- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- I-618-811/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-05-26 įsakymą Nr. P-266 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui L. R. paskyrimo“ (toliau – Įsakymas; t. I b. l. 2-9).
Pareiškėjas nurodė, kad įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Mano, kad šis įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tarnybinio pažeidimo nepadarė, o ikiteisminio tyrimo trukmę ir iš dalies jo kokybę lemia didelis darbo krūvis dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovybės daromas neleistinas psichologinis spaudimas prokurorams bei neteisingas darbo krūvių skirstymas.
Teigia, kad visais atvejais tyrėjams nespėjus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ar laiku pateikti patikrinti bylą prokurorui, jie telefonu apie tai pranešdavo pareiškėjui, kuris žodžiu duodavo tolesnius nurodymus dėl tyrimo eigos ir bylos pateikimo terminas buvo perkeliamas kitai datai. Teigia, kad dėl tyrėjų neatliktų ikiteisminių tyrimų veiksmų visuomet buvo rašomi reagavimo raštai (kartu su nurodymais) arba buvo reaguojama žodžiu, nurodant tyrėjams apie tai surašyti detalų tarnybinį pranešimą. Nurodo, kad galėjo pasitaikyti atvejų, kada tyrėjai per didelį darbo krūvį tokių tarnybinių pranešimų (dėl bylos vėlesnio pateikimo prokurorui ar neatliktų veiksmų ir prokuroro pateiktų pastabų) ir nesurašydavo, bet bylų vėlesnio pateikimo prokurorui atvejai visuomet buvo aptarti su tyrėjais. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, byla prokurorui atsiunčiama patikrinimui tik po kokių 3 savaičių ir prokuroras negali fiziškai sukontroliuoti, ką kiekvienoje byloje kiekvieną dieną daro atitinkamas tyrėjas, be to teisės aktai nenumato, kada, t. y. kokioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tyrėjas turi paskirti užduotį ar apklausti kokį liudytoją ir pan. Mano, kad už ikiteisminio tyrimo sėkmę atsako ne tik prokuroras, bet ir pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovas. Tokių „pažeidimų“ galima nustatyti patikrinus bet kurio kito prokuroro vadovaujamus ikiteisminius tyrimus. Pareiškėjo teigimu, jis aš ilgą laiką vadovavo ikiteisminiams tyrimams dėl viešosios tvarkos pažeidimų, šios bylos dažnai yra didelės apimties ir gana sudėtingos, nes įvykyje dalyvauja nemažai asmenų, dažnai visi nurodo skirtingas įvykio aplinkybes. Be to pareiškėjui pavesdavo vadovauti ikiteisminiams tyrimams dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei vadovauti tiriant daugelį kitų skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų.
Teigia, kad 20 dienų terminą, per kurį byla gali būti pas prokurorą, skaičiavo darbo dienomis. Nesutinka su šio termino skaičiavimu kalendorinėmis dienomis, mano, kad jis yra ydingas, neteisingas ir keistinas, kaip pažeidžiantis socialines teises, nes pareiškėjas dirba darbo, o ne kalendorinėmis dienomis (įskaitant savaitgalius, šventines dienas), dienomis. Teigia, kad dėl to buvo kreiptasi į generalinį prokurorą. Tuo pačiu nesutinka su Įsakymo formuluote „laikė“ bylą, nes pareiškėjas tuo metu dirbo kitose savo ir ilgą laiką sergančių prokurorių bylose, palaikė valstybinį kaltinimą jose teisme. Teigia, kad tarnybinį patikrinimą iniciavę asmenys nesuskaičiavo, kiek ikiteisminių tyrimų pareiškėjas kontroliavo ir procesinių sprendimų priėmė pareiškėjas kitų ilgą laiką sergančių prokurorių bylose. Mano, kad esant dideliam darbo krūviui, nuolat pervargstant dėl žmogiškojo faktoriaus visiems darbe gali pasitaikyti ir klaidų, todėl dėl to negalima bausti. Tuo pačiu nurodo, kad darbo diena yra 8 darbo valandos, o pareiškėjas dirbau ir po darbo valandų. Teigia, kad šališkas pareiškėjo atžvilgiu buvo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K., kuris rodė ypatingai didelį dėmesį pareiškėjo kontroliuojamiems ikiteisminiams tyrimams, o nurodytos pareiškėjo pralaikytos ikiteisminio tyrimo bylos pralaikytos buvo dėl to, kad pastarasis pats jas ne kartą pasiėmęs tikrino. Tuo pačiu nurodo, kad tuo metu buvo Kalėdinis - Naujametinis laikotarpis, daug šventinių dienų, todėl teigia supratęs, kad per šventines dienas jis neturėjo dirbti.
Nurodo suintensyvinęs ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-60636-15 ir priėmęs procesinį sprendimą norėdamas įtikti vyriausiajai prokurorei ir jos pavaduotojui (bijodamas, kad nebūtų inicijuojami tarnybiniai patikrinimai), dėl ko galimai buvo neatliekami veiksmai kituose ikiteisminiuose tyrimuose, nes reikėjo dėti visas pastangas šiam ikiteisminiam tyrimui iki nurodytos datos baigti. Kelia klausimą, ar ikiteisminio tyrimo institucija - jos vadovas, tyrėjai, tiesiogiai atsakingi už nusikalstamų veikų ištyrimą, matydami dėl didelio darbo krūvio susiklosčiusią sudėtingą situaciją, patys be prokuroro nurodymų negali savalaikiai atlikti reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo klausimo byloje Nr. 01-1-48357-15 teigia, kad nors tyrėja pareiškėjui, kaip prokurorui, nurodė, kad reikia spręsti dėl bylos atskyrimo nenustatytų asmenų atžvilgiu, teisės aktai nenumato, kada ir kokioje stadijoje prokuroras turi spręsti, kada atskirti ar sujungti ikiteisminius tyrimus, o tyrėja negali prokurorui nurodyti, kada priimti ši sprendimą, nes jis priskiriamas išimtinai prokuroro, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui, kompetencijai. Ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ikiteisminio tyrimo pabaigoje, nes buvo tikimasi, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatys kitus galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Teigia, kad praktikoje buvo atvejų, kad skubotai atskyrus ikiteisminius tyrimus, o vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje nustačius kitus galimai nusikalstamą veiką padariusi asmenis, šiuos ikiteisminius tyrimus vėl reikėjo sujungti ir dėl to buvo gaišinamas darbo laikas. Nurodo, kad visada analizavo ir skaitė bylų medžiagas, dirbo ir po darbo, aukodamas savo laisvalaikį, santykius su šeima, kenkdamas savo sveikatai, o būdamas pervargęs gal ir galėjo padaryti kažkokių nedidelių ir neesminių klaidų. Mano, kad yra nenormalu dirbti viršvalandžius bijant neįtikti teritorinės prokuratūros vadovybei, nemokami viršvalandiniai darbai prokuratūroje turėtų būti išgyvendinti. Po darbo turėtų būti dirbama tik esant tarnybiniam būtinumui atliekant neatidėliotinus veiksmus ir tai žymint darbo apskaitos dokumentuose. Nurodo kontroliavęs didžiausią ir savo apimtimi bylų likutį, tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjui papildomai buvo nukreipiamos sergančių prokurorių ikiteisminio tyrimo bylos, todėl pareiškėjas fiziškai nespėdavo atlikti visų užduočių. Teigia, kad tiesioginiai vadovai žinojo šią situaciją, tačiau jos nesprendė, todėl mano, kad jie patys ir yra atsakingi už susidariusią padėtį. Nesutinka su darbo krūvio skaičiavimo metodika, nes ikiteisminio tyrimo bylos yra nevienodo sudėtingumo, pvz. vagystės byloje, kurioje nenustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys, prokuroro darbas pasireiškia ikiteisminio tyrimo sustabdymu, kuris užtrunka apie 20 min., viešosios tvarkos pažeidimo byloje, kurioje yra keletas įtariamųjų, keletas nukentėjusiųjų, daug liudytojų ir visi nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, todėl reikia atlikti akistatas ir pan., nagrinėti proceso dalyvių prašymus, smurto artimoje aplinkoje byla paprastai baigiama per keletą dienų pagreitinto proceso tvarka arba nutraukus ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Mano, kad nėra teisingos prokuroro darbo krūvio skaičiavimo metodikos, negali prokuroro darbo krūvis būti skaičiuojamas vien pagal bylų, skundų skaičių. Nurodo, kad visuomet stengiasi, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas per kuo įmanomas trumpesnius terminus, tačiau jiems daro įtaką objektyvūs faktoriai: prokuroro darbo krūvis, darbo valandų skaičius, prokurorų ligos, jų atostogos, ne visuomet pavyksta atlikti proceso veiksmus, nes nemažai žmonių išvyksta į užsienį ir pan. Teigia, kad visi jo atliekami ikiteisminiai tyrimai buvo pabaigti būtent per kuo įmanoma trumpesnius terminius, atsižvelgiant į galimybes ir žmogiškuosius išteklius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje sutinkama su pareiškėjo teiginiais, kad visi ikiteisminiai tyrimai buvo baigti per BPK 176 str. l d. 2 p. nustatytus terminus, nebuvo proceso dalyvių skundų, taip pat nebuvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. tačiau būtent taip organizuodamas ikiteisminio tyrimo procesą neužtikrino, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pareiškėjui neaišku, per kokį dar trumpesnį terminą jis turėjo baigti ikiteisminius tyrimus, kad jam nebūtų taikoma drausminė atsakomybė, nors niekam žala nebuvo padaryta. Mano, kad tikrintojai neišsiaiškino tikrosios pareiškėjo padidėjusio nebaigtų bylų likučio priežasties - ilgai sergant 2 (I. D. ir B. B. P.) iš 5 prokurorų, jų darbo funkcijos buvo perskirstytos kitiems prokurorams. Mano, kad šis klausimas galėjo būti išspręstas perskirstant sergančių prokurorų darbus ir užduotis tolygiai visiems kitiems visos Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams, kas iš esmės ir buvo daroma antrą kartą vėl ilgam laikui susirgus toms pačioms prokurorėms, tačiau priežasčių buvo ieškoma inicijuojant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą. Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovai, gavę pareiškėjo 2015-12-03 Tarnybinį pranešimą, atsižvelgė ir patenkino 2 iš 6 pareiškėjo keltų klausimų - neskyrė nagrinėti skundų ir pareiškimų ir kreipėsi dėl specializacijos pakeitimo. Pareiškėjui grįžus iš atostogų jam per savaitę buvo paskirti net 26 nauji ikiteisminiai tyrimai, neleidžiant pabaigti turimų bylų, vėliau tikriausiai pastebėjus krūvių skirstymo klaidas, krūvis buvo pradėtas mažinti, kas rodo, kad darbo krūvis šioje teritorinėje prokuratūroje skirstomas neteisingai, nenuosekliai ir chaotiškai.
Mano, kad Įsakymo teiginiai, kad dėl tokių pareiškėjo veiksmų ir neveikimo atsirado neigiami padariniai, tarp kurių ir pareiškėjo veiksmų bei neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys: pažeidus baudžiamajame procese įtvirtintą proceso greitumo principą, nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos, yra deklaratyvūs, kurie gali būti rašomi kiekvieno tarnybinio patikrinimo metu. Neigiami padariniai turi būti realūs, pagrįsti, nurodyta konkreti įvertinta patirta žala. Šiuo atveju nė vienas proceso dalyvis šiose bylose nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, nebuvo jokių skundų. Teigia, kad kai kurios iš minimų bylų buvo pabaigtos šiek tiek ilgiau kaip per 3 mėnesius, todėl nesutinka, kad jose buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas. Be to nenormaliu laiko reikalavimą baigti ikiteisminius tyrimus per kuo įmanomai trumpiausius terminus, kai dirba 2-3 prokurorai. Nurodo, kad dėl darbo krūvio to padaryti neįmanoma, o siekiant nustatytais terminais įvykdyti užduotis, nedirbant viršvalandžių to padaryti neįmanoma. Sutinka, kad proceso greitumo reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismus sprendimus bylose priimti kuo greičiau, tačiau tai nereiškia, kad tai turi būti daroma bet kokia kaina ir žmogaus teisių suvaržymo sąskaita.
Teigia, kad Įsakymo, teikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tarnybinio patikrinimo išvados ir pranešimos apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą teiginiai beveiki identiški ir galimai nukopijuoti iš aukštesniojo prokuroro, kurio pagrindu inicijuotas tarnybinis patikrinimas rašto. Pareiškėjas mano, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K. surinko ir teritorinės prokuratūros vadovybė generalinei prokuratūrai pateikė aiškiai tendencingą medžiagą, nes pareiškėjas pasitarimų metu yra išsakęs savo nuomonę, kuri ne visada sutampa su vadovybės nuomone, vieno pasitarimo metu vyriausiojo prokuroro pavaduotojas yra pasakęs, kad kai kam gali tekti atsakyti už savo kalbas ir darbus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 str. numatytos asmens teisės nebuvo pažeistos, visi ikiteisminiai tyrimai buvo pabaigti per įstatyme numatytus terminus. Tarnybinį patikrinimą vertina kaip teritorinės prokuratūros vadovybės inicijuotą smulkmenišką, kruopštų, šališką ir kryptingą pažeidimų ieškojimą, pareiškėjo diskriminavimą dėl jo įsitikinimų ir siekį susidoroti su juo.
