Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos G. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti. Anot pareiškėjo, šio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant pareiškėjo teisę į palikimą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad G. Š. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė. Pareiškėjas yra G. Š. vienintelis sūnus. G. Š. 2009 m. balandžio 23 d. testamentu paliko pareiškėjui visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos G. Š. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po G. Š. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po motinos G. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė motinai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), nuolat šį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. Š. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl pareiškėjas laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama (tik) dėl pareiškėjo veiksmų priimant G. Š. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant G. Š. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip G. Š. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.