Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-633/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-25
Bylos Nr.
1-128-633/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
D. J., A. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-633/2012Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-09-25,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiems D. J. ir A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

ROMUALDAS RUTKAUSKAS, asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1990-02-26 Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, dirb. UAB „ARCS“ montuotoju, gyv. Sūduvos g. 4-11, Antanvo km, K. R. sav., teistas : 1) 2011-09-23 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 213 str. 1 d., - 8 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2011-10-21 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 63 str., - 9 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2011-12-14 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 146 str. 2 d., - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, vykdymas atidėtas 2 m., - 2012-01-18 Marijampolės r. apyl. teismo nutartimi 2011-10-21 ir 2011-12-14 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė, - 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m. (bausmę dar nebaigęs atlikti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. 2011-06-11 apie 02.00 val. daugiabučio gyvenamojo namo Vilkaviškio r. sav. Pilviškių km, Vilniaus g. 1 kieme, – viešoje vietoje, būrio pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu iš chuliganiškų paskatų, – be aiškios dingsties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia du kartus spyrė D. J. į galvą ir veidą bei du kartus A. J. į krūtinės-pilvo sritis, tuo padarydamas D. J. muštines žaizdas galvoje ir apatinėje lūpoje, o A. J. pilvo sumušimą bei dešinės alkūnės sumušimą ir nubrozdinimą, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. J. ir A. J. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog nusikaltimo įvykio vietoje nebuvęs ir inkriminuojamo nusikaltimo nepadaręs. Toliau paaiškino, kad policijai jį pirmą kartą apklausiant šioje byloje praėjus keletui savaičių po įvykio, jis prisiminė ir šiuo metu prisimena, jog nusikaltimo įvykio vakare gėrė alkoholį su draugais liudytojais L. J. ir R. V. K. R. sav., Antanavo kaime močiutės I. O. R. kieme esančioje lauko pavėsinėje, išleidęs draugus, apie 24 val. atsigulė miegoti močiutės namuose, niekur išvykęs nebuvo. Jam žinoma, kad jis yra pažįstamas liudytojai I. M., dėl kitų nežinantis, pats jų nepažįstantis, jokių asmeninių santykių nebuvę.

2. Nukentėjusysis D. J. paaiškino, jog įvykio vakarą buvo susitikę buvę klasiokai A. J. namo kieme Pilviškiuose, sėdėjo ant suoliukų, gėrė butelį šampano. Apie 1-2 val. nakties pastebėjo nuo gatvės ateinantį būrelį vaikinų, jų galėjo būti 5, kaltinamojo tarp jų nepažino. Staiga kažkas priėjo iš už nugaros, ir jis pajuto iš dešinės pusės stiprų smūgį į galvą virš dešinio smilkinio, nuo kurio nuvirto ant žemės ir kuriam laikui stipriai apsvaigo ar prarado sąmonę, nes nieko neprisimenantis, taip pat nejautęs ir antrojo smūgio į veidą, nors buvo sužalotas ir šis bei liudytojos sakė matę, jog buvo spirta jam antrą kartą veidan. A. J. ir I. M. jam iš karto pasakė, kad abu smūgius jam spyrė būtent kaltinamasis, kurį jos pažinę. Kai pats atsigavo, girdėjo nukentėjusios A. J. šauksmą, supratęs, kad ir ją sumušė, kas ir kaip, pats nematė, nes užpuolikai greitai pabėgo.

3. Nukentėjusioji A. J. paaiškino, kad įvykio metu su buvusiais klasiokais sėdėjo jos daugiabučio namo kieme ant suoliukų, pamatė, kad nuo Vilniaus gatvės pusės prie jų ateina 3-5 vaikinai, tarp kurių iš karto pažino kaltinamąjį R. R.. Atėjusieji tylėjo, be jokių žodžių vienas iš atėjusių spyrė sėdėjusiam D. J. į galvą, nuo ko šis nuvirto, ar jam dar buvo suduota, neprisimena. Jai žengus prie puolusio D. J., mananti, jog tas pats vaikinas spyrė koja jai į krūtinės-pilvo sritį, nuo ko ji nugriuvo. Jai greitai atsikėlus, prišoko kaltinamasis R. R. ir dar kartą spyrė koja į krūtinės-pilvo sritį, pagal ūgį, kūno sudėjimą, judėjimą mananti, jog ir pirmąjį smūgį, kaip ir smūgius D. J., jam bus sudavęs būtent kaltinamasis R. R., be to, tai jai iškarto patvirtino mačiusi I. M..