Iš teiginių dėl charakterizuojančios medžiagos rinkimo, kreipimosi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl pokalbio garso įrašo pateikimo, kad praėjus tik 23 dienoms nuo prokuroro duotų nurodymų buvo atlikta įtariamojo A. B. ir nukentėjusios S. B. akistata, surašytas susitaikymo protokolas, pareiškėjas sprendžia, kad ikiteisminius tyrimus bylose atlieka ne tyrėjai, o prokuroras, kuris turi žinoti, ką kiekvieną dieną kiekvienoje byloje atlieka tyrėjas bei spėti atlikti dar jam skiriamas užduotis. Teigia, kad įstatyme nenumatyta, kada byloje turi būti surinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, kuri, siekiant išvengti nereikalingų dokumentų kaupimo nutraukinat ikiteisminį tyrimą, gali būti surinkta ir ikiteisminio tyrimo baigiamojoje stadijoje surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tokių pažeidimų ieškojimą laiko vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. atviru ir demonstratyviu šališkumu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nesutinka su pavartota sąvoka „vilkino ikiteisminį tyrimą“ tuo atveju, kai jis buvo baigtas per BPK 176 str. numatytą terminą. Šią įstatymo normą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo įmanoma trumpesnius terminus, laiko reliatyvia ir mano, kad laikantis kuo trumpesnio ikiteisminio tyrimo atlikimo termino turi būti atsižvelgiama į objektyvias aplinkybes - prokuroro darbo krūvį, kuris pareiškėjo buvo didžiausias, prokurorų skaičių dėl jų nedarbingumo, tyrėjų skaičių (tuo metu, kiek girdėjo, jų trūko) ir pan. Kadangi visus ikiteisminius tyrimus baigė per įstatyme numatytus terminus, mano, kad ikiteisminio tyrimo nevilkino, baigė pagal galimybes pakankamai greitai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ilgą laiką nebuvo nė vieno prokuroro padėjėjo, šiuo metu dirba viena prokuroro padėjėja, kuri faktiškai prokurorui nieko nepadeda, o atlieka statistės funkcijas. Prokuratūroje yra 5 prokurorų etatai, nors prieš keletą metų buvo 8 ar 9, ir dirbo 2 prokuroro padėjėjai. Pareiškėjas nurodo baigęs 6 metų teisės studijas, išlaikęs prokuroro egzaminą, praėjęs atranką ir turintis beveik 12 metų prokuroro darbo stažą, teisėsaugos sistemoje dirbantis beveik 19 metų, turintis bijoti, kad su juo gali būti bet kada susidorota, nėra garantuotas dėl savo ateities (negali imti paskolos, pirkti būstą ir pan.). Mano, kad turėtų būti įvertintas psichologinis klimatas kolektyve, vadovai turi turėti vadybos ir darbo organizavimo žinių, sugebėti tolygiai skirstyti darbo krūvius. Teigia, kad pareiškėjas, prokurorės I. D. ir B. B. P. turi vienas kitą pavaduoti, todėl iš pradžių sergančios prokurorės bylas gavo pareiškėjas ir viena tuo metu nesirgusi prokurorė. Pareiškėjas dėl susidariusios sudėtingos situacijos dviejų prokurorių ligos metu 2015-12-03 pateikė tarnybinius pranešimus vyriausiajai prokurorei L. M.- G. ir jos pavaduotojui V. K., tačiau pastarieji į tai neatsižvelgė, visas sergančių prokurorių bylas paskirstė Radviliškyje dirbantiems prokurorams. Susiklosčius analogiškai situacijai antrą kartą - vėl susirgus šioms prokurorėms, be pareiškėjo prašymo šių prokurorių bylos buvo nukreiptos tos pačios prokuratūros prokurorams, dirbantiems ne Radviliškio mieste, pareiškėjui leista sumažinti bylų likutį, jam neskiriant kurį laiką naujų ikiteisminių tyrimų.
Mano, kad 2016-05-19 teikime Nr. 17.9-3037 paminėtame Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybės pateiktame vertinime (2016-04-29 raštas Nr. S5-16355) nebuvo atsižvelgta į padidėjusį darbo krūvį ilgai sergant dviem prokurorėms ir kurį laiką joms grįžus po nedarbingumo, nes reikėjo pabaigti neužbaigtus darbus. Tuo pačiu mano, toks vertinimas galimai buvo šališkas, nes pareiškėjas bei prokurorės B. B. P. ir I. D. buvo parašę prašymą generaliniam prokurorui dėl galimo prokuroro nepriklausomumo pažeidimo, netinkamų darbo sąlygų, kuriame buvo išdėstyti teiginiai ne tik apie Šiaulių apylinkės prokuratūros, bet ir Šiaulių apygardos prokuratūros aukštesniųjų prokurorų veiksmus. Be to pareiškėjas nurodo parašęs generalinei prokuratūrai prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo netinkamai nagrinėjant L. Š. skundą Šiaulių apygardos prokuratūroje, kuomet pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad dėl šios priežasties galėjo būti šališka ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S., rašydama pareiškėjo charakteristiką.
Teigia, kad tokia padėtis susidarė dėl itin didelio darbo krūvio, vadovybės daromo nuolatinio psichologinio spaudimo dėl darbo spartos ir kokybės. Netinkama laiko praktika, kai į prokuratūrą Radviliškyje atvyko Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S., Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. M.- G. ir jos pavaduotojas V. K. ir prokurorai, neatsižvelgiant j jau suplanuotus darbus, užimtumą teisme, buvo verčiami prisižadėti iki nurodytos datos užbaigti ikiteisminius tyrimus. Tai pareiškėjas vertina kaip vertimą dirbti nemokamus viršvalandžius, nes per 8 darbo valandas to padaryti neįmanoma. Dėl tokio neleistino psichologinio spaudimo daroma žala sveikatai, turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas teigia neturintis normalių darbo sąlygų, nuolat turintis dirbti neapmokamus viršvalandžius, turintis bijoti teritorinės prokuratūros vadovybės dėl bylų likučio ir bylų terminų.
Tuo pačiu nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad didelės įtakos darbo spartumui turėjo IBPS įdiegimas prokuratūroje, jo netobulumai ir su tuo susiję trukdžiai, nebuvo tinkamų mokymų dirbti su šia sistema, reikėjo mokytis patiems darbo metu dirbant tiesioginį darbą, tyrėjai ir prokurorai buvo tinkamai neįsisavinę IBPS.
Visi generalinio prokuroro įsakyme išvardinti pareiškėjo vadovaujami ikiteisminiai tyrimai buvo pabaigti per įstatyme numatytus terminus, nė vienas proceso dalyvis nesiskundė dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, juose nebuvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė su skundu nesutinkanti. Nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja prokurorų teisinius santykius, statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybinę atsakomybę, tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką, kuriais vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-03-07 sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (darbo vieta Radviliškyje) prokuroro L. R. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016-05-06 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-2813 (toliau - Išvada) siūloma pripažinti, kad prokuroras L. R. padarė tarnybinį pažeidimą, taikyti jam tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Generalinis prokuroras 2016-05-13 pavedė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai prokurorei surašyti motyvuotą teikimą. 2016-05-19 surašytame teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Nr. 17.9-3037) (toliau - Teikimas) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad prokuroras L. R. padarė tarnybinį pažeidimą, ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, kuri buvo paskirta ginčijamu Įsakymu.
Atsakovė nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjo teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Įsakyme nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminius tyrimus (toliau - ir IT) Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-61695-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-61223-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15, Nr.01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15, Nr. 01-1-61151-15, Nr. 01-1-61204-15, Nr. 01-1-65074-15, kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, ir jiems vadovaudamas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad per trumpiausią laiką išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrino greito šių bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių IT atlikimo. Teigia, kad pareiškėjas galbūt neteisingai supranta savo, kaip savarankiško prokuroro, diskrecines funkcijas organizuojant, kontroliuojant ikiteismini tyrimą ir jam vadovaujant. Prokuroro pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d. Šiame straipsnyje prokurorui suteikiamas išskirtinis statusas - tik prokuroras įvardytas kaip subjektas, organizuojantis ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujantis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ išaiškinta, jog nurodytas Konstitucijos straipsnis nustato pareigą prokurorams organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teismui teisines prielaidas baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą bei priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Pagal 164 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o tai reiškia, kad prokuroras privalo kontroliuoti tyrimą, jo eigą, taip pat ir procesinių veiksmų atlikimo terminus. Prokuroras turi aktyviai dalyvauti atliekant nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą ir tikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigas. Ši pareiga įtvirtinta ne tik BPK, bet ir Generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. 1-40 (2015-06-02 įsakymo Nr. 1-139 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, kurių 4 p. apibrėžta vadovavimo ikiteisminiam tyrimui esmė - nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo prokuroro vykdoma procesinė veikla, kuria įgyvendinamos BPK įtvirtintos prokuroro teisės ir pareigos ikiteisminio tyrimo metu priimti sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, proceso eigos ir baigties.
