Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2023 m. birželio 15 d. apie 14.15 val., gatvėje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, žodinio konflikto metu su A. K., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą - sugriebdama už plaukų, suduodama rankomis į įvairias kūno vietas, padarydama odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, padarė nukentėjusiajai A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad su A. K. (duomenys neskelbtini)lankė tą pačią mokyklą, pradėjo bendrauti su ja prieš 8 metus (duomenys neskelbtini). Po to gal 7 metus nebendravo. Ji turi 7 ir 8 metų dukras, jų tėtis – D. D., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo išsiskyrė prieš 3 metus, 3 metus nebendravo, po to pusę metų palaikė santykius. Jis kas pora mėnesių atvažiuodavo pas jas, lankė ją ir dukras. 2023 m. birželio 15 d. jis buvo atvykęs. D. D. telefone ji pamatė žinutes, iš kurių suprato, kad jis bendrauja su A. K., saugo jos vaiką, skolina jai pinigus, siuntinėja nuotraukas. D. D. paėmė telefoną iš jos ir išvažiavo, kaip vėliau sužinojo, pas seserį. Nežinojo, kad D. D. ir A. K. kartu iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. K. facebook sienoje pamatė užrašą, kad ji atvykusi į Lietuvą. Parašė jai, kad ji ateitų. Ji norėjo išsiaiškinti su ja dėl D. D., jautėsi išduota, nes su juo artimai bendravo, norėjo sužinoti tiesą, kodėl jis taip elgiasi, kodėl atvykęs į Lietuvą apsistoja pas ją, S. J.. D. D. su ja nekalbėjo, išėjo, kitą dieną grįžo. Jo daiktai buvo pas ją. Po padaryto įrašo, gal per valandą laiko, atvyko į (duomenys neskelbtini), kaimynė ją pavežė. Jai nieko nesakė, kur važiuoja, jokio įrankio nepasiėmė. Atvykusi vėl parašė A. K. ir ji atėjo. Jos kalbėjo, po ko išsivystė žodinis konfliktas, kurį išprovokavo A. K., nes koliojosi, negražiai ją vadino. Ji sakė A. K., ko ji su jos vyru eina. A. K. atsakė, kad norės, tai ir eis. Pokalbis truko 5-10 minučių. A. K. ją stumtelėjo gal į petį, sunku prisiminti, ir prasidėjo grumtynės. Atėjo nukentėjusiosios giminė, jis buvo keturiese. Nukentėjusiosios brolis T. K. jai trenkė, jai buvo praskelta lūpa. Dėl to kreipėsi į policiją, bet padarė tai per vėlai, bylos neiškėlė. Tiksliai negali pasakyti, ar nukentėjusioji, ar jos brolis jai trenkė. Galėjo suduoti iš A. K., ir jos brolis. Be jų niekas kitas jos sužaloti negalėjo. Ir A. K. jai, ir ji A. K. ėmė už plaukų. Prisimena, kad ji ėmė A. K. už plaukų, bet neprisimena, kad būtų jai trenkusi. Kitų asmenų, dalyvavusių konflikte, ji nepažįsta. Ji krito ant nugaros į krūmus, A. K. krito ant jos, A. K. ją parvertė. Nebuvo taip, kad jos labai rėktų. A. K. pradėjo koliotis ir nuo to prasidėjo konfliktas. Gailisi, kad neapsisuko ir neišėjo. Nemano, kad jos veiksmais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai. Sutinka, kad buvo grumtynės, negali atmesti, kad jų metu A. K. buvo sužalota. Nukentėjusioji yra panašaus kūno sudėjimo kaip ir ji. Jai pačiai buvo rauti plaukai ir nežymi mėlynė kaktos kairėje pusėje. Nesutinka, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Ji sutinka taikytis, nes ir jai buvo padaryta žala, ji 4 dienas nėjo į darbą, lūpa buvo ištinusi. Ji dėl to kreipėsi į policiją, tačiau jos pareiškimas buvo atmestas. Nuotrauką, kurioje matosi jai padaryti sužalojimai, ištrynė. Po šio įvykio A. K. ir D. iškoliojo, jis nesikišo į jų ginčą. Ji gailisi, kad nuvyko prie (duomenys neskelbtini), blogai vertina savo poelgį. Nesijaučia padariusi konfliktą. Kieme pašalinių žmonių nebuvo, tik A. K. giminės. Iš karto po konflikto A. K. prašė jai už gydymą sumokėti 500 eurų. D. jai siūlė 300 