. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad tai liepos mėnesį susitiko su J. Kai susitiko, J. jau buvo apsvaigęs, o jis (L. Ž.) buvo šiek tiek išgėręs alaus. A. pažinojo, ji parašė kažkuriam iš jų, pakvietė į svečius, jie sutiko. Jos namai Skroblų gatvėje. Pakeliui išgėrė alaus. A. bute sėdėjo, šnekučiavosi. Nepamena, kiek laiko ten buvo. J. užmigo, A. vis išeidinėjo iš buto, paskui grįždavo. Bute buvo vienas kambarys ir virtuvė. Sugadintų daiktų jis nematė ir apie tai nieko negirdėjo. A. nuotaika vis keitėsi, gal dėl to, kad jie per ilgai užsibuvo ir jos vaikinas turėjo grįžti namo. Pamena, kad bute dingo šviesa, norėjo išeiti iš buto, A. tuo metu nebuvo. Jis pajuokaudamas pasiūlė J. prigriebti televizorių, bet minties pasipelnyti nebuvo. J. dėl girtumo tą ir padarė. Policijos pareigūnai juos sulaikė už metro nuo išėjimo iš buto, bendro naudojimo koridoriuje. Negali pasakyti, ar butas buvo tvarkingas, nes buvo dingusi šviesa. Pamena, kad J. užkliuvo už stalo ir kažkas nuvirto. Dėl gėlės, tai ją matė tik lauke, kai ją parodė policijos pareigūnai. Televizorius buvo grąžintas. Neigiamai vertina savo elgesį, gal tam turėjo įtakos alkoholis, gailisi. To įvykio metu jau buvo teistas. Buvo susitikęs su A., kalbėjo dėl to, kažkiek žalos jai atlygino, bet nebuvo galimybės surašyti tokio raštelio. Davė jai 70 Eur, gal kaip moralinės žalos atlyginimas ar už daiktus. Darbus pagal darbo sutartį ir individualios veiklos pažymą suderina. Su savo dviejų vaikų motina gyvena atskirai, bet vaikus lanko reguliariai, susitinka su jais. Kai gali, padeda vaikams materialiai, bet nėra nustatytos kasmėnesinės sumos išlaikymui. Mintis dėl televizoriaus išnešimo spontaniškai kilo jam. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, žalą atlygino, padaryta veika nėra sunki, todėl prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji A. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 24 d., apie 00.30 val., grįžo iš darbo ir prie laiptinės sutiko pažįstamus asmenis, žino jų tik vardus – J. ir L., kurie jau jos laukė. Jie pasisiūlė užeiti ir išgerti arbatos, ji neprieštaravo, kadangi galvojo, jog jie pabus truputį ir išeis. Užėję į butą jie pradėjo gerti alų, atsigulė ant lovos, jautėsi kaip namuose, L. pradėjo gaminti maistą, tuomet ji pradėjo sakyti, kad eitų jau namo, kad jai reikia į darbą. Jie nekreipė į ją dėmesio, ji toliau sakė, kad išeitų iš buto, iškvies policiją ir, tuomet, J. paėmė kambaryje buvusią gėlę su vazonu ir išmetė pro balkoną, po to dar kažką lyg išmetė. Ji, supratusi, kad nieko nebus, išėjo iš namų ir, nusileidusi prie laiptinės, tiesiog stovėjo, laukė, gal jie išeis. Būnant prie laiptinės girdėjo, kad iš buto sklinda garsai, pro langą skraido daiktai. Jai bestovint prie laiptinės, atvyko policija ir jie ėjo link buto, laiptinėje ties penktu aukštu sutiko J. su L., pas J. rankose buvo televizorius iš jos buto. Nuėjusi į butą pamatė, kad visas butas apverstas, baldai išvartyti, stalas apverstas, kompiuteris ant grindų. Ar veikia kompiuteris, kiti daiktai, patikslinti galės vėliau, taip pat ir žalą patikslins vėliau, nes televizoriaus dokumentų dabar neranda, jo vertė 300 Eur. Jai televizorius grąžintas. Sulaužyta kėdė, kuri išmesta pro balkoną, gėlė sudaužyta. Padarytą žalą vertina 100 Eur, tačiau, jei televizorius neveiks, ji gali keistis. Kodėl jie išdaužė daiktus namuose, nežino (b. l. 25–26).