Prokuroro vadovavimas ikiteisminiam tyrimui pasireiškia ikiteisminio tyrimo pareigūnui privalomais nurodymais ir pavedimais atlikti tyrimo veiksmus, sprendimais pačiam atlikti tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat sprendimais dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, ikiteisminio tyrimo baigties ir kt. Rekomendacijų 5 p. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas - nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo - prokuroro vykdoma procesinė veikla, apimanti prokuroro organizacinių rašytinių ir žodinių pavedimų, sprendimų ir nurodymų, kuriais siekiama, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai ir visas ikiteisminis tyrimas būtų atliktas efektyviausiu ir optimaliausiu būdu, visumą. Rekomendacijų 6 p. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė - nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki proceso sprendimo, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas, priėmimo - prokuroro vykdoma procesinė veikla, kuria siekiama užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, apimanti prokuroro atliekamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinės veiklos priežiūros, tikrinimo, įvertinimo ir atsakomybės reikalavimo veiksmų ir sprendimų visumą. Prokuroro vykdoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolė pasireiškia skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimu, sprendimais nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teikti reagavimo raštus dėl jų veiksmų ar iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą ir kt. Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Rekomendacijų 9 p. numatyta, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksnių planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais.
Teigia, kad nors pareiškėjas savo darbo organizuojant ir kontroliuojant aptariamus ikiteisminius tyrimus trūkumus grindžia tyrėjų netinkamu pareigų atlikimu, tačiau jis, kaip ikiteisminio tyrimo vadovas, buvo pasyvus, neinicijavo drausminių bylų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamai ir nesilaikant nustatytų terminų atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų; ikiteisminio tyrimo bylose nėra jokių atskirų reagavimo raštų ar pastabų, pavyzdžiui, lydraščiuose, siunčiant patikrintas IT bylas dėl tyrėjų neatliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ar dėl vėlesnio nei buvo nurodęs prokuroras bylos pateikimo patikrinimui. Ar ikiteisminio tyrimo metu buvo reikalaujama, kad tyrėjai atliktų konkrečius tyrimo veiksmus, ar jiems buvo duodami nurodymai, keičiamasi informacija žodžiu, kaip teigia pareiškėjas, nustatyti neįmanoma, nes rezultatas (laiku neatlikti proceso veiksmai) rodo, kad pareiškėjo žodiniai pavedimai (jeigu tokie ir buvo) nebuvo vykdomi. Prokuroras, būdamas asmeniškai atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus, privalo taip atlikti savo procesines funkcijas, kad būtų užtikrintas visų reikalingų proceso veiksmų atlikimas per nustatytus terminus. Taigi, pareiškėjas turėjo įvertinti galimai duodamų žodinių nurodymų efektyvumą ir panaudoti visas galimas procesines ir organizacines priemones, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpiausią laiką.
Teigia, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą būtent prokurorui, kaip ikiteisminio tyrimo organizatoriui, tenka ir atsakomybė už visą ikiteisminio tyrimo procesą (pradėjimą, trukmę, eigą, sėkmingą baigtį), nes tik prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, tad jis yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą ir tyrimo rezultatus. Aptartos teisės normos įtvirtina ir proceso greitumo principą, įpareigojantį prokurorą siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo praeitų kuo mažiau laiko, imtis įstatymuose jam pagal kompetenciją numatytų priemonių tyrimui pagreitinti. Tuo pačiu teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo sprendžiamas ne tyrėjo, o prokuroro kaltės klausimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumas tinkamai neatliekant savo pareigų yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjo netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau nepanaikina prokuroro asmeninės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo eigą ir rezultatus.
Sutinka su pareiškėjo teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų vaidmens procese, tačiau kartu daro prielaidą, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jis negali sukontroliuoti, ką kiekvienų dienų daro atitinkamas tyrėjas, be to, teisės aktai nenumato, kada tyrėjas turi paskirti užduotį ar apklausti kokį liudytojų ir pan., neteisingai supranta prokuroro asmeninės atsakomybės už jo žiniai priskirtų ikiteisminių tyrimų eigą, kontrolę ir rezultatus, nesupranta savo atliekamų funkcijų esmės, nors BPK 2 str. įtvirtintas esminis baudžiamojo proceso principas, paremtas prokuroro pareiga pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taip pat BPK 170 str. 2 d. numatyta, kad ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, o prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Jeigu tyrėjai netinkamai atlieka savo pareigas, prokuroras privalo reaguoti jau po pirmo ikiteisminio tyrimo bylos patikrinimo, tačiau nei vienu atveju tai nebuvo daroma.
Generalinio prokuroro 2014-10-31 įsakymu Nr. 1-235 patvirtinto Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 80 punkte nurodyta, kad bylas prokuroras turi patikrinti per 20 dienų nuo jų gavimo prokuratūroje. Pažymėtina, kad 20 dienų laikotarpis, per kurį prokuroras tikrina bylas, nelaikytinas pažeidimu, tačiau sistemiškai vertinant visas aplinkybes prokuroro pareigos užtikrinti kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo procesą kontekste, bylų laikymas 20 dienų, kai jas grąžinant duodami tik formalūs nurodymai tyrėjams, pavyzdžiui, atlikti pranešime apie IT eigų nurodytus veiksmus (ikiteisminiai tyrimai Nr. 0 1-1-49696-15, Nr. 0159141-15, Nr. 01-1-48357-15, o Nr. 01-1-65074-15 tik perrašyti pranešime apie IT eigą išvardyti veiksmai), buvo įvertinta kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Taigi, nors prokuroras ir nepraleido Aprašo 80 p. nustatyto termino, jis nesilaikė pareigos imtis visų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią terminą. Bendrosios terminų skaičiavimo taisyklės nustato, kad terminai gali būti skaičiuojami dienomis, metais, mėnesiais ar savaitėmis. Aprašo V skyriuje „Gautų dokumentų tvarkymas“ tiek Respublikos Prezidento prašymų nagrinėjimui, tiek Seimo narių rašytinių klausimų ar paklausimų, tiek Seimo narių kreipimųsi, tiek jų persiųstų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui terminai nustatyti kalendorinėmis, o ne darbo dienomis. BPK taip pat nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais (t. y. ne darbo dienomis); nėra numatyta, kad galima išskirti darbo ir švenčių dienas ir švenčių dienų neskaičiuoti į bendrą termino laikotarpį. Dėl to nesuprantamu laiko pareiškėjo argumentą dėl 20 dienų termino skaičiavimo darbo dienomis ir teigia, kad jeigu prokurorui nesuprantama teisės aktuose reglamentuota terminų skaičiavimo tvarka, kyla pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos. Aprašo 80 p. nustatytas 20 dienų terminas nesuponuoja pareigos prokurorui dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Visos užduotys ir tiesioginės pareigos turi būti atliekamos darbo metu darbo dienomis, be to, 80 p. numatyta galimybė pratęsti ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo terminą.
