- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-1836-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00185-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. LPK-349 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi šis Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendis pakeistas ir 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (11 epizodų), BK 22 straipsnio 1 d. ir 178 str. 2 d. (11 epizodų), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi, paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., 87 str. 82 str. 85 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirtas 12 mėnesių elgesio apribojimas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir D. M. pasiųstas atlikti 2011 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Į bausmės laiką įskaitytos 45 paros arešto paskirtos Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu.
Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 9 d., o pabaiga – 2015 m. lapkričio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. priimtu nutarimu Nr. LPK-349 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, jog nuteistojo atliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistasis bausmę atlieka už dvidešimt tris vagystes, kad pastebimas tam tikras nusikalstamo elgesio modelis ir todėl nusprendė, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtent šiuo metu, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.
Atsiliepimas
Nuteistasis D. M. skundu prašo dar kartą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Skunde nurodo, jog teismas atsižvelgė tik į prokurorės atsiliepimą. Nuteistasis teigia, kad jis, būdamas nepilnametis, nesuvokė pasekmių, kad šiuo metu jis yra visiškai nutraukęs ryšius su linkusiais nusikalsti draugais. Jis nurodo, kad išmoko atsirinkti žmones, kurie daro blogą įtaką, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis atsiribojęs nuo drausmės pažeidėjų, taigi nebus žmonių galinčių daryti įtakos jo elgesiui. Be to skunde pažymi, jog ankstyvas nusikalstamumo amžius buvo, nes jis buvo nesubrendęs, o atlikdamas bausmę subrendo, baigė programą EQUIP, kuri išmokė mąstyti logiškai, išvengti blogų, nusikalstamų situacijų.
Jis teigia, kad laisvėje galėtų dirbti ir padėti mamai, kuri turi invalidumą. Mano, kad jau yra atlikęs teisingą bausmės dalį, nes atliko 2 metus 10 mėnesių, per juos daug ką sužinojo ir klaidų nedarys, nenusikals. Sutinka, kad yra gavęs nuobaudų, bet jo padaryti pažeidimai lengvi, o nuobaudos jau panaikintos. Nurodo, kad yra 8 kartus skatintas, kad net porą kartų buvo išvykęs už įstaigos ribų. Skunde cituoja Socialinio tyrimo išvadą ir prašo į ją atsižvelgti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pirmiausia pažymima jog, nuteistasis pareiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie duotų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. M., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.
D. M. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, todėl yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą. Formaliųjų pagrindų buvimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo, atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus, matyti, kad šiuo atveju teismas nenustatė materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo. Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimų skaičiui, už kuriuos jis atlieka bausmę, pobūdžiui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo galimą pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl D. M. lygtinio paleidimo.
Nors nuteistasis D. M. bausmę atlieka už eilę apysunkių nusikaltimų t.y. vagysčių, per visą bausmės atlikimo laiką 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus, šios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. D. M. padaryti nusikaltimai, dėl kurių jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra itin pavojingi, t.y. apysunkiai nusikaltimai, kurių dauguma nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Nuteistajam drausminės nuobaudos buvo skirtos už nešiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, šiuo metu D. M. galiojančių nuobaudų neturi, viso bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus. Iš pateiktos medžiagos – socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis D. M. turi 9 klasių išsilavinimą, įgijęs duonos ir pyrago gaminių kepėjo specialybę, dalyvavo susitikimuose su darbo biržos atstovais, baigęs simuliacinį žaidimą „Mano kelias – 2“, išklausęs ankstyvosios intervencijos programą, dalyvavo tarptautiniame projekte „Menas gelbsti gyvybes“, aktyviai dalyvauja grupinio užimtumo programose. Atkreipiamas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 33 balai pagal OASys metodiką bei nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vengia konfliktų, atlikdamas bausmę draugus rinkosi atsargiai, elgesys adekvatus situacijai, taip pat pažymėta, kad suvokia savo elgesio pasekmes ir moka jį kontroliuoti, yra motyvuotas keisti elgesį ir mąstymą.
Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, D. M. Komisijoje dėl lygtinio paleidimo iki pastarojo karto buvo svarstytas 2014-02-24, kuriame buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtino paleidimo, ir rekomenduota išklausyti elgesio programą EQUIP ir Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą. Komisijos nutarime konstatuojama, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paminėtos aplinkybės taip pat yra svarbios ir turi būti vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis nepažeidinės įstatymų.
Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinamos kaip trukdančios tikėtis pozityvaus D. M. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Padarytų nusikaltimų kiekis, kaip jau minėta anksčiau, negali būti vienintelė priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.
Atsižvelgus į D. M. elgesį bausmės atlikimo metu galima daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. LPK-349 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam D. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., teismas
nutarė:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. LPK-349 dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo.
D. M. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos), ir nustatyti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5 p. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų, kuriuos atlikti per penkis mėnesius, atliekant nemažiau 10 valandų per mėnesį;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p., skirti pareigą – 12 mėnesių būti namuose nuo 19.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.