Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui T. M. (T. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. (T. M.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skunda grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Komisijai 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo išsiųsta peticija, kurioje Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) nuteistieji pareiškė asmenines pretenzijas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (toliau – ir įstatymas Nr. XII-1818) normų įsigaliojimo, kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims (toliau – ir Peticija). Peticiją siuntė pareiškėjas, su Peticija buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 20 d. prašymas, atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnis). Komisija 2015 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. S-2015-5571 „Dėl Jūsų ir kitų pareiškėjų kreipimosi“ (toliau – ir raštas Nr. S-2015-5571) pateikė neargumentuotą atsakymą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti Peticiją. Komisijai dėl to buvo išsiųstas kreipimasis, kuriame aiškiai nurodyta argumentacija dėl minėto rašto, nurodyti tiksli reikalavimai (priimti 2015 m. rugpjūčio 20 d. Seimui, Vyriausybei pateiktą Peticiją, kurią pasirašė faktiški visi Marijampolės PN nuteistieji; jeigu Komisijai kyla neaiškumų, prašoma tarpininkauti, kad Marijampolės PN administracija padėtų sukurti nuteistųjų grupę (BVK 139 straipsnis), kuri realiai galės toliau šalinti kilusius trūkumus dėl Peticijos priėmimo ar principinio ginčo, kylančio dėl parlamentinės veiklos, susijusios su nuteistųjų teisėmis ir laisvėmis). Komisija 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 2015-6355 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir raštas Nr. S-2015-6355), kuriame Komisija kaip ir rašte Nr. S-2015-5571, nepaaiškindama priežasčių, dėl kurių atsisako priimti nagrinėti pateiktą peticiją, atmeta reikalavimus, jų nenagrinėjusi.

2.2. Minėti du Komisijos raštai nepatvirtinti valstybės institucijos antspaudu, parašo braižas stipriai skiriasi, todėl laikytina, kad minėti raštai nepasirašyti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo imperatyvias nuostatas, pagrįstai laikoma, kad minėti Komisijos raštai nepagrįsti, nemotyvuoti, o tai pažeidžia administracinę nagrinėjimo procedūrą.

2.3. Pasak pareiškėjo, sprendžiant principinius dalykus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Protokolo Nr. 15, kuriuo iš dalies keičiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 ratifikavimo (toliau – ir įstatymas Nr. XII-1771).

2.4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, jeigu nacionaliniai įstatymai nesudarė sąlygų asmeniui sukurti pilnavertę gynybą, tokiu atveju atsižvelgiama į tarptautinių sutarčių nustatytas teisės normas. Šiuo atveju valstybės įstaiga piktybiškai pažeidžia asmenų teises ir laisves, atsisakydama sukurti teisinę procedūrą, kurios tikslai ir siekiai sukurtų nuteistųjų asmenų grupei teisę į gynybą nuo nepagrįstų teisinių suvaržymų. Taigi, šiuo skundu reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo ir objektyvios procedūros nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą sąlygoja satisfakcijos atpildo principas.

II

1. Komisija remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi, 76 straipsniu, Seimo statuto 25 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimi, 74 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 80 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, Peticijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad Komisija buvo sudaryta Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarime Nr. 24 iš 8 Seimo narių, iš kurių išrinkti pirmininkas ir jo pavaduotojas. Komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) patvirtinti Seimo1999 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. VIII-1408, pagal Nuostatų 1 punktą Komisija – tai Seimo sudaryta nuolatinė komisija, kuri sprendžia kreipimosi į Seimą pripažinimo peticija bei Seimui pateiktų peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Komisijos nariai sprendžia visus klausimus, susijusius su peticijos teisės įgyvendinimu, taip pat ir dėl ko pareiškėjas kreipiasi su kreipimusi (peticija), ar kreipimasis atitinka formalius reikalavimus kreipimosi (peticijos) formai ir turiniui, ar pareiškėjas laikosi kreipimosi (peticijos) padavimo tvarkos ir kt.

