Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 15 kartų, iš kurių paskutinius aštuonis kartus:

1. 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. 2015 m. kovo 10 d. Didžiosios Britanijos Newcastle and Tynedale magistrato teismo nuosprendžiu už vagysčių padarymą – 3 (trijų) mėnesių ir 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo ir 80 svarų įmokos bausme.

3. 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme;

4. 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 (septynioms) paroms ir per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti visiems šioje byloje nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą;

5. 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje; neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti ir užbaigti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Užbaigus gydymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

6. 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

7. 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme

8. 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) mėnesių arešto bausme.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., restorane „M. R.“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo T. P. striukės kišenės 40 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, UAB „SEB banko“ mokėjimo kortelė, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „F. B.“ priklausantį AS „Luminor“ banko mokėjimo kortelė ir 160 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu P. P. pagrobė T. P. priklausantį 200 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, P. P. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno elektroninio mokėjimo priemones, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., restorane „M. R.“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobdamas nukentėjusiajam T. P. priklausančią piniginę, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno AS „Luminor banko“ mokėjimo kortelę, priklausančią UAB „F. B.“ ir AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę, priklausančią T. P.. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat P. P. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., restorane „M. R.“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobdamas nukentėjusiajam T. P. priklausančią piniginę, kurioje buvo UAB „F. B.“ priklausanti „Luminor“ banko mokėjimo kortelė, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, panaudodamas minėtą elektroninę mokėjimo priemonę – būdamas kavinėje „C. P.“, kurios adresas nenustatytas, du kartus atsiskaitė AB „Luminor“ banko mokėjimo kortele: sumokėdamas 48 Eur ir 27,43 Eur. Tokiu būdu padarė UAB „F. B.“ 75,43 Eur turtinę žalą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

2023 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 13 d. AB „Luminor Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Nustatyta, kad 2023 rugpjūčio 13 d. buvo atlikti du mokėjimai: pirmasis mokėjimas 48 eurų sumai, atliktas „C. P.“ (duomenys neskelbtini), Vilnius; antrasis mokėjimas 27,43 eurų sumai, atliktas „C. P.“ (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mokėjimai atlikti toje pačioje picerijoje. Bendroje sumoje atlikti mokėjimai už 75,43 eurus.

2023 m. rugpjūčio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti picerijos „C. P.“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše užfiksuoti 2023 rugpjūčio 13 d. įvykiai, nuo 20 val. iki 21.30 val. Pateikti vaizdo įrašai yra “Mp4“ formato. Pateiktuose vaizdo įrašuose yra matoma picerijos „C. P.“ laukas (įėjimas/išėjimas), vaizdas matomas iš toli. Taip pat yra pateikti picerijos vidaus įrašai, kuriuose matoma kasa (alkoholio skyrius), įrašas iš aukštai. Šiame įraše matomos durys, kurios yra uždarytos, matoma, kaip atėję žmonės prekės įsigyja pro tam skirtą langelį. Įrašų dešinės pusės viršutiniame kampe yra matomas užrašas baltomis raidėmis „2023-08-13 20:23“, laikas keičiasi tolygiai einant vaizdo įrašui. Peržiūrėjus visus pateiktus vaizdo įrašus, ieškomo asmens nepastebėta. Pažymėtina, kad įrašų kokybė yra prasta, t. y., pagal įrašus nėra galimybės nustatyti, identifikuoti atvykusius į piceriją asmenis. Kai kuriais atvejais apskritai yra matoma tik tai, kad kažkas kažką perką pro picerijos langelį, tačiau nesimato nei asmens veido bruožų, nei aprangos detalių (vaizdą užstoją durys).