Motyvuojamoji dalis

4. Liudytoja M. paaiškino, jog kaltinamąjį iki nusikaltimo įvykio pažinojo, ji taip pat patvirtino, jog prie jų sėdėjusių kieme ant suoliukų nuo Vilniaus gatvės priėjo gal 3 vaikinai, dar daugiau jų buvo pasilikę ant gatvės, iš priėjusių pažino tik kaltinamąjį R. R.. Ji patvirtino mačiusi, kad kaltinamasis spyrė į galvą D. J., nuo ko šis nuvirto, po to jis, kaltinamasis, dar kartą spyrė D. J. kažkur į galvą ar veidą, ji taip pat patvirtino mačiusi, kad būtent kaltinamasis R. R. spyrė koja į krūtinės apačią ar pilvą A. J., nuo ko ši nugriuvo, po ko užpuolikai greitai pabėgo. A. J. skundėsi, kad jai buvo įspirta dar kartą, ar tarpusavyje išsiaiškino, kas tai padarė, - ar kaltinamasis, jau nepamena.

5. Liudytoja L. V. patvirtino, jog nusikaltimo įvykio pradžioje prie jų kompanijos priėję jai nepažįstami vaikinai apžvelgė visų veidus, vienas jų priėjo D. J. iš dešinės ir staiga koja spyrė jam į galvą,. Nuo ko šis nuvirto, prarado sąmonę ar pan., nes į nieką nebereagavo. Ji patvirtino mačiusi, kad netrukus užpuolikai gulinčiam D. J. dar antrąjį kartą spyrė kažkur į galvą, - ar tai buvo tas pats, kuris prieš tai spyrė jam pirmąjį kartą, negalinti tvirtinti. Į tą laiką ji išgirdo netoliese dejuojančią, susiėmusią už pilvo A. J., suprato, kad ji irgi tik ką buvo mušama, jos akivaizdoje vienas iš užpuolikų spyrė A. J. į pilvą dar kartą ir visi pabėgo.

6. Liudytojas K. K. patvirtino, kad įvykio vietoje iš kūno sudėjimo, ūgio ir bendros išvaizdos labai panašus į kaltinamąjį vaikinas priėjo iš dešinės nukentėjusiam D. J. ir staiga nieko nesakęs koja stipriai spyrė į galvą, nuo ko šis nuvirto ant žemės. Tuojau pat buvo užpultas ir jis pats, todėl iš įvykio vietos bėgo ir kas toliau čia vyko teigia nematęs. Užpuolikams pasišalinus, jų kompanija vėl susirinko kieme, sumušta A. J. iš karto pasakė, kad jai du kartus įspyrė į pilvą būtent kaltinamasis, sakė jį pažinusi iš anksčiau.

7. Liudytoja I. O. R. paaiškino, jog policijos apklausiama praėjus apie 20 dienų laikui nuo tiriamo įvykio tvirtina prisiminusi, kad būtent tą vakarą, kurį jos vaikaitis kaltinamas buvęs Pilviškiuose ir sumušęs nukentėjusius, jis, jos vaikaitis R. R., su draugais gėrė alkoholį jos namų kieme pavėsinėje, niekur išvykęs nebuvo, apie 24.00-01.00 val. atsigulė jos namuose miegoti. Nors teisme po to pati pripažino, jog negalinti prisiminti įvykių, vykusių kokią tai konkrečią dieną prieš tokį laiko tarpą, kad ir 20 dienų.

8-9. Alkoholio vartojimo pavėsinėje su kaltinamuoju aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojai L. J. bei R. V., tačiau nė vienas jų teisme negalėjo patvirtinti, jog tai vyko būtent kaltinimo naktį, taip pat pripažino, kad apklausiami policijoje ikiteisminio tyrimo metu konkrečią išgertuvių dieną, kaip tariamai sutapusią su nusikaltimo įvykiu, nurodė tik apklausas dariusiai tyrėjai uždavus menamus klausimus pagal jau duotus byloje kaltinamojo parodymus.

10. 2011-10-14 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav., Pilviškių miestelio Vilniaus g. Nr. 1 pažymėto daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Ant žolės 5,5 m. atstumu nuo kiemo aikštelės krašto įrengtas stambaus medžio staliukas, prie jo suoliukas, keletas masyvių medžio trinkų (b.l. 5-6, 1 tome).