2. Peticijų įstatyme nustatyti visi svarbiausi peticijos teisės įgyvendinimo tvarkos elementai: dėl ko galima kreiptis su kreipimusi (peticija), kurioms viešosios valdžios institucijoms gali būti paduodamas kreipimasis (peticija), formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti kreipimasis (peticija), kreipimosi (peticijos) padavimo tvarka, sprendimų dėl kreipimosi nepripažinimo peticija, atsisakymo priimti peticiją nagrinėti priėmimo ir jų apskundimo tvarka ir kt. Pažymėtina, kad pagal Peticijų įstatymą yra galimybė ištaisyti kreipimąsi tik tada, jeigu nenurodytas pareiškėjo vardas, pavardė ir jis yra nepasirašytas; teisė patikslinti ar papildyti kreipimąsi pareiškėjams nesuteikta. Taigi, Peticijų įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis Konstitucijoje laiduojamos peticijos teisės gyvendinimo tvarką, jis netaikomas, kai piliečiai įgyvendina Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo kritikos teisę. Peticijų įstatymas nereglamentuoja skundų, pareiškimų ir pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos, kurią nustato kiti įstatymai ir teisės aktai.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimu, Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos piliečių teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus negalima tapatinti su Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teise: kiekviena iš šių teisių turi savo, tik jai būdingą turinį; tai suponuoja inter alia skirtingą šių teisių įgyvendinimo tvarką, taip pat kai kuriuos jų gynimo ypatumus.

3. Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymu ir Nuostatais, 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje nusprendė nenagrinėti Peticijos Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, kadangi ši peticija neatitiko Peticijų įstatyme nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų. Pažymėtina, kad identiška peticija buvo gauta iš Ž. V. ir kitų pareiškėjų, atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namuose, Komisija 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje taip pat nusprendė jos nenagrinėti; jie Komisijos sprendimo neskundė.

4. Komisija pareiškėjui paaiškino, kad kreipimąsi (peticiją) būtina parašyti ir pateikti pagal Peticijų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, be kita ko, jame turi būti aiškiai nurodyti pareiškėjų pasiūlymai ar reikalavimai, o Peticijoje tik nurodoma, kad jie nesutinka su įstatymo Nr. XII-1818 pakeitimais ir išvardija juos, jokių pasiūlymų / reikalavimų Peticijoje nesuformuluota.

5. Komisija, atsakydama į Marijampolės PN nuteistųjų skundą dėl rašto Nr. S-2015-5571, kurį pasirašė vienas iš iniciatorių T. M., rašte Nr. S-2015-6355 dar kartą informavo pareiškėją, kad kreipimąsi būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus reikalavimus, kad būtina nurodyti savo pasiūlymus ar reikalavimus, taip pat nurodė, kad jam adresuotą raštą Nr. S-2015-5571 pasirašė Komisijos primininkas, raštas parašytas ant oficialaus Komisijos blanko.

6. Komisija, atsakydama į dar vieną pareiškėjo skundą, kuriame reikalauta, kad Seimas įpareigotų Komisiją nagrinėti Peticiją, taip pat nurodyta, kad Komisijos dokumentai neturi valstybės įstaigos spaudo ir yra nepasirašyti, atsiųstų dviejų raštų parašo braižas stipriai skiriasi, o todėl pateikti dokumentai nepasirašyti, 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S-2015-7376 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir raštas Nr. S-2015-7376) atsakė pareiškėjui ir vėl jį informavo, kad kreipimąsi būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad Komisija 2015 m. lapkričio 25 d. iš esmės nagrinės V. K. ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“ (toliau – ir peticija Nr. 2), su kurias savo peticijoje nesutinka pareiškėjai. Pareiškėjas rašte Nr. S-2015-7376 dar kartą informuotas, kad Komisijos raštai parengti ir įforminti, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Peticijų įstatymo, Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. 1961, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių).

Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymu, Nuostatais ir Seimo statutu, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo peticiją ir skundus, išsamiai paaiškino jam peticijų pateikimo peticijų komisijoms tvarką, nurodydama, kad kreipimąsi būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus reikalavimus.