Aukštesnysis prokuroras - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K., atsižvelgdamas į Generalinės prokuratūros 2016-01-13 informaciją, kad 2015 m. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Radviliškio padalinyje yra išaugęs neužbaigtų ikiteisminio tyrimo bylų likutis, ir nustatęs, kad iki 2016-01-01 didžiausias likutis yra pareiškėjo žinioje (tai tarnybinio patikrinimo metu patvirtino ir Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybė), atsitiktine tvarka patikrino pareiškėjo kontroliuojamas bylas. Nustačius, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60636-15 vyksta pasyviai, 2016-02-09 buvo inicijuotas jo eigos aptarimas. Aptarimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovai pareiškėją įpareigojo suintensyvinti ikiteisminį tyrimą (BPK 170 str. 5 d.). Vykdydamas aukštesniųjų prokurorų nurodymus prokuroras L. R. nedelsdamas 2016-02-10 davė rašytinius nurodymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, o tyrėjai juos atlikus per 14 dienų 2016-02-24 priėmė procesinį sprendimą - nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginį, kad dėl intensyvesnio darbo šiame ikiteisminiame tyrime galimai nukentėjo kiti jo kontroliuojami ir organizuojami ikiteisminiai tyrimai, laiko nepagrįstu, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti per itin trumpą - 14 dienų laikotarpį ir tai niekaip negalėjo turėti įtakos prokuroro darbo krūviui. Tuo pačiu teigia, kad tai tik parodė, jog per tokį trumpą laiką buvo įmanoma surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, kurių pagrindu priimtas proceso sprendimas, o tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžios (2015-11-02) iki jo eigos aptarimo (2016-02-09), t. y. 3 mėn., vyko vangiai ir nerezultatyviai, nors jį užbaigti buvo galima daug anksčiau.
Sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad norminiai teisės aktai nereglamentuoja, kada prokuroras turi atskirti tyrimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, byloje gavus 2015-09-22 ir 2015-11-04 kriminalinės policijos tyrėjo M. G. tarnybinius pranešimus, kuriuose be išlygų konstatuota, kad tyrimo metu kitų konflikte dalyvavusių asmenų tapatybės nenustatytos, sprendimą dėl tyrimo atskyrimo buvo galima priimti bent jau po 2015-11-04. Taip galima teigti ir dėl to, kad iš tyrėjo tarnybinio pranešimo turinio akivaizdu, kad nuo tyrimo pradžios praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nebuvo nustatytos kitų nusikalstamą veiką padariusių asmenų tapatybės ir iš atliktų tyrimo veiksmų duomenų buvo aišku, kad jų pagrindu tokie asmenys bent jau artimiausiu metu nebus nustatyti. Tokią išvadą suponuoja tyrėjos išreikšta pozicija siunčiant bylą prokurorui net du kartus ir prašant atskirti tyrimą nenustatytų asmenų atžvilgiu. Prokuroro nurodytas argumentas, kad jis neatskyrė bylos, nes buvo tikimasi, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatys kitus galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis, yra nepagrįstas, nes byloje yra kriminalinės policijos tyrėjo tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad tokių asmenų tapatybės nebuvo nustatytos ir tyrimą atliekančios tyrėjos pozicija dėl tyrimo atskyrimo rodė, kad tyrimą atliekantys pareigūnai nematė galimybės nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis.
Pareiškėjas neanalizavo kai kurių ikiteisminio tyrimo medžiagų - net 7 bylose (Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01-1-55021-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15) buvo duodami pertekliniai prokuroro nurodymai. Pareiškėjas vadovams nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, pranešimų, kurie pagrįstų jo teiginius apie dirbamus viršvalandžius, tad patikrinti šios aplinkybės nėra galimybių. Nustatyta, kad pareiškėjo darbo krūvis, vertinant visus rodiklius, per nurodytą laikotarpį buvo tik nežymiai didesnis už vidutinį. Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybė, charakterizuodama pareiškėją (2016-04-29 raštas Nr. S5-16355), pažymėjo, kad didelės apimties, sudėtingų tyrimų per paskutinius pusantrų metų jis neorganizavo. Prokuroro organizuojamų ir vadovaujamų tyrimų terminai, palyginti su kitų Radviliškio padalinio prokurorų, yra ilgiausi, pastebėti pertekliniai nurodymai tyrėjams, o tai turi įtakos aplinkybei, kad jis turi didžiausią tyrimų likutį kartu su naujai skiriamais tyrimais. Prokuroras dažnai kelia klausimą dėl nuolatinio didelio darbo krūvio, nuolat išsako nepasitenkinimą policijos tyrėjų darbu, tačiau dėl savo darbo - organizuojamų tyrimų per ilgos trukmės ir kokybės - yra nekritiškas.
Bylos proceso trukmė yra susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais. Vilkinimas suprantamas kaip situacija, kai ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras, užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesavalaikio proceso veiksmų organizavimo ir vykdymo bei prokuroro procesinio neveiklumo. Pažymėtina, kad BPK nustatyti terminai negali būti traktuojami kaip leidimas vykdyti procesą vadovaujantis nustatytų terminų maksimalia trukme. BPK l, 2, 44 str. įtvirtintas yra proceso greitumo principas, kurio išraiška laikytina ir BPK 176 str. 1 d., įpareigojanti ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Reikalavimas greitai atskleisti nusikalstamas veikas susijęs ir su 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teise į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Todėl prokuroro procesinė veikla negali būti orientuota į teisės aktuose įtvirtintą maksimalią terminų trukmę.
Įsakyme yra konkrečiai nurodyta, kokie pareiškėjo veiksmai ir neveikimas traktuojami kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Tarnybinio patikrinimo metu išanalizavus 13 ikiteisminio tyrimo bylų, pastebėta akivaizdi tendencija priimti galutinį proceso sprendimą orientuojantis į nusikalstamų veikų ištyrimą per 6 mėnesius (apysunkiai nusikaltimai), t. y. ne į proceso greitumą, o į BPK 176 str. 1 d. 2 p. numatytą maksimalų terminą. Prokuroras nereagavo į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai laiku neatlieka ikiteisminio tyrimo veiksmų, nesilaiko nustatytų terminų pateikti bylas patikrinti, neskyrė reikiamo dėmesio susipažinimui su bylų medžiagomis ir dėl to duodavo perteklinius nurodymus. Kaip jau minėta, taip buvo pažeidžiamas BPK 2 str. įtvirtintas esminis baudžiamojo proceso principas, paremtas prokuroro pareiga pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių bylai teisingai ištirti.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl darbo krūvio, nurodo, kad jo darbo krūvio klausimas buvo sprendžiamas iš esmės, 2015-12-03 tarnybinio pranešimo pagrindu Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2015-12-22 surengus pasitarimą. Įvertinus vadovo pateiktus duomenis, buvo nutarta tyrimų kitiems prokurorams neskirti dėl šių priežasčių: įvertinus prokurorų (darbo vieta Radviliškyje) krūvius pagal IPS esančius duomenis nuo 2014-11-01 iki 2015-10-31, nustatyta, kad pareiškėjas Radviliškio padalinyje pagal darbo krūvį yra net ketvirtas iš penkių prokurorų, skaičiuojant mažėjančia tvarka. Mažesnį darbo krūvį turėjo tik prokurorė I. D.. Kadangi prokuroro darbo krūvis buvo 18,84 % mažesnis už tame pačiame padalinyje dirbančių prokurorų darbo krūvio vidurkį, teiginys dėl turimo didžiausio darbo krūvio neatitiko tikrovės. Aptarimo protokole užfiksuota, kad prokuroras pareiškėjas už tuo metu sergančias 2 prokurores papildomai dalyvavo tik 2 teismo posėdžiuose ir tai ženkliai nepadidino jo darbo krūvio. Tikrindamas medžiagas, kuriose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, per tą patį laikotarpį pareiškėjas patikrino tik 9 medžiagomis daugiau, nei kiti prokurorai. Taigi, patikrintų medžiagų skirtumas taip pat nėra toks didelis, kad iškreiptų darbo krūvį. Pareiškėjo gautų nagrinėti skundų skaičius viršijo kitiems prokurorams nukreiptų skundų skaičių, todėl nuo 2015-12-03 iki 2015-12-31 jam neskirta nagrinėti skundų. Pagal pareiškėjo pageidavimą apygardos prokuratūros vadovybei buvo pasiūlyta pakeisti jo specializaciją baudžiamajame procese (tai ir buvo padaryta nauju 2015-12-23 apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu dėl specializacijų). Tuo metu buvo atsisakyta krūvių išlyginimo perduodant dalį tyrimų organizuoti ir vadovauti Šiaulių apylinkės prokuratūros kitiems prokurorams, nes buvo nustatyta, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų, dirbančių Šiaulių mieste, darbo krūvis buvo nuo 10 iki 20% didesnis, išskyrus prokurorę B. P., tačiau nebuvo atsisakyta tyrimų perskirstymo didėjant krūviams ateityje. Aptarimo protokolas Nr. T5-1032 2015-12-22 per prokuratūros dokumentų valdymo sistemą buvo išsiųstas visiems Radviliškyje dirbantiems prokurorams. Kitų prokuroro L. R. tarnybinių pranešimų 2015-2016 metais gauta nebuvo.
Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybė (2016-04-29 raštas Nr. S5-16355) pateikė išvadą, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovai, gavę pareiškėjo 2015-12-03 tarnybinį pranešimą, reagavo tinkamai - patikrino ir palygino visus duomenis, atspindinčius eilės prokurorų darbo krūvį, atsižvelgė ir patenkino 2 iš 6 prokuroro keltų klausimų (nebeskyrė skundų ir pareiškimų nagrinėti ir kreipėsi dėl specializacijos pakeitimo), paaiškinimus išdėstė svarstymo protokole ir jį išsiuntė susipažinti visiems Radviliškio padalinyje dirbantiems prokurorams. Atsiliepimų nebuvo gauta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu sergant dviem Radviliškio padalinyje dirbančioms prokurorėms, šių prokurorių vadovaujami ikiteisminiai tyrimai, valstybinio kaltinimo palaikymas teisme ir kitos funkcijos buvo skirstomos visiems tuo metu dirbusiems šio padalinio prokurorams, nors pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-09-22 įsakymo Nr. V5-33 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų veiklos sričių patvirtinimo, specializacijų baudžiamajame procese ir IT paskirstymo prokurorams tvarkos nustatymo“ 2.33.2 papunktį būtent pareiškėjui buvo pavesta pavaduoti prokurores B. P. ir I. D.. Kaip matyti iš pateiktų duomenų apie šio padalinio prokurorų darbo rezultatus, pareiškėjo turimų bylų likutis buvo didžiausias, nors nuo 2015-09-01 iki 2016-02-29 jam buvo paskirti 68 nauji ikiteisminiai tyrimai, kai tuo metu prokurorui V. M. - 105, o prokurorui A. D. net 165. Ir nors šių prokurorų ir pareiškėjo specializacija iš esmės skyrėsi, tačiau naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius ir duomenys apie 2016-01-01 turimų bylų likutį (L. R. - 45, V. M. - 22, A. D. - 24) pagrindžia tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo netinkamo vadovavimo ikiteisminiams tyrimams, nesiekiant jų užbaigti per įmanomai trumpiausius terminus.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nebuvo padaryta žala. Teigia, kad šiuo atveju žala buvo ne materialioji, o procesinio pobūdžio ir net 13-oje ikiteisminio tyrimo bylų: BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; Lietuvos Respublikos prokuratūra yra įsteigta, specialus prokuroro statusas ir įgaliojimai yra nustatyti tam, kad prokurorai teisės aktų nustatyta tvarka atskleistų nusikalstamas veikas ir užtikrintų, kad jas padarę asmenys įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Operatyvus ikiteisminio tyrimo atlikimas ne tik užtikrina nukentėjusiųjų teisių tinkamą realizavimą bei žalos atlyginimą, tačiau ir kitus baudžiamosios atsakomybės tikslus - per kuo trumpesnį laiką nuo veikos padarymo paskirti bausmę kaltam asmeniui. Prokuroro statusas ikiteisminiam tyrime yra ypatingas, įstatymais jam pavestos valstybinės reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų - nusikaltimų, todėl prokurorui keliami itin aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai.
Pradėjus 2016-03-07 tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, tą pačią dieną Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios prokurorės rezoliucija jį pavesta atlikti šio skyriaus prokurorei L. P.. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 14 punkte numatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis prokuroras, komisija ar komisijos narys (toliau - tikrintojas) negali atlikti tarnybinio patikrinimo, jei tai sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą arba jei egzistuoja kilos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių tikrintojo nešališkumu. Apie tai tikrintojas privalo nedelsdamas raštu pranešti jį paskyrusiam asmeniui. Tokiu atveju tikrintoją paskyręs asmuo pakeičia tikrintoją. Pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių, pagrindžiančių teiginius dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios prokurorės šališkumo. Tuo pačiu mano, kad pareiškėjo
teiginiai dėl prokuratūros vadovybės, t. y. aukštesniojo prokuroro V. K., šališkumo, taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis, nes tarnybinio patikrinimo metu nustatyti įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai visose 13 ikiteisminio tyrimo bylų, o tai reiškia, kad aukštesniojo prokuroro nustatyti šiose bylose pažeidimai atlikus tarnybinį patikrinimą iš esmės pasitvirtino. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą ir kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba - teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-03-07 sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016-05-06 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-2813 pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, taikyti jam tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t. b. l. 68-124). Generalinis prokuroras 2016-05-13 pavedė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai prokurorei surašyti motyvuotą teikimą. 2016-05-19 teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. 17.9-3037 (toliau – Teikimas; I. t. b. l. 60-67) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad prokuroras L. R. padarė tarnybinį pažeidimą, ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu BPK 1 str. 1 d., 2 str., 170 str. 2, 3 d., Prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. I-40 (2015-06-02 įsakymo Nr. I-139 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – Rekomendacijos) 7, 9, 12.4., 12.8 p. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-10-15 įsakymu Nr. I-142 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (2012-10-05 įsakymo Nr. I-300 redakcija) 6 p., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-10-31 įsakymu Nr. I-235 patvirtintų Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 80 p. (I t. b. l. 54-59). Įsakyme nurodoma, kad dėl tokių prokuroro veiksmų ir neveikimo atsirado neigiami padariniai, tarp kurių ir prokuroro veiksmų bei neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys: pažeidus baudžiamajame procese įtvirtintą proceso greitumo principą, nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos. Tuo pačiu konstatuojama, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (tarnybinio nerūpestingumo).
BPK 1 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 170 str. 2 d. kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, o pagal to paties straipsnio 3 d. prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos šio Kodekso 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės.
Prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.
Generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. I-40 (2008-06-19 įsakymo Nr. I-86 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (toliau – Rekomendacijos) 7 p. numatyta, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Rekomendacijų 9 p. numatyta, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksnių planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais. Rekomendacijų 12 p. nustatytos prokuroro teisės organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, kurių 12.4 p. nustatyta prokuroro teisė duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui žodinius ar rašytinius nurodymus ir pavedimus; 12.8. p. reagavimo raštu informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir tyrimo metu padarytus pažeidimus, galimą ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kvalifikacijos stoką, profesinės etikos nesilaikymą, netinkamą darbo organizavimą ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus ir pažeidimus, siūlyti imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų arba pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jų grupei. Rekomendacijų 15 punkte numatyta, kad prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas, vadovaudamiesi BPK 170 straipsnio nuostatomis, pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, kai ikiteisminį tyrimą atlieka šios prokuratūros prokuroras. Rekomendacijų 53 punkte numatyta, jog aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, kontroliuoja, kaip vykdoma veikla organizuojant ikiteisminį yrimą ir jam vadovaujant; kontrolę gali vykdyti pats arba pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus perduoti kitam aukštesniam prokurorui.
