Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumai yra išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 6.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sumušė savo šeimos narį – sugyventinę Ž. K., kuriai rankomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvos sritį ir rankas, taip mušdamas Ž. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinio dilbio srityje, kairės alkūnės srityje, kraujosruvos kairės akies junginėje, odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog Ž. K. yra jo sugyventinė, su kuria jis kartu gyvena apie 2 metus ir veda bendrą namų ūkį, tačiau bendrų vaikų jie neturi. Jie gyvena jo sesers bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 13 d. namuose jis ir Ž. K. kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Kuomet išėjo jų draugai, tikslaus laiko nežino, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai turėjo būti jau po vidurnakčio. Po to, kai išėjo jų draugai, jis jau beveik nieko neprisimena. Prisimena, jog miegamajame kambaryje tarp jo ir Ž. K. kilo žodinis konfliktas dėl neaiškių priežasčių. Toliau prisimena tik tai, jog atvyko policijos pareigūnai ir tuomet jis pamatė, kad Ž. K. veidas yra sumuštas. Jis suprato, jog pats tai padarė, tačiau negali pasakyti, kodėl taip pasielgė. Tądien jis buvo per daug apsvaigęs nuo alkoholio, prisimena, jog pats prašė Ž. K. nerašyti pareiškimo. Nors ir neprisimena, tačiau prisipažįsta, jog galėjo sumušti savo sugyventinę ir dėl to labai gailisi, jos jau atsiprašė. Jis supranta, jog tokiais savo veiksmais Ž. K. padarė sužalojimus ir sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau smurto atvejų tarp jų niekada nebuvę. Dėl visko yra kaltas alkoholis, todėl po šio įvykio jis nusprendė atsisakyti jo vartojimo. Jų konflikto niekas nematė. Jis pripažįsta, jog padarė visus Ž. K. sužalojimus, kadangi prieš tai ji neturėjo nė vienos kraujosruvos. Šiuo metu jis legaliai dirba, važinėja į komandiruotes Klaipėdos mieste (bylos lapai (toliau – b. l.) 60 – 61, 66 – 69).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog K. S. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji kartu gyvena apie 2 metus ir veda bendrą namų ūkį, tačiau bendrų vaikų jie neturi. Jie gyvena K. S. seseriai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 13 d. pas juos svečiavosi jų draugai, su kuriais jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. rugpjūčio 14 d. apie 2 val. 30 min. draugai išėjo į namus, o ji ir K. S. alkoholio daugiau nevartojo ir nuėjo į miegamąjį kambarį, kuriame gulėjo ant lovos. Vienu metu K. S. pradėjo kelti pavydo scenas. Norėdama išvengti konflikto, ji išėjo į virtuvę ir joje pradėjo rūkyti. Visą laiką tarp jų vyko žodinis konfliktas, tačiau joks smurtas nebuvo naudojamas. Apie 6.00 val. K. S. kambaryje ją pastūmė, dėl to ji nukrito nugara ant grindų, tačiau dėl to ji nejautė jokio fizinio skausmo. Ji nukrito ant grindų dėl to, kad neišlaikė pusiausvyros, kadangi buvo su kojos įtvaru, nes 2021 metų birželio mėnesį susilaužė dešinę koją. Nepamena, ar ką nors sakė K. S., tačiau, jai gulint nugara ant grindų, šis atsisėdo jai ant pilvo ir delnais sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį. Besigindama rankomis, ji užsidengė veidą, todėl visi smūgiai kliuvo jai į abi rankas. Po tų smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą tiek galvos srityje, tiek ir rankų srityje. Tuo metu ji rėkė ir prašė nustoti ją mušti, tačiau sugyventinis jos neklausė. Kuomet K. S. nustojo ją mušti ir nulipo nuo jos, ji paprašė, jog šis išeitų į kiemą ir parneštų jai iš automobilio cigarečių. Iš pradžių K. S. nėjo į kiemą, kadangi galvojo, kad ji išlips pro balkoną ir pabėgs. Ji įtikino K. S., kad niekur nedings. K. S. išėjus į kiemą paimti cigarečių, ji išsikvietė policiją ir, išlipusi pro balkoną, laukė kieme atvykstančių policijos pareigūnų. Ji nesikreipė į medikus dėl patirtų sužalojimų, tačiau kreipsis į teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime ji nereikš. Ji jau susitaikė su K. S., kuris jos atsiprašė ir ji neturi jam jokių pretenzijų. Supranta, jog dėl visko kaltas alkoholis, kadangi įprastai K. S. nevartoja degtinės, o šio įvykio naktį jis gėrė būtent degtinę. Kitame jų buto kambaryje buvo nuomininkas latvis, vardu S., tačiau jis nė karto nebuvo pas juos atėjęs. Šiuo metu S. jau yra išvykęs į Latviją ir ji neturi jokių jo kontaktų. Jos ir K. S. konflikto niekas nematė, kadangi tame kambaryje jie buvo tik dviese. Anksčiau tarp jos ir K. S. nėra buvę jokių smurto atvejų. Šiais metais Klaipėdos mieste K. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo prieš ją, tačiau tas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi joks smurtas prieš ją nebuvo panaudotas ir ji pati net nerašė pareikšimo (b. l. 1 – 9, 10 – 13).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, Ž. K. pareiškė, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu nuo 2 val. 30 min. iki 5 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ją sumušė sugyventinis K. S., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sumušimo. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios Ž. K. apklausa (b. l. 1 – 9).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. 6 val. 21 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra smurtaujama prieš moterį. Iš prie šio registruoto pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 14 – 17).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d. nuo 6 val. 36 min. iki 6 val. 55 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 22 – 30).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 14 d., aiškinantis įvykio aplinkybes, naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Drager 7510“, Nr. ARJK-0094, 6 val. 54 min. Ž. K. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, 6 val. 59 min. K. S. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 33 – 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 451/2021 (06) nurodyta, jog Ž. K. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinio dilbio srityje, kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. S. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę Ž. K., kuriai jis rankomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, galvos sritį bei rankas ir tuo padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinio dilbio srityje, kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairės akies junginėje, odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo K. S. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei kartu gyvenančiai sugyventinei Ž. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo K. S. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios Ž. K. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis K. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. K. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 104 – 107, 108 – 109).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis K. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, ankstesni du kaltinamojo K. S. teistumai jau yra išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (b. l. 74 – 78, 79 – 81). K. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 84 – 99, 100). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), turintis mažametį vaiką, dirbantis (b. l. 71 – 73, 82, 83). K. S. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (b. l. 103). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 60 – 61, 66 – 69). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 33 – 34).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo K. S. asmenybę, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamojo K. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis K. S. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 6 val. 40 min. iki 20 val. 20 min. (b. l. 53 – 54, 57). Šis laikas įskaitomas į K. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55 – 56). Ši kardomoji priemonė K. S. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti K. S. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. 6 val. 40 min. iki 20 val. 20 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti K. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam K. S. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam K. S. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.