Taigi, pareiškėjas savo konstitucinę peticijos teisę gali įgyvendinti laisvai ir nevaržomai, tačiau tai padaryti jis gali tinkamai parašęs ir pateikęs savo kreipimąsi, t. y. jame aiškiai suformulavęs savo siūlymus ar reikalavimus, tai pareiškėjas gali padaryti bet kuriuo metu.

7. Komisija remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad Komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o jai suteikti įgaliojimai, kylantys iš Seimo veiklos, todėl administraciniam teismui nesuteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčus (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo bylas Nr. I-2936-168/2012, Nr. I-2967-331/2012).

8. Teismo sprendimas priimti pareiškėjo skundą gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintam pamatiniam teisinės valstybės principui – valdžių padalijimo principui. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika dėl valdžių padalijimo principo, valdžių padalijimas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos; kiekvienai valdžios institucijai nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.

9. Konstitucijoje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų, priešingu atveju, nustačius teisę teismui skųsti Seimo ar Seimo komitetų, komisijų priimtus sprendimus, būtų paneigtos paminėtos Konstitucijos nuostatos, bei leistų manyti, kad teismai gali įpareigoti Seimą, t. y. Seimo narius, pakeisti savo sprendimus.

10. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimu, asmuo gali skųsti teismui tik Seimo (nei Komisijos), Vyriausybės, savivaldybės tarybos sprendimus atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti ir tik tada, kai jų sprendimas negrindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nenustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A858-1328/2013, nurodydamas, kad asmuo turi teisę naudotis teismine pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynyba tik skųsdamas Seimo, savivaldybės tarybos sprendimą atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A822-91/2014, teisminė kontrolė dėl Seimo Peticijų komisijos veiksmų neįtvirtinta teisės aktuose, dėl to vertintina kaip itin ribota ir sietina tik su esminiais konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais; teisminė kontrolė yra apribota patikrinimu, ar atsakovo sprendimas grindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

11. Pareiškėjas teismui skundžia raštą Nr. S-2015-6355, kuriame pareiškėjas buvo dar karta informuotas, jog Komisija 2015 m. rugsėjo 23 d. nusprendė jo ir kitų pareiškėjų peticijos nenagrinėti pagal Peticijų įstatyme nustatytą tvarką, jog kreipimąsi būtina parašyti pagal Peticijų įstatyme nustatytus reikalavimus, t. y. skundžiamas raštas nėra Seimo atsisakymas tenkinti skundą dėl Komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti.

12. Pažymėtina, kad Komisija, 2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjusi peticiją Nr. 2, nusprendė atmesti peticijoje Nr. 2 pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo Nr. XII-1818, su kurio nuostatomis nesutinka pareiškėjas, taip pat nusprendė teikti Seimui išvadą dėl jų atmetimo. Pagal Peticijų įstatymo 16 straipsnį Seimo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Seimo Kanceliarijoje 2015 m. rugpjūčio 31 d. gauta Marijampolės PN bausmes atliekančių nuteistųjų 2015 m. rugpjūčio 20 d. peticija dėl nesutikimo su įstatymo Nr. XII-1818 pakeitimais (Peticijoje išvardyta 11 punktų), Peticiją pateikė pasirašęs pareiškėjas, taip pat Peticiją pasirašė dar 30 asmenų (Peticija (b. l. 6–7, 21–23); parašai (b. l. 25)). Su Peticija pateiktas prašymas pripažinti nurodytą kreipimąsi Peticija, kuriame nurodyta, kad kreipimosi priežastys – įstatymo Nr. XII-1818 prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos principinėms nuostatoms, šį prašymą pasirašė pareiškėjas (b. l. 24).

2. Remiantis Komisijos 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolu Nr. 250-P-11, Komisija vienbalsiai nusprendė nenagrinėti Peticijos (b. l. 28).