Generalinio prokuroro 2010-10-15 įsakymu Nr. I-142 patvirtinto Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 p. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.
Generalinio prokuroro 2014-10-31 įsakymu Nr. 1-235 patvirtinto Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Dokumentų valdymo aprašas) 80 punkte nustatyta, kad bylas prokuroras turi patikrinti per 20 dienų nuo jų gavimo prokuratūroje.
Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Terminų kontrolės aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142 (2012-10-05 įsakymo Nr. 1-300 redakcija), numato, jog apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiais prokuroras, nustatęs, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nesilaikant reikalavimo tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus, nedelsiant imasi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir informuoja apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nuostatų nustatyta tvarka (22.1.3, punktas). Gavęs prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą turi teisę: pareikalauti pateikti papildomos informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą, tyrimo veiksmų planą ir (ar) ikiteisminio tyrimo medžiagą (29.2 punktas), pavesti tiesiogiai pavaldžiam prokurorui patikrinti pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (29.3 punktas), duoti rašytinius nurodymus dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (29.4 punktas), pagal savo kompetenciją priimti kitus proceso sprendimus ar imtis reagavimo priemonių (29.6 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (toliau – Kompetencijos nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (2014-12-30 įsakymo Nr. 1-290 redakcija), 10.2 punktą apygardos specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras tikrina prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, duoda rašytinį nurodymą dėl proceso veiksmų atlikimo (išskyrus, kokį nutarimą priimti).
Iš esmės pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis neužtikrino greito ikiteisminių tyrimų, kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų vykdymo.
Ikiteisminio tyrimo terminus reglamentuoja BPK 176 str. nuostatos, kuriose nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių 176 str. 1 d. numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai (BPK 176 str. 2 d.). Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus (BPK 176 str. 3 d.).
Iš ginčijamo Įsakymo teksto matyti, kad pareiškėjui BPK 176 str. nustatytų terminų pažeidimas nebuvo konstatuotas. Iš atsiliepimo matyti, kad buvo vertinama, jog pareiškėjas orientuojasi ne į proceso greitumą, o į maksimalų BPK 176 str. 1 d. 2 p. nustatytą 6 mėnesių terminą.
Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad visuose trylikoje ikiteisminių tyrimų Nr. Nr. 01-1-56125-15, Nr. 01-1- 61695-15, Nr. 01-1-60636-15, Nr. 01-1-61223-15, Nr. 01-1-49696-15, Nr. 01-1-48358-15, Nr. 01- 1-55021-15, Nr.01-1-59141-15, Nr. 01-1-48357-15, Nr. 01-1-59432-15, Nr. 01-1-61151-15, Nr. 01- 1-61204-15, Nr. 01-1-65074-15, kurie nebuvo sudėtingi ar didelės apimties, pareiškėjas neužtikrino greito šių bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų vykdymo, tačiau nei iš Įsakymo teksto, nei iš Teikimo, nei iš Tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kokiais terminais šie ikiteisminiai tyrimai nagrinėjamuoju atveju turėjo būti užbaigti.
Tuo pačiu Įsakyme bei Teikime nurodoma, kad pareiškėjas nereagavo į tai, kad nurodytuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo laiku atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau nėra nurodyta, kokiais terminais išvardinti ikiteisminio tyrimo veiksmai privalėjo būti atlikti, pvz., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56125-15 nurodoma, kad tik 2015-11-16, t. y. daugiau, nei po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, buvo paskirta užduotis Nr. 40-4-230 atlikti objektų tyrimą; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61695-15 nurodoma, kad tik 2015-12-08, t. y. po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pradėta rinkti įtariamąjį R. K. charakterizuojanti medžiaga, išsiųsta užduotis atlikti tyrimą dėl G. D. sužalojimų nustatymo; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60636-15 prokuroro nurodymai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (surasti asmenis, juos apklausti bei atlikti akistatas) buvo duoti ne laiku; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61223-15 tik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo paskirta užduotis Nr. 40-S-2430 atlikti objektų tyrimą dėl sužalojimo masto nustatymo, užduotis Nr. 40-4-2473 atlikti objektų (peilio) tyrimą, taip pat pateikta užklausa Šiaulių teritorinei ligonių kasai; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49696-15 tik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė surinkti įtariamuosius charakterizuojančią medžiagą; ir pan., tačiau nenurodoma, kokiais terminais visi Įsakyme išvardinti veiksmai turėjo būti atlikti.
Tuo pačiu Įsakyme nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61695-15 pranešimas apie įtarimą R. K. nebuvo įteiktas gavus specialisto išvadą 2016-01-04 iki 2016-02-05, tačiau nenurodoma, kodėl toks pranešimas turėjo būti įteiktas būtent laikotarpyje nuo 2016-01-04 iki 2016-02-05, kai byloje pateikto 2016-02-18 pranešimo apie įtarimą R. K. (t. VI b. l. 77) matyti, kad jame inkriminuojama veika niekuo nesiskiria nuo pareiškėjui kontroliuojant šį ikiteisminį tyrimą 2015-11-08 R. K. įteikto pranešimo apie įtarimą (t. IV b. l. 115).
Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas per ilgai laikė patikrinimui atsiųstas ikiteisminių tyrimų bylas (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56125-15 – 22 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61695-15 – 21 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60636-15 – 27 d.; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61223-15 – 32 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49696-15 – 21 d. ir 20 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48358-15 – 25 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55021-15 – 20 d. ir 36 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59141-15 – 30 d. ir 20 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48357 – 32 d. ir 20 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59432-15 – 25 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61204-15 – 21 d., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-65074-15 – 20 d.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė atsiliepime nurodė, kad Dokumentų valdymo aprašo 80 p. įtvirtinto 20 dienų termino ikiteisminio tyrimo medžiagai patikrinti praleidimo nelaiko pažeidimu (t. I b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad nėra konstatuotas BPK 176 str. pažeidimas, tuo pačiu nėra nustatyta, kad pareiškėjui buvo aukštesniojo prokuroro nustatyti terminai Įsakyme nurodytiems ikiteisminiams tyrimams baigti, nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimo šiuo aspektu.