Nukentėjusioji A. Ž. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu buvo apgadinti daiktai, t. y. vazonas su gėle, 50 Eur vertės, buvo išmestas pro balkoną, tai padarė jos akivaizdoje J. Jis tiesiog paėmė gėlę į rankas ir išmėtė pro langą. Vazonas su gėle buvo sudužę ir mėtėsi lauke, žemės iš vazono taip pat buvo išbarstytos po visą šaligatvį, tačiau kitą dieną kiemsargis sušlavė žemes, o vazoną surinko ir išmetė. Gėlės dalys, tokios kaip lapai ir šaknys vis dar guli lauke, ant žolės, bent jau kiek matė iki šio ryto. Po to, kai išėjo iš buto ir grįžo į jį jau su pareigūnais, tai virtuvėje pamatė gartraukį, kuris taip pat buvo apgadintas, t. y. lempos su stikliukais išdaužytos. Gartraukio stikliukai su lemputėmis yra 50 Eur vertės. Nuėjo į kambarį ir ant stalo pamatė apgadintą stalinę lempą, t. y. ji šviečia, tačiau jos stikliukai sudaužyti. Lempos stikliukus vertina 20 Eur. Po to nuėjo į balkoną ir pažiūrėjo į apačią. Apačioje lauke pamatė savo kėdę medinę, iš balkono išmestą. Ji nuo smūgio buvo sulūžusi. Kėdę vertina 20 Eur. Bendrai jai padaryta 140 Eur turtinė žala, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir reiškia 140 Eur civilinį ieškinį ( b. l. 29).
Iš 2017 m. liepos 24 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. Ž. parodė, kad 2017 m. liepos 24 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), atėję pažįstami asmenys namuose išdaužė daiktus bei norėjo pavogti televizorių „Philips“. Vagystę norėjo įvykdyti pažįstami L. ir J. Padaryta 100 Eur žala (b. l. 1).
Iš A. Ž. 2017 m. liepos 31 d. pareiškimo matyti, kad 2017 m. liepos 24 d. jos namuose (duomenys neskelbtini), jos akivaizdoje J. Č. per balkoną išmetė 50 Eur vertės vazoną su gėle. Taip pat, grįžusi po įvykio į namus, rado apgadintą stalinę lempą, sulaužyta lempos šviečiamoji dalis. Taip pat pro balkoną buvo išmesta medinė kėdė. Kėdės vertė – 20 Eur. Stalinės lempos vertė – apie 20 Eur. Virtuvėje pamatė apgadintą gartraukį, tai buvo išdaužti lempos stikliukai, kuriuos vertina 50 Eur. Reiškia 140 Eur civilinį ieškinį (b. l. 3).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 24 d. 01.50 val. užregistruotas įvykis, kad viename iš butų, esančių 5-ame aukšte, moteris isteriškai rėkia, skraido daiktai pro balkoną (b. l. 4).
Iš 2017 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 24 d., apie 01.50 val., gautas Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moteris isteriškai rėkia, pro balkoną skraido daiktai. Atvykus į vietą su vyr. patruliu T. V., pareigūnus pasitiko A. Ž., kuri stovėjo prie laiptinės. Ji paaiškino, kad gyvena 37 bute, šiuo metu ten yra du jos pažįstami, vienas iš jų bandė ją išprievartauti. Jiems kylant į penktą aukštą, laiptinėje pamatė du vaikinus, kaip paaiškėjo, L. Ž. ir J. Č.. J. Č. rankose nešė televizorių „Philips“. Vaikinai negalėjo nieko paaiškinti. Televizorius „Philips“ buvo grąžintas savininkei A. Ž. (b. l. 8).
