- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-62-1494-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00204-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 18 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai įspėjimą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. V. skirta už tai, jog šis 2010 m. kovo 16 d., apie 8.20 val., Vytauto prospekte, Kaune, pasisukęs veidu į autobusų stoties pusę apie 20 minučių garsiai šaukė „į Vilnius, į Vilnių pigiau“, taip trikdydamas viešąją rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. V. skundą, 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi paliko nutarimą nepakeistą nustatęs, jog pareiškėjo garsus šaukimas gąsdino praeivius, blaškė transporto priemonių vairuotojų dėmesį, ką įrodo liudytojų D. Č. ir R. Z. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai. Teismas pažymėjo, jog nors A. V. neigia pažeidimą, jo teiginių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, savo 2010 m. kovo 16 d. paaiškinime šis pripažino, kad keletą kartų sušuko „į Vilnių vežame pigiau“ ir dėl triukšmo sukėlimo gailėjosi, o joks psichologinis spaudimas iš pareigūnų pusės nenustatytas.
II.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jokio pažeidimo jis nepadarė, o dėl pareigūno nesąžiningumo ir neteisėto veikimo jis padavė skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Pažymi, jog teisme nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai, taip pažeidžiant jo teises. Tvirtina, jog byloje nėra atliktas joks tyrimas dėl viešosios rimties trikdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog pareigūnams A. V. žinomas kaip ne mažiau kaip 8 metus užsiimantis neteisėtu keleivių pervežimu asmuo, kuris kasdien sutinkamas Kauno autobusų stoties prieigose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. V. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
A. V. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog teismas jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs ir įvertinęs bylos įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais pareigūnus D. Č. ir R. Z., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Pažymėtina, jog asmuo viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. O tai, kad apelianto šauksmai trikdė viešąją rimtį, pagrindė liudytojų parodymai, kuriais patvirtinta, kad A. V. taip garsiai šaukė, kad peršaukė viešojo transporto triukšmą, girdėjosi kitoje gatvės pusėje, stoties perone, t. y. 300 metrų atstumu (b. l. 40 - 41).Dėl apelianto teiginių, jog teisme neapklausti jo nurodyti liudytojai, pasakytina, kad jie nepagrįsti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas jokių pastabų dėl ištirtų posėdyje įrodymų neturėjo, prašymų papildyti bylos medžiagą nekėlė (b. l. 42).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.