Tuo pačiu Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamos ikiteisminio tyrimo kontrolės – nereagavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai aptariamuosiuose ikiteisminiuose tyrimuose praleisdavo pareiškėjo nurodytus ikiteisminio tyrimo bylos pateikimo terminus, išsamiai nesusipažino su kai kurių ikiteisminių tyrimų medžiaga, davė pakartotinus nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau ginasi dideliu darbo krūviu. Nors atsakovė atsiliepime nurodo su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinkanti, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2015-09-01 iki 2016-02-29 dalyvavo 119 teismo posėdžių, šiuo laikotarpiu pareiškėjas nesirgo, atostogavo tik 2 dienas. Atsakovo papildomai pateiktuose paaiškinimuose (t. V b. l. 83-85) nurodoma, kad pareiškėjo darbo rezultatas valstybinio kaltinimo srityje yra vidutinis, o bendras darbo krūvis – nežymiai didesnis už vidutinį. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad nuvykimui į Radviliškio rajono apylinkės teismą užtenka 5 minučių, tačiau akivaizdu, kad proceso šalys paprastai į teismo posėdžius susirenka šiek tiek anksčiau, tuo pačiu reikalingas laiko tarpas ir grįžti iš teismo posėdžio bei pasiruošti bylų nagrinėjimui teisme palaikant valstybinį kaltinimą, ypač tose bylose, kuriose pareiškėjas turėjo dalyvauti papildomai kitų prokurorų atostogų ir nedarbingumo laikotarpiu. Nors atsakovas teigia, kad dalyvavimas teismo posėdžiuose kitų prokurorų bylose buvo skirstomas visiems prokurorams, todėl nedaro išvados, kad tai turėjo esminės įtakos pareiškėjo darbo rodikliams, teismas su šiais atsakovo argumentais taip pat nesutinka. Iš atsakovo pateiktos lentelės (t. V b. l. 86) matyti ryškūs prokurorų teismo posėdžių, kuriuose jie dalyvavo, skirtumai, taigi net ir jeigu pareiškėjas dalyvavo mažiau teismo posėdžių vietoje kitų prokurorų, nei prokurorai A. D. bei B. P., jo dalyvautų teismo posėdžių skaičius vis tiek išliko didžiausias (25 posėdžiais daugiau, nei A. D., ir daugiau, nei du kartus daugiau, nei B. P.). Tuo pačiu iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas patikrino 9 medžiagomis, kuriose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, daugiau, nei kiti prokurorai per tą patį laikotarpį, pareiškėjo gautų nagrinėti skundų skaičius viršijo kitiems prokurorams nukreiptų skundų skaičių per tą patį laikotarpį, todėl jam nuo 2015-12-03 iki 2015-12-31 neskirta nagrinėti skundų (t. I b. l. 96). Pažymėtina tai, kad iš byloje esančių atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo išnagrinėtų skundų skaičius (35) žymiai - net kelis kartus viršija kitų prokurorų išnagrinėtų skundų skaičių (9-12) (t. I b. l. 99, 172, 182).
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas 2015-12-03 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į vadovybę dėl darbo krūvio. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė su šiais pareiškėjo teiginiais sutiko, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vadovybė 2015 m. gruodžio mėn. ėmėsi organizacinių priemonių mažinti pareiškėjo darbo krūvį, neskiriant jam nagrinėti skundų, kreipėsi į apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl specializacijos baudžiamajame procese pakeitimo (t. I b. l. 182-183). Aplinkybę, kad pareiškėjo darbo krūvis yra akivaizdžiai per didelis, patvirtina ir 2016-04-20 Šiaulių apygardos prokuratūros pasitarimo protokolas (t. I b. l. 191), kuriame nurodyta, kad „šiuo metu Radviliškyje dirba 2 prokurorai“ tarp kurių ir pareiškėjas, kitos dvi prokurorės nedirba dėl nedarbingumo, kurių viena dar išeina atostogų ir konstatuojama, kad „tokia nenumatyta susidariusi situacija ir nulėmė išaugusį darbo krūvį, kuris šiuo metu tenka dviem likusiems prokurorams“. Pažymėtina tai, kad šis pasitarimas vyko vėliau, nei laikotarpis, už kurį buvo tikrinama pareiškėjo darbinė veikla (2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. vasario mėn.), už kurią jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, taigi, pareiškėjo didelio krūvio problema 2016-04-20 vis dar buvo išlikusi.
Tuo pačiu iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vyko pasitarimas su ikiteisminio tyrimo atstovais dėl darbo organizavimo (t. I b. l. 193-197), kuriame buvo keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo kokybės, ne laiku ar nevykdomų prokurorų duodamų nurodymų, sulėtėjusio darbo dėl naujos programos IBPS įdiegimo. Šio pasitarimo metu identifikuotos problemos – tyrėjai ir prokurorai nepakankamai įsisavinę naujo IBPS, kas atsiliepia darbo greitumui, tyrėjų trūkumas, netinkamas ikiteisminio tyrimo skyriaus vadovo vaidmuo organizuojant ikiteisminiu tyrimus, nes tyrimai neplanuojami, o prokurorų nurodymai nevykdomi arba vykdomi iš antro ar trečio karto, netolygus tyrimų paskirstymas tyrėjams, kas turėjo tiesioginės įtakos prokurorų darbo krūvio padidėjimui (t. I b. l. 194).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-04-22 įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas - prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).
Teismui konstatavus, kad ginčijamame Įsakyme bei Teikime nėra nurodyti konkretūs ikiteisminių tyrimų atlikimo terminai, kuriais pareiškėjas privalėjo atlikti ikiteisminius tyrimus, nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas pažeidė šiuos terminus ir neveikimu vilkino aptariamuosius ikiteisminius tyrimus. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstu pareiškėjo argumentą dėl didelio darbo krūvio, kuris atsispindi iš atsakovės pateiktų dokumentų ir kuriuose tiesiogiai pripažįstama buvus didesnį, nei kitų prokurorų, pareiškėjo darbo krūvį dėl kitų prokurorų nebūvimo darbe dėl ligos ar atostogų (t. V b. l. 124-138) bei netinkamą ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą. Nors apie tai nurodoma Tarnybinio patikrinimo išvadoje (t. I b. l. 68-124), tačiau kaip matyti, šios aplinkybės kompleksiškai nebuvo įvertintos atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, nebuvo kompleksiškai tiriami visi pareiškėjo veiksmai visuose ikiteisminiuose tyrimuose ir nenustatyta, ar tuo metu susiklosčiusioje faktinėje situacijoje Įsakyme nurodytuosius veiksmus pareiškėjas objektyviai galėjo atlikti, tik apsiribojama konstatavimu, kad pareiškėjo „darbo krūvis, atsižvelgiant į visus rodiklius per nurodytą laikotarpį buvo tik nežymiai didesnis už vidutinį“ (t. I b. l. 121). Pažymėtina ir tai, kad baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, pagal kuriuos priimti teismo procesiniai dokumentai, taipogi teismas nėra konstatavęs, kad ikiteisminiai tyrimai buvo vilkinami ar buvo atlikti ne per greičiausiai įmanomą terminą (t. V b. l. 154-159, 177-180, 191-197,t. VI b. l. 8-9, 20-21, 32-35, 50-61, 70-75).
Įsakyme nurodyta, kad dėl prokuroro veiksmų ir neveikimo atsirado neigiami padariniai, tarp kurių ir prokuroro veiksmų bei neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys: pažeidus baudžiamajame procese įtvirtintą proceso greitumo principą, nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos. Tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (tarnybinio nerūpestingumo) (t. I b. l. 58). Teikime nurodyti tie patys neigiami padariniai, kaip ir Įsakyme, tuo pačiu teigiama, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų visumą, laikytina, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (t. I b. l. 65). Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (t. I b. l. 66). Tačiau tuo pačiu Teikime nurodoma, kad „parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į reikšmingas aplinkybes, kad dėl nepakankamai intensyvaus proceso šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nekilo itin reikšmingų (nepataisomų) neigiamų padarinių, šiuo metu 9 ikiteisminiai tyrimai yra baigti, 4 ikiteisminiai tyrimai yra eigoje, imtasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų galima ištaisyti klaidas ir greičiau užbaigti užsitęsusius ikiteisminius tyrimus“ (t. I b. l. 66). Taigi, matyti, kad Teikimo išvada dėl neigiamų padarinių yra prieštaringa, todėl neaišku, kodėl Įsakyme konstatuoti neigiami padariniai, kaip būtinas Nuostatų 5 p. nustatytas tarnybinės atsakomybės sudėties elementas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės Teikimas ir Tarnybinio patikrinimo išvada laikytini vienpusiškais ir neobjektyviais, o tai sąlygoja, kad šio Teikimo ir Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir todėl jis turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 .).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p. 132 str., 123 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-05-26 įsakymą Nr. P-266 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui L. R. paskyrimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.