eurų. Ji nesutinka mokėti už neturtinę žalą, nes ir pati ją patyrė. Patvirtina, kad su nukentėjusiąja buvo grumtynės. Jai sunku paaiškinti, kaip nukentėjusiajai atsirado sužalojimai. Gali būti, kad ji ją apdraskė. Ji pyko ant D., bet norėjo su A. išsiaiškinti situaciją, ant jos nepyko. Nežino, kodėl A. K. ją puolė. Kai A. K. buvo ją užgriuvusi, tada jos laikėsi už plaukų. Tada atėjo A. giminaičiai. Negali tiksliai pasakyti, kas jai padarė sužalojimą. Jos išsiskyrė, atsitraukė, o tada pribėgo A. ir jai trenkė. Tada konfliktas jau buvo pasibaigęs. Sužalojimą galėjo padaryti ir A., ir jos brolis. Jai liko randas kairėje lūpos pusėje.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamosios S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b. l. 82–83.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. J. parodė, kad su A. K. buvo žodinis konfliktas, po kurio jos abi susimušė, ir jai taip pat liko sužalojimas. Buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, prideda prie ikiteisminio tyrimo išvados kopiją. 2023 m. birželio 15 d. apie 14–15 val. ji atvyko prie šarvojimo salės (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvyko pasikalbėti su A. K. apie tai, kodėl ji bendrauja su jos vaikų tėvu D. D., jie kartu gyvena, bet nėra registravę santuokos. Ji jo telefone pamatė SMS, kaip jie susirašinėja, kad A. ateina į jų bendrus su D. namus užsienyje. Jie bendravo ir susitikinėjo (duomenys neskelbtini), nes D. ten buvo likęs dirbti, o ji tuo metu su jų dviem vaikais buvo Lietuvoje. Ji asmeninių A. kontaktų neturėjo, bet nuėjusi į jos profilį „Facebook“ pamatė, kad ji yra šarvojimo salėje, Radvilėnų pl. Ji atvyko prie šarvojimo salės ir parašė į „Facebook“ A., kad išeitų į lauką pasikalbėti. Jos buvo pažįstamos iš anksčiau. A. išėjo iš šarvojimo salės viena. Ji jos klausė, kodėl ji rašo jos vyrui, kodėl eina į jos namus. Ji aiškino, kad darys ką nori ir ji jai nepaaiškins. Konflikto metu abi garsiai kalbėjo, keikė vieną kitą. Tiksliai negali pasakyt, bet konflikto metu, vienu metu viena kitai griebė už plaukų, taip tampėsi ir abi krito į šalia buvusius krūmus. Ji krito ant nugaros, o A. ant jos. Konflikto metu viena kitai nesmūgiavo rankomis. Kai abi gulėjo, atėjo jos broliai ir jas išskyrė. Tada A. vėl pribėgo prie jos ir trenkė ranka į veido kairę pusę, pataikydama į lūpą, negali pasakyti, kuria ranka ir ar kumščiu ar delnu. Dėl šito smūgio jai prakirto lūpą ir dar dabar yra likęs randas. Tada vėl jas skyrė broliai, vienas jų buvo T. K., kuris jai trenkė ranka į dešinę veido pusę, dėl to neliko žymės, tai turėjo matyti visi buvę vyrai ir A.. Kiti vyrai, ar tikrai yra broliai, nežino, jų iš viso buvo 3, vienas iš jų nieko nedarė, kitas buvo žemas apkūnus, kuris ją labai keikė, bet prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Kai jos grūmėsi su A., niekas jų nematė, kitų pašalinių asmenų nematė. Ji po visko apsisuko ir išėjo. Dėl šio įvykio ji pati į policiją nesikreipė, pas medikus nesikreipė. A. tą pačią dieną parašė D., kad ji, S. J., ją neva stipriai sumušė, atsiuntė sumušimų nuotraukas, ir dėl to turi jai duoti pinigų, nėra tikra, bet lyg prašė 500 eurų. D., kaip suprato, ruošėsi jai duoti pinigus, nes galvojo, kad ji ją stipriai sužalojo, tačiau kai D. viską papasakojo, pinigų nebedavė. Tada A. rašė jos mamai įžeidžiančias žinutes, nors jos net nėra pažįstamos, pateiks žinutę el. paštu tyrėjai. Jai A. taip pat rašė įžeidžiančias žinutes, grasino, kad užtampys po teismus, teisis moralinę žalą, perspėjo, kad išėjus iš namų negautų per galvą. Dar peržiūrės savo istoriją, ką ji jai rašė, jei ras, taip pat pateiks.

