Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2014-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-506/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
1A-506/2014
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06136-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Albinas Bielskis (pran.), Linas Žukauskas
Nuteistasis
D. B., O. G., I. K., A. M., A. S.
Advokatai
Antanas Bartusevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-506/2014Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06136-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1, 1.1.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kazlauskaitei,gynėjui advokatui Antanui Bartusevičiui,nuteistajam D. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti O. G., I. K., A. M. ir A. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nenustatytoje vietoje, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengdamas. Apygardos teismas nustatė tokias nusikalstamos veikos aplinkybes:

O. G., I. K., D. B., A. M. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. liepos 8 d. apie 20 val. Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Užtilčių kaimo teritorijoje, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos teritoriją tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1125 ir Nr. 1126, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos pernešdami gabeno 10 000 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“, kurių vertė 79 560 Lt, ir per sieną pergabenus šias cigaretes vietoje buvo sulaikyti.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme nurodydamas, kad teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai neįtikinami ir neįrodo, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pritaikytos tinkamai.

Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę nėra nei teisiškai, nei socialiai teisingas, teismo nurodyti argumentai nepasižymi jokiu išskirtinumu. Anot apelianto, jo asmenybė nėra išimtinai neigiama, kad būtų reikėję skirti laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad kaltinamasis D. B. nedirba, nes nuo 2014 m. kovo mėnesio jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ filiale, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apeliantas pažymi, kad teismas, paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neapsvarstė galimybės paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto įsitikinimu, tai, kad nėra išnykęs jo teistumas, nėra pagrindas skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio). Jaunam žmogui, kaip ne pilnai susiformavusiai ir dažnai ne kategorišką nuomonę turinčiai asmenybei, didelę įtaką daro jį supanti aplinka. Tuo atveju, jei kaltinamajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, visą bausmės laikotarpį jį supantys žmonės ir bendra jį tuo metu supanti aplinka, atvirkščiai nei siekiama, ne pamokytų kaltinamąjį, o galimai neigiamai paveiktų asmenybės formavimosi procesus. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nuoširdžiai prisipažino padaręs nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus, susijusius su cigarečių kontrabanda, pasižadėjo ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų ir apgailestavo dėl tokio silpnavališkumo.

Pasak apelianto, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo šeimos padėtį, į tai, kad gabentos kontrabandos mastas nebuvo labai didelis, į jo vaidmenį bendrininkų grupėje. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto teigimu, yra tikslinga skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (baudą), kuri atitiktų socialinę realybę ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nežlugdytų nei jo, nei jo šeimos gyvenimo. Apeliantas pažymi, kad gyvena ir prižiūri neįgalų dėdę, kuris negali visapusiškai pasirūpinti savimi, jam dažnai reikalinga priežiūra. Apeliantas gailisi, kad jo surasta išeitis įgyti pinigų, tuo metu, kai finansinė padėtis buvo kritinė, buvo neteisėta ir kad tai negrįžtamai gali paveikti jo ir jo artimųjų gyvenimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 17 punkte nurodyta, kad neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ir dydžiu, aiškiai yra per švelni ar per griežta. Apelianto įsitikinimu, tik paskyrus švelnesnę bausmę bus tinkamai įgyvendintas teisingumo principas, kuris yra vienas iš bausmės paskirčių.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje asmens prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomi atvejai, kai dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką teismui pakanka nustatyti, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-496/2007). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2006, Nr. 2K-513/2007). Nagrinėjamoje byloje D. B. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir parodė už 100 Lt sutikęs gabenti kontrabandines cigaretes, papasakojo detalias įvykio aplinkybes. Tokia jo pozicija kaltinamajame akte buvo įvertinta kaip pilnas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, pripažino padaręs kontrabandą, pripažino supratęs, kad vyko paimti nešulių, kuriuose galimai gabenamos kontrabandinės cigaretės, ir nuoširdžiai apgailestavo dėl savo atliktų veiksmų. Pasak apelianto, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino esmines nusikaltimo aplinkybes, visa tai darė savo noru, todėl iš nuosprendžio motyvų nėra suprantama, kodėl teismas nepripažino nurodytos lengvinančios aplinkybės.

Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau juos įvertinęs padarė nepagrįstą sprendimą dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Apelianto vertinimu, bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatant vadovaujantis teisingumo kriterijumi. Nebūtų teisinga teigti, kad apeliantas, padaręs nusikalstamą veiką dar neišnykus ankstesniam teistumui, yra nesąmoningas ir nedarantis išvadų dėl savo elgesio. Dėl sunkios tuo metu materialinės padėties ir netinkamo aplinkinių rato apeliantas susigundė padėti kitiems nuteistiesiems, tačiau pats neiniciavo ir neorganizavo nusikalstamos veikos įgyvendinimo. Nors padarytas nusikaltimas ir priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje, apelianto vertinimu, yra mažiau pavojingas. Nuteistasis D. B. teigia nuo pat pradžių pripažinęs savo kaltę, davęs išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjęsis, kas, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendį: pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. B. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl prašo ją švelninti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Baudžiamajame įstatyme už kontrabandą (BK 199 straipsnio 1 dalis) numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. B. už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas nusikaltimas, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta bendrininkų grupėje. Ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas už sunkų tyčinį nusikaltimą (išžaginimą), baustas administracine tvarka už tyčinius administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Anot apelianto, teisiamajame posėdyje jis pripažino padaręs kontrabandą, pripažino supratęs, kad vyko paimti nešulių, kuriuose galimai gabenamos kontrabandinės, ir nuoširdžiai apgailestavo dėl savo atliktų veiksmų. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas konstatavo, jog laikyti, kad kaltinamieji (tarp jų ir apeliantas) pilnai pripažino savo kaltę ir tai gali būti laikoma jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad visi kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. neigė atskiras jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes (kontrabandinių cigarečių nešimą per valstybės sieną). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu. Teisiamajame posėdyje D. B. parodė, kad Lietuvos Respublikos sienos nebuvo kirtęs. Paaiškino, kad paketai su cigaretėmis iš Baltarusijos teritorijos buvo plukdomi per upelį, jis kartu su kitais kaltinamaisiais juos priiminėjo būdamas Lietuvos teritorijoje. Šie parodymai ne visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais, 2013 m. liepos 8 d. apie 20 val. buvo perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos teritoriją tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1125 ir Nr. 1126 ir iš Baltarusijos Respublikos teritorijos pernešė (gabeno) 10 000 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“, kurių vertė 79 560 Lt. Liudytojas pasienienis A. N. patvirtino, kad įvykio metu stebėjo valstybės sieną naudodamasis specialiai tokiam stebėjimui pritaikyta technine įranga. Jos pagalba užfiksavo, kaip penki asmenys, neteisėtai kirsdami valstybės sieną, perėjo į Baltarusijos Respublikos pusę. Bėgdamas link sienos kirtimo pažeidimo vietos maždaug po penkių minučių liudytojas pamatė, kaip tie penki asmenys, nešini ryšuliais, kirsdami valstybės sieną, perlipo griovį ir grįžo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Vėliau visi penki valstybės sieną kirtę asmenys padedant kitiems pareigūnams buvo sulaikyti miške Lietuvos Respublikoje, netoli valstybės sienos. Liudytojas A. N. patvirtino, kad sulaikytų valstybės sieną kirtusių asmenų rūbai iki pusės buvo šlapi, galimai sušlapo kertant su valstybės siena besiribojantį melioracijos griovį. Be to, liudytojas A. N. kategoriškai patvirtino, jog valstybės sieną kirtę asmenys Baltarusijos Respublikos teritorijoje išbuvo apie penkias minutes, kiekvienas iš jų į Lietuvos Respublikos teritoriją grįžo nešinas po dvi dėžes, apvyniotas juoda plėvele. Liudytojo teigimu, per sieną dėžių su cigaretėmis plukdyti vandeniu neįmanoma, kadangi tame griovyje buvo tiek vandens, kad viena dėžė užimtų visą kanalą nuo krašto iki krašto. Savo parodymus liudytojas A. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Prie liudytojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo pridėtose nuotraukose matyti įvykio vieta, vandens telkinys ir atstumas, kuriuo liudytojas matė valstybinės sienos kirtimo momentą (t. 1, b. l. 16–25). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje prie valstybės sieną žyminčio stulpo Nr. 1126 žolėje rastos brydės, vedančios iš miško prie valstybės sienos, taip pat aptikti polietileno maišai (paketai) su cigaretėmis (t. 1, b. l. 8–11). Šie ir kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia apelianto versiją, kad Lietuvos Respublikos sienos jis kirtęs nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. B. kartu su kitais nuteistaisiais buvo sulaikyti netrukus po to, kai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl apygardos teismo išvada, kad apeliantas gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, abejonių nekelia.