Motyvuojamoji dalis

Kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Kasacinės instancijos teismų praktikoje vagystės sudėtis yra apibrėžiama kaip tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas, svetimo turto užvaldymas jį pasisavinant, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste, būtina pažymėti, kad kišenvagystė - tai vienas iš pagrindinę vagystės sudėtį kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuris padidina šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio). Vagystės sudėtys yra realizuojamos tik tiesioginė tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog jis neteisėtai užvaldo ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą bei numatyto, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis jį turės kaip nuosavą (BK 15 straipsnio 2 dalis).

BK 215 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnio sudėtis taip pat yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno iš sudėtyje išvardintų veiksmų atlikimo momento, nėra svarbu, ar kilo kokių nors padarinių, jie gali turėti reikšmės tik parenkant ir skiriant bausmę. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas – tai mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas (pvz. bankui, parduotuvės kasininkui, banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą, pridėjimas prie bekontakčių mokėjimų terminalo ir kt.). Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltininkas supranta, jog inicijuoja finansinę operacija svetima kortele ir nori taip veikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog P. P. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, o būtent tai, kad jis: 1) 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., restorane „M. R.“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo T. P. striukės kišenės 40 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, UAB „SEB banko“ mokėjimo kortelė, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „F. B.“ priklausantį AS „Luminor“ banko mokėjimo kortelė ir 160 Eur grynųjų pinigų; 2) 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., restorane „M. R.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobdamas nukentėjusiajam T. P. priklausančią piniginę, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno AS „Luminor banko“ mokėjimo kortelę, priklausančią UAB „F. B.“ ir AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę, priklausančią T. P.; 3) 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val., restorane „M. R.“, esančiame Vilniuje, (duomenys, pagrobdamas nukentėjusiajam T. P. priklausančią piniginę, kurioje buvo UAB „F. B.“ priklausanti „Luminor“ banko mokėjimo kortelė, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, panaudodamas minėtą elektroninę mokėjimo priemonę – būdamas kavinėje „C. P.“, kurios adresas nenustatytas, du kartus atsiskaitė AB „Luminor“ banko mokėjimo kortele: sumokėdamas 48 Eur ir 27,43 Eur.

Pirmiau teismo aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t. y.: paties kaltinamojo P. P. parodymai; „M. R.“ kameros užfiksuotas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas; liudytojos Liudmilos I. A. ir nukentėjusiojo T. P. parodymai bei kiti, pirmiau aptarti ir teismo išnagrinėti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo P. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamojo įsakymo ir skirtinos bausmės

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui. Nukentėjusysis T. P. 2024 m. kovo 1 d. raštu informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jo prieštaravimų negauta.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 4 metų. BK 214 bei 215 straipsnių 1 dalies sankcijos numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki 6 metų.

Skirdamas bausmę P. P., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, žalą: padaryti trys baigti, tyčiniai, apysunkiai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai. Žala kuri kilo dėl kaltinamojo veiksmų nėra didelė: UAB „F. B.“ žalos nepatyrė, o T. P. teisės pareikšti civilinį ieškinį atsisakė. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 15 kartų (turi neišnykusi teistumą), kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.); baustas administracine tvarka už: smulkias vagystes; narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (dvi baudos yra sumokėtos); Sodros duomenimis šiuo metu nedirba, tačiau yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir labai gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Visos pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog P. P. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemtos jo neteisėto ir teisei priešingo elgesio ir gyvenimo būdo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam paskirti vieną griežčiausių sankcijose numatytų bausmių – areštą.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam P. P. skirtina: 1) 70 parų trukmės arešto bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties pažeidimą; 2) 20 parų trukmės arešto bausmė už BK 214 straipsnio 1 dalies sudėties pažeidimą ir 3) 30 parų trukmės arešto bausmė už 215 straipsnio 1 dalies sudėties pažeidimą.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 70 parų trukmės arešto bausmę;

- nusikaltimą, numatytą BK BK 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 20 parų trukmės arešto bausmę;

- nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, sudedamos apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti 70 parų trukmės areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir subendrintą bausmę paskiri 75 parų trukmės areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 50 parų trukmės areštą.

Bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.