11. 2011-08-04 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 652/11(09) nustatyta, kad nukentėjusiam D. J. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinės žaizdos galvoje ir apatinėje lūpoje, sužalojimai padaryti kietu buku bukabriauniu daiktu artimu vienas kitam laiku galimai 2011-06-11 dviem trauminiais poveikiais, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, mažai tikėtina, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 18, 1 tome).

12. 2011-08-04 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 653/11(09) nustatyta, jog nukentėjusiai A. J. klinikiniais duomenimis konstatuota pilvo sumušimas, dešinės alkūnės srities sumušimas ir nubrozdinimas, sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku bukabriauniu daiktu artimu vienas kitam laiku, galimai 2011-06-11 dviem trauminiais poveikiais, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti nuo kritimo ir kontakto su kietu bukabriauniu paviršiumi. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 39).

13. 2011-11-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką metu nukentėjusioji A. J. atpažino iš bendrųjų veido bruožų kaltinamąjį R. R., kaip įspyrusį nusikaltimo metu jai į pilvą(b.l. 29-32, 1 tome).

14. 2011-11-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja I. M. atpažino iš bendrųjų veido bruožų kaltinamąjį R. R., kuris nusikaltimo metu spyrė abiem nukentėjusiems, t.y. ir D. J., ir A. J. (b.l. 42-45, 1 tome).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis R. R. byloje nuosekliai neigė tiek buvęs nusikaltimo įvykio vietoje, tiek sumušęs nukentėjusius, tačiau šiais kaltinamojo parodymais teismas netiki, kadangi jie visiškai yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.

Tiek abiejų nukentėjusiųjų D. J. ir A. J., tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų I. M., L. V. ir K. K. parodymai apie nusikaltimo įvykį ir jo eigą buvo pakankamai išsamūs, iš esmės vienodi ir nuoseklūs per visą šios bylos procesą, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie pilnai patvirtinti kt. reikšmingais bylos duomenimis – teismo medicinos specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros rezultatais. Byloje liudiję I. M., L. V., K. K. su pačio įvykio kilimu bei jame tiesiogiai dalyvavusiais kaltinamuoju ir nukentėjusiais niekaip reikšmingai nėra susiję (I. M. ir K. K. yra tik buvę praeityje nukentėjusiųjų bendraklasiai, o L. V. išviso pašalinis jiems asmuo), minimi liudytojai neturi jokio, net ir procesinio, suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo pareiškimus. Teismas taip pat nenustatė ir jokių, net ir netiesioginių motyvų, abiem nukentėjusiems kaip tai apkalbėti ir nebūtai apkaltinti kaltinamąjį, - tiek jie, tiek ir pats kaltinamasis teismui patvirtino, jog anksčiau neturėjo jokių asmeninio pobūdžio santykių, tuo labiau piktumų, nesutarimų ar pan. Teismui nekelia abejonių ir kaltinamąjį nusikaltimo vietoje asmeniškai atpažinusių nukentėjusios ir liudytojos pareiškimai apie tai, - pats kaltinamasis pripažino, jog jis tikrai yra pažįstamas minimai liudytojai, be to, nukentėjusi A. J. su juo nors ir labai trumpai užpuolimo metu netgi kalbėjosi, abi ir teismui kategoriškai patvirtino, jog atpažinusios iškarto ir be jokių dvejonių.

Vertindamas byloje liudijusios kaltinamojo senelės 78 m. amžiaus I. O. R. parodymus, teismas visumoje juos vertina siekiu padėti savo vaikaičiui išvengti atsakomybės, nes pati liudytoja teismui tiesiogiai pripažino, jog jos amžius ir sveikata jau esantys tokie, kad ji negalinti prisiminti ką veikė, kur buvo nuėjusi, kas pas ją buvo atėjęs kokią tai konkrečią mėnesio ar savaitės dieną, nuo jos praėjus keletui savaičių, - šiuo atveju nuo nusikaltimo vakaro-nakties buvo praėję jau 20 dienų.