3. Komisija, atsakydama į Peticiją, 2015 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. S-2015-5571 „Dėl Jūsų ir kitų pareiškėjų kreipimosi“ informavo pareiškėją apie tai, kad Komisijos 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje nuspręsta nenagrinėti Peticijos Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų (b. l. 4–5, 26–27). Rašte Nr. S-2015-5571, be kita ko, nurodyta: kreipimųsi (peticijų) pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato specialus Peticijų įstatymas, kuriame nustatyti visi svarbiausi peticijos teisės įgyvendinimo tvarkos elementai: dėl ko galima kreiptis su peticija, kurioms viešosios valdžios institucijoms gali būti paduodama peticija, formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti peticija, peticijos padavimo tvarka ir kt.; pagal Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį peticijoje turi būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai. Kiekvieną kreipimąsi turi pasirašyti pareiškėjas; prie kreipimosi gali būti pateikti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medžiaga; pareiškėjo kreipimesi tik nurodomi BVK pakeitimai ir jais piktinamasi, žr., pavyzdžiui, kreipimosi 1 punktą

4. Komisija, atsakydama į Marijampolės PN bausme atliekančių nuteistųjų 2015 m. spalio 12 d. skundą, kurį pasirašė pareiškėjas, dėl rašto Nr. S-2015-5571 ir priimti Peticiją (b. l. 29), 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 2015-6355 „Dėl Jūsų skundo“ iš esmės pakartojo rašto Nr. S-2015-5571 tekstą, papildomai nurodė, kad kreipimesi būtina aiškiai išdėstyti savo siūlymus ir reikalavimus, informavo, kad raštas Nr. S-2015-5571 parašytas ant oficialaus Komisijos blanko, raštą pasirašė Komisijos pirmininkas P. Č. (b. l. 2–3, 30–31).

5. Pareiškėjas pateikė Seimui adresuotą 2015 m. lapkričio 9 d. skundą dėl rašto Nr. S-2015-6355, kuriame nurodė, kad Komisija atsisakė priimti Peticiją, tačiau tokio sprendimo neargumentavo nei rašte Nr. S-2015-5571, nei rašte Nr. S-2015-6355, kad skiriasi parašų, kuriais pasirašyti minėti raštai, braižas, taip pat prašė įpareigoti Komisiją nagrinėti 2015 m. rugpjūčio 20 d. peticiją (b. l. 32).

6. Komisija 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S-2015-7736 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė (b. l. 33–35):

6.1. Pareiškėjas dar kartą informuojamas, kad Komisija 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje nusprendė nenagrinėti Peticijos Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais, nes kreipimasis neatitinka Peticijų įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų: pareiškėjo ir kitų asmenų kreipimesi buvo tik teigiama, jog jie nesutinka su įstatymu Nr. XII-1818, tačiau aiškių ir konkrečių pasiūlymų nesuformulavo.

6.2. Komisija 2015 m. lapkričio 25 d. iš esmės nagrinės V. K. ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“, kurioje yra pateikta šiame rašte išvardytų 15 pasiūlymų. Komisija, iš esmės išnagrinėjusi peticijoje Nr. 2 pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, pagal Seimo Statute nustatytą tvarką teiks Seimui išvadas dėl peticijoje Nr. 2 išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Tuo atveju, kai prieinama išvada tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamo teisės akto projektas arba siūloma sudaryti komisiją ar darbo grupę teisės akto projektui parengti. Komisijos ir Seimo sprendimai dėl peticijoje Nr. 2 išdėstytų pasiūlymų bus pateikti Seimo interneto tinklalapyje.

6.3. Pareiškėjas dar kartą informuojamas, kad Komisijos raštai parengti ir įforminti, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Peticijų įstatymo, Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. 1961, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. M. (T. M.) teigia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti jo skundą, t. y. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat įpareigoti Peticijų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 20 d. peticiją.

2. Įvertinęs Peticijų komisijos raštą Nr. S-2015-5571 (b. l. 4-5, 26-27) bei raštą Nr. S-2015-7736 (b. l. 33-35), teismas sutinka su Peticijų komisijos išvada, kad pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 20 d. peticija (b. l. 6-7) neatitiko Peticijų įstatyme nustatytų formaliųjų reikalavimų, t. y. nėra suformuluoti aiškūs ir konkretūs pasiūlymai (tokia yra ribota teismo funkcija peticijų vertinimo prasme, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-91/2014). Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Peticijų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 20 d. peticiją negali būti tenkinamas, jis atmetamas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Peticijų komisijos neteisėti veiksmai, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. (T. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.