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia: kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei. Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui nepripažinus vieno iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų sudėties požymių – prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nėra pagrindo laikyti, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Taigi D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamame nuosprendyje nenustatyta pagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę D. B., nepakankamai įvertino jo asmenybę. Apelianto teigimu, jo asmenybė nėra išimtinai neigiama, kad būtų reikėję skirti laisvės atėmimo bausmę. Anot apelianto, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. B. yra jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, taip pat neatsižvelgė į jo šeimos padėtį (gyvena ir prižiūri neįgalų dėdę, kuris negali visapusiškai pasirūpinti savimi), į tai, kad gabentos kontrabandos mastas nebuvo labai didelis, į jo vaidmenį bendrininkų grupėje, į tai, kad veikos darymo metu finansinė šeimos padėtis buvo labai bloga. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas nors ir atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau sprendimo dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo D. B. motyvai išdėstyti pakankamai lakoniškai. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie padarytą veiką ir nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas, nors priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje, yra mažiau pavojingas. Paties nuteistojo veiksmai (dviejų paketų su cigaretėmis pernešimas per valstybės sieną) nebuvo išskirtiniai tokio pobūdžio bylose ir nelaikytini padidinto pavojingumo lyginant su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visų šioje byloje nuteistų asmenų atlikti veiksmai buvo identiški, tačiau jiems paskirtos skirtingos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokio bausmės diferencijavimo motyvas – ankstesnis teistumas, t. y. kaltinamiesiems, kurie anksčiau buvo teisti ir yra atlikę realią laisvės atėmimo bausmę, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kitiems – baudos. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai apygardos teismo pozicijai. Iš bylos duomenų matyti, kad visų nuteistųjų veiksmai buvo analogiški, o D. B. asmenybė kitų šioje byloje nuteistų asmenų kontekste nėra išskirtinai pavojingesnė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. B. yra jauno amžiaus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai kaip drausmingas, pareigingas, sąžiningas. Apeliantas teigiamai charakterizuojamas ir daugiabučio namo, kuriame gyvena, savininkų bendrijoje. Iš apeliaciniam teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad D. B. apibūdinamas kaip mandagus, pagarbiai bendraujantis, darbštus, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad D. B. nuo pat pradžių davė parodymus apie padarytą nusikaltimą, apie kartu su juo buvusius asmenis, savo motyvus ir gailėjosi dėl tokio poelgio. Nors duoti parodymai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti juos D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, į juos būtina atsižvelgti sprendžiant skirtinos bausmės klausimą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad D. B. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių teisėjų kolegija skundžiamą apygardos teismo nuosprendį keičia ir nuteistajam D. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį skiria baudą, o jos dydį nustato mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį. Nustatydama skiriamos baudos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į kitiems nuteistiesiems šioje byloje paskirtų baudų dydžius, nes kiekvieno jų vaidmuo darant šį nusikaltimą buvo vienodas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė nuteistajam D. B. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims bei visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Keičiant apygardos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į nuteistajam D. B. paskirtą bausmę – 450 MGL dydžio (58 500 Lt) baudą – įskaitytinas suėmime nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 10 d. (trys dienos) išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti:

D. B., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirti 450 MGL (58 500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 10 d. (trys dienos) vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio (260 Lt) baudai, ir likusį baudos dydį nustatyti 444 MGL (57 720 Lt), įpareigojant šią baudą per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Aloyzas KruopysLinas Žukauskas