Vertindamas byloje kaltinamojo iniciatyva taip pat liudijusių jo draugų L. J. ir R. V. parodymus, teismas sprendžia, jog reikia tikėti jų liudijimais, duotais teisme, kad jie taip pat nei dabar, nei apklausiami policijoje negali ir negalėję patvirtinti kaltinamojo alibi, - nurodyti tikslią išgertuvių su kaltinamuoju datą, ir tokia atsirado jų parodymuose ikiteisminiame tyrime tik dėl menamai užduotų jiems pareigūnų klausimų, sekusių po jau gautų byloje kaltinamojo parodymų. Kita vertus, akivaizdu, jog net ir tokioje situacijoje, kaip ją buvo paliudiję kaltinamojo liudytojai (I. O. R., L. J. ir R. V.), nėra paneigta objektyvi galimybė ir tikimybė kaltinamajam R. R. kaltinimo laiku (apie 02.00 val.) atsidurti tik už 6 km nuo jo senelės namų esančioje nusikaltimo vietoje ir įvykdyti inkriminuotą nusikaltimą (paskutinis su juo buvęs L. J. teisme be dvejonių nurodė, jog kaltinamąjį paliko apie 01.00 val. laiku, kaltinamojo senelė I. O. R. seniai miegojo ir jokios išgertuvių vietos netvarkė, - tai padarė jis su kaltinamuoju rytojaus dieną).

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintus ir atmestus kaltinamojo R. R. parodymus bei kritiškai įvertintą dalį ir liudytojų I. O. R., L. J. bei R. V. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų, – be jokios bent kiek išreikštos (žodžiu ar kt. būdu) ir aiškesnės dingsties, viešoje vietoje, staigiu ir netikėtu smurtu užpuolė paeiliui abu nukentėjusius, juos spardydamas sukėlė neabejotiną fizinį skausmą, padarė jiems kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jų abiejų sveikatą, jis tuo taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusius smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė abiem nukentėjusiems po 2 smūgius koja) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas spiriant avalyne apauta koja atitinkamai į galvą, veidą, pilvą, akivaizdžių išorinių sužalojimų padarymas, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiuo mušimu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma įžūliu elgesiu tiek vieno, tiek kito nukentėjusio atžvilgiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi būrio pašalinių asmenų akivaizdoje, viešame, atvirame daugiabučio gyvenamo namo kieme, tankiai apgyvendintoje vietovėje, atsižvelgiant į vasaros laiką, čia bet kuriuo metu dar galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių (grįžtančių vėlėliau namo gyventojų, išeinančių juos lankiusių asmenų, atsitiktinių praeivių), kuriems tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai būtų sukėlę išgąstį, neigiamus emocinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., todėl spręstina, jog jis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusiųjų asmenims, bet ir nusikaltimo vietoje bei arti jos (ant gatvės) buvusiems asmenims, taip pat pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, - nukentėjusysis sumušė ir sužalojo iš karto du asmenis, smurtavo pavojingu nukentėjusių sveikatai ir net gyvybei būdu, - spardė į galvą ir pilvą. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė iš chuliganiškų paskatų, - nei betarpiškai prieš smurtą, nei jo metu, nei jį baigęs kaltinamasis nei žodžiu, nei kaip tai kitaip neatskleidė kokių tai galimų asmeninio pobūdžio motyvų, dingsties asmeninio pobūdžio motyvams betarpiškai prieš nusikaltimą nekėlė nei pačių nukentėjusiųjų, nei su jais buvusių liudytojų veiksmai, ar kt. elgesys.

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau iš esmės neigiamai : nors kaltinamasis dar labai jauno amžiaus, dirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau teisme teisiamas jau 4-ąjį kartą, be to, buvo padaręs dar vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nuo atsakomybės už kurį buvo atleistas susitaikęs su nukentėjusiu, taigi, šis nusikaltimas R. R. pagal anksčiau priimtų teismų sprendimų duomenis (b.l. 126, 130-146, 1 tome) jau šeštas, paskutiniai keturi (įskaitant pastarąjį) nusikaltimai buvo tyčiniai smurtiniai ir tos pačios rūšies (BK 284 str. 1 d.), kas rodo akivaizdų kaltinamojo polinkį į smurtą, nesiskaitant nei su laiku nei su vieta. Pagal anksčiau priimtų teismų nuosprendžių duomenis šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas laike buvo padarytas pats paskutinis, tačiau kaltinamasis iki jo momento nė už vieną iš anksčiau padarytų dar nebuvo nuteistas, todėl recidyvo situacijos šiuo atveju nėra.

Kaltinamojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia jau griežtesnės savo dydžiu nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis bausmės paskyrimą.