Iš 2017 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), televizorius „Philips“, pridėta fotolentelė. Apžiūros objektas (butas) yra minėtame name, priėjus prie namo matyti, kad šalia laiptinės ant žolynėlio mėtosi pagalvė, antklodė, priešais laiptinę ant praėjimo gėlė, sudužęs baltos spalvos vazonas, toliau ant šaligatvio medinė sulūžusi kėdė. Užlipus į penktąjį namo aukštą, priėjus prie buto Nr. 37 matyti, kad įėjimo durys neapgadintos. Užėjus į butą patenkama į koridorių, kuriame ant grindų stovi juodas televizorius „Philips“, išoriškai apgadinimų nesimato, šalia televizoriaus batai, toliau einant koridoriumi patenkama į kambarį, kurio dešinėje virtuvė, kurioje virtuvės baldai, ant jų makaronai, kiti virtuvės reikmenys, skalbimo mašina ištraukta iš savo vietos, atidaryta. Priešais virtuvę kambaryje apverstas medinis stalas, ant grindų sumesti drabužiai, krovikliai, tv priedėlis, komodos stalčiai išlaužti, dešinėje yra durys į balkoną, užėjus į balkoną matomas atidarytas langas, drabužių džiovyklė. Kambaryje priešais virtuvę, prie galinės sienos lova, šalia jos išmėtyti drabužiai, prailgintuvai, kairėje – pravira spinta, kurioje taip pat matyti suversti daiktai. Visas butas suverstas (b. l. 10–14).
Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), pridėta fotolentelė. Apžiūros metu užfiksuota, kad, atvykus į įvykio vietą, prie laiptinės įėjimo kairėje pusėje ant žemės yra išbarstytos juodos spalvos žemės ir baltos spalvos šukės. Priešais laiptinę prie krūmų žolėje guli gėlė su šaknimis ir keliais lapais ant stiebo. Įėjus į laiptinę ir pakilus į 5 aukštą, kairėje pusėje yra butas, pažymėtas Nr. 37. Įėjus į butą, patenkama į koridorių, toliau – į kambarį, kurio dešinėje pusėje yra virtuvė. Virtuvėje yra dujinė viryklė, virš dujinės viryklės yra pritvirtintas prie sienos gartraukis. Priešais virtuvę, kambaryje prie sienos yra sieninės lentynos, trečioje lentynoje yra stalinė raudona lempa. Iš fotolentelėje pateiktų nuotraukų matyti, kad gartraukis yra be apšvietimo stikliukų, stalinė lempa be gaubto (b. l. 15–21).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad J. Č. 2017 m. liepos 24 d. 02.29 val. nustatytas 2,17 promilių girtumo laipsnis (b. l. 32).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad L. Ž. 2017 m. liepos 24 d. 02.23 val. nustatytas 1,04 promilių girtumo laipsnis (b. l. 67).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamieji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausiant juos papildomai) savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusiosios sutikimu atvyko į jos butą, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Pabuvus bute kurį laiką, nusprendė išeiti, tuo metu nukentėjusiosios bute nebuvo. Išeinant į buto, kaltinamasis L. Ž. pasiūlė paimti bute buvusį televizorių. Kaltinamajam J. Č. sutikus su šiuo pasiūlymu ir paėmus televizorių, kaltinamieji kartu išėjo iš buto, tačiau namo laiptinėje buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ne tik jų prisipažinimai ir paaiškinimai, tačiau ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio kvitai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamieji J. Č. ir L. Ž., 2017 m. liepos 24 d., apie 01.30 val., būdami nukentėjusiosios sutikimu įleisti į jos butą (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasikėsino pavogti svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, turtą – televizorių „Philips“, 300 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo laiptinėje, ties penktu aukštu buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios. Taip veikdami, J. Č. ir L. Ž. bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, 300 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamieji ketino pagrobti, vertę, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismo vertinimu, kaltinamojo J. Č. kaltė padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis J. Č. teisme kaltę dėl nukentėjusiosios turto sugadinimo pripažino visiškai, paaiškino, kad atsimena, jog, būdamas nukentėjusiosios bute, išmetė iš buto balkono gėlę su vazonu. Dėl kitų daiktų sugadinimo patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad mėtydamas sugadino įtarime nurodytus daiktus. Kaltinamojo J. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kito kaltinamojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai ir nukentėjusiosios parodymai, taip pat kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: protokolas-pareiškimas, pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas ir alkotesterio pažyma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. Č., 2017 m. liepos 24 d., apie 01.30 val., būdamas nukentėjusiosios bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš buto balkono išmesdamas sudaužė vazoną su gėle, 50 Eur vertės, sulaužė medinę kėdę, 20 Eur vertės, sugadino stalinę lempą, 20 Eur vertės, išdaužė gartraukio apšvietimo stikliukus, 50 Eur vertės, šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, 140 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sugadinto turto vertę, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę J. Č., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika nebaigta, ir tyčinis (tiesiogine tyčia) baudžiamasis nusižengimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už veikas nuosavybei (b. l. 52–54), baustas administracine tvarka (b. l. 58–63), nedirbantis (neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja J. Č. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam visus kartus buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, kad net ir pačios griežčiausios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. Č. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokuroro siūlomos arešto bausmės, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.), skirtinas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis J. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, skirdamas bausmę L. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika nebaigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už veiką nuosavybei, teistumas neišnykęs (b. l. 98–100), baustas administracine tvarka (b. l. 117–122), dirbantis ir vykdantis individualią veiklą (b. l. 125).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. Ž. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant, artimą šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam L. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad nukentėjusiajai yra davęs 70 Eur, norėdamas iš dalies atlyginti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Be to, kaltinamasis dirba pagal darbo sutartį, papildomai vykdo individualią veiklą, turi du mažamečius vaikus, su kuriais negyvena ir reguliariai neteikia išlaikymo, tačiau palaiko ryšį. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. Ž. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti maksimaliam terminui atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 75 str. 2 d. 7, 8 p.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti L. Ž., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 140 Eur vertės turtinės žalos atlyginimo (b. l. 3). Ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamasis J. Č. sudaužė vazoną su gėle, 50 Eur vertės, sulaužė medinę kėdę, 20 Eur vertės, sugadino stalinę lempą, 20 Eur vertės ir išdaužė gartraukio apšvietimo stikliukus, 50 Eur vertės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytomis šių sugadintų daiktų vertėmis. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Be to, kaltinamasis J. Č. pripažino ieškinį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 24 d. 02.00 val. (b. l. 66) iki 2017 m. liepos 25 d. 16.03 val. (b. l. 92), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam L. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 94, 96) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bylos duomenimis, J. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 24 d. 02.00 val. (b. l. 31) iki 2017 m. liepos 24 d. 11.35 val. (b. l. 43), taip pat 2018 m. vasario 18 d. 01.30 val. (b. l. 169). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi J. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 18 d. (b. l. 183–185). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam J. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, neišnykus jos skyrimo pagrindui, paliktina galioti iki bausmės atlikimo pabaigos. J. Č. atlikus bausmę, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. Č. skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Č. skirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. Č. paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 24 d. 02.00 val. iki 2017 m. liepos 24 d. 11.35 val. ir nuo 2018 m. vasario 18 d. 01.30 val. iki 2018 m. kovo 16 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).
Kaltinamajam J. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pabaigos.
L. Ž. (L. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. skirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir L. Ž. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, L. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 24 d. 02.00 val. iki 2017 m. liepos 25 d. 16.03 val. (dvi dienas) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytus į bausmę laikotarpius.
Kaltinamajam L. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš J. Č. 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.