Teismas sprendžia šioje byloje nukrypti nuo bendrosios taisyklės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam R. R., nors ir nesančiam dėl nagrinėjamo nusikaltimo recidyvistu, teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirti su jo laisvės atėmimu susijusią arešto bausmės rūšį. Teismo vertinimu, kuris grindžiamas aukščiau pateiktu vertinimu kaltinamojo asmenybės ir polinkio į tyčinius smurtinius nusikaltimus, švelnesnių rūšių bausmių paskyrimas nebus adekvatus nei paties kaltinamojo asmenybei, nei nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, nebus pasiekti bausmės skyrimu siekiami tikslai ir tinkamai įvykdytas teisingumas. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją ir aukščiau nusistatytą proporciją paskirtinas 70 parų arešto. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė subendrintina su 2012-01-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta galutine bausme pagal 2011-10-21 ir 2011-12-14 pastarojo teismo nuosprendžius, - 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d.d. taisykles, keičiant arešto bausmę į terminuotą laisvės atėmimą ir pridedant 61 d. (2 mėn.) jos dalį, ir nustatytina subendrinta galutinė bausmė, - 2 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Teismas taip pat apsprendžia, jog bausmės vykdymas kaltinamajam ir toliau gali būti (likti) atidėtas taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatas, - po paskutinio teismo nuosprendžio paskelbimo praėjo jau beveik metai laiko, kaltinamasis nei naujų nusikalstamų veikų, nei administracinių, nei kitokių teisės pažeidimų bylos duomenimis nepadarė, dirba nuolatinį darbą, iš ko teismas sprendžia, jog valstybės jam taikoma probacija iš esmės pasiteisino ir nėra kliūčių ją taikyti ir toliau, tačiau atitinkamai sugriežtinus šiuo nuosprendžiu bausmę, prailginus bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 3 m., bei nustatant papildomų pareigų, kas leistų sustiprinti kaltinamojo priežiūrą ir teigiamai koreguotų jo elgesį ateičiai (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 7 ir 8 p.p.). Kaltinamajam nustatant galutinę subendrintą bausmę taip paliktina ir anksčiau nustatyta pareiga 2011-12-14 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu (atlyginti žalą nukentėjusiam), taip pat 2012-01-18 nutartimi padarytas bausmės užskaitymas ir nustatyta bausmės vykdymo pradžios data.

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.

Kaltinamajam R. R. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškusi kaltinamajam (civiliniam atsakovui) civilinį ieškinį dėl 326,05 lt. ieškovo administruojamam Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytų nuostolių atlyginimo, kurie šiuo atveju pasireiškė išlaidomis apmokant gydymo įstaigai už nukentėjusiems suteiktą medicininę pagalbą ir gydymą. Ieškinys byloje pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., Lietuvos Respublikos CK 6.283 str.), ieškovo nuostolių, pasireiškusių išlaidomis nukentėjusių gydymui, faktas byloje abejonių nekelia, jis yra visiškai pagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais, Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. suteikia (nustato) ieškovui regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę dėl visiško tokių nuostolių atlyginimo į žalą nukentėjusio sveikatai padariusį asmenį, kokiu šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltinamasis R. R.. Tačiau kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas kaltas tik dėl D. J. ir A. J. sužalojimų, tik šių asmenų gydymui apmokėti ieškovo turėtų išlaidų atlyginimas iš kaltinamojo gali ir turi būti priteisiamas, o tai sudaro : 197,62 lt. už R. J. gydymą ir 38,73 lt., - už A. J. gydymą, viso, - 236,35 lt. Šia apimtimi civilinis ieškinys patenkintinas, likusioje dalyje, - atmestinas.

Byloje daiktinių įrodymų, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

ROMUALDĄ RUTKAUSKĄ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Skiriamą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1, 4 ir 9 p.p. taisykles, keičiant arešto bausmę terminuotu laisvės atėmimu ir pridedant jos 61 paros (2 mėn.) dalį, su 2012-01-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. T-58-564/2012 nustatyta bausme, subendrinus šio teismo 2011-10-21 ir 2011-12-14 nuosprendžius, ir tokiu būdu nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 2 (du) metus 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Į šią bausmę įskaityti jau atliktą bausmės dalį pagal 2011-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2011-11-17 iki 2011-12-14.

R. R. toliau taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatas ir galutinės subendrintos bausmės vykdymą jam atidėti 3 (trims) metams, bausmės vykdymo atidėjimo pradžią jam toliau skaičiuoti nuo 2011-12-14.

Nustatyti jam įpareigojimus: 1) iki 2013-12-14 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam G. U. (2011-12-14 teismo nuosprendis), 2) tęsti darbą arba registruotis Darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, 3) 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 05.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu ar mokymusi, 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas, - 191351679, buveinės adresas, - Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, iš R. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Sūduvos g. 4-11, Antanavo km, K. R. sav., du šimtus trisdešimt šešis litus 35 ct. (236,35 lt.) nuostolių atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.