Kaltinamoji S. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra tikslesni.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2023 m. birželio 15 d. nuo ryto buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jai parašė S. J. ir pasakė, kad išeitų į lauką. Ji išėjo. Kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, pradėjo ant jos šaukti. Ji paklausė S. J., kodėl ji tokią dieną atėjo jai „knisti protą“. Ši pasilenkė, išpūtė akis ir pasakė, kad jai „p****i“. Kaltinamoji sakė jai, ko lenda prie D.. Ji 4,5 metų yra ištekėjusi, turi vyrą. Kaltinamosios vyras jai pasakojo, kad S. J. jam anksčiau buvo neištikima. S. J. tempė jai už plaukų, o ji tik gynėsi. Ji buvo palaidais plaukais. S. J. ją parvertė, ji gynėsi, pradėjo klykti: „S., baik. Gelbėkit“. Atėjo jos brolis su pusbroliu. S. J. trankė jai į galvą, į pečius, plėšė plaukus. Kaltinamoji ją daužė abiem rankom, kur tik įmanoma. Ji kaltinamajai jokio smūgio nesudavė, tik gynėsi. Ji krito ant nugaros, kaltinamoji buvo ant jos užkritusi. Ji pradėjo klykti. Brolis kaltinamąją nukėlė nuo jos. Nebuvo taip, kad po konflikto ji pribėgo ir trenkė kaltinamajai. Ji nesuprato, kas vyksta. Mano, kad kaltinamoji taip elgėsi iš bereikšmio pavydo. Su jos buvusiu vyru ji santykių neturėjo, tik jis yra pasakojęs, kas buvo tarp jų. Prieš 9 metus jie bendravo šeimomis. D. nėra jai davęs pinigų. Nežinojo, kad tą dieną D. buvo Lietuvoje. Jis gal du kartus per pusmetį atvažiuoja į Lietuvą. Jai kairės akies voke buvo randas, sužalojimas virš akies, skaudėjo visą kūną. Gal ir klysta dėl sužalojimų. Ji kvietė greitąją pagalbą, ekspertams rodė sužalojimus. Taikytis nesutinka. Ji patyrė didelį pažeminimą, jos sesuo buvo pažeminta. Iki šiol atsimena įvykį, jis jos gyvenime žiauriausias, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur. Taip pat prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas T. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. S. J. matydavo, kai mokėsi mokykloje. Jis įvykio nematė, atbėgo, kai išgirdo riksmus. Tai buvo per sesers (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 15 d., prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jis su pusbroliu G. K., G. K. išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo, kad kažkas šaukia: „Aaaaaa“. Nubėgo pažiūrėti. S. buvo užgriuvusi ant A., atsirėmusios į medį. Jos grūmėsi. Jie pakėlė ir atskyrė merginas. Dėl ko viskas vyko, merginos nekalbėjo. Jas atskyrus buvo necenzūriniai žodžiai. Jie visi keikėsi. Jis niekam į veidą netrenkė. Kai atskyrė merginas, S. pradėjo rėkti: „Kodėl tu pas mano vyrą eini skolintis pinigų. Daugiau neik“. Tada jie visi išsikeikė ir S. nubėgo. Sesers A. K. akis buvo pradrėksta. Sesuo buvo murzina, kai buvo išpešioti plaukai, prie akies ir nosies buvo įbrėžimai. Sužalojimai atsirado dėl muštynių. Prieš įvykį visi, taip pat ir sesuo, buvo sveiki, pasipuošę. S. J. plaukai gal buvo susivėlę, daugiau jokių sužalojimų nebuvo. S. buvo susivėlusi, bet kraujo nebuvo. S. įvykio vietoje buvo viena. Nubėgusi ji kalbėjo telefonu.

Liudytojas D. D. parodė, kad jis yra kaltinamosios dukrų tėvas. A. K. yra jo pažįstama. Jos neturėtų dėl jo konfliktuoti. Konflikto metu jis su mergaitėm buvo išvažiavęs pas stomatologę, o po to pas S. sesę. Jis konflikto nematė. Apie jį sužinojo apie 14 val., jam apie konfliktą parašė A. K.. Ji parašė, kad: tavo S. atėjo į (duomenys neskelbtini), pradėjo muštis. Ar tu girdi, k****, rėkia, kad einu pas tave, durneli, k**** tu“. Po to jam pasakojo, kad S. užpuolė ją, ji trenkė atgal. Jos susiginčijo, pradėjo koliotis, rašė, iš kur ji žino, kad skolinosi pinigų, rašė, kad eis į policiją. Parašė jai, kad gal nereikia policijos, gal galim gražiai tyliai išspręsti. A. jam atsakė, kad „kur esi, kas čia vyksta, iš kur žino apie 10 svarų, kam tu čia pasakoji“. Jis pasakė, kad S. matė telefone susirašinėjimą. Tada su A. tarėsi, kad įvykį užglaistyti gražiuoju. Pasiūlė jai pinigų. Iš pradžių kalbėjo apie 300 svarų. A. pasakė, kad prie ko čia ji, kad užtąsys po teismus. Po to klausė, kiek jis duotų, paprašė 500. Sakė jai, kad per vieną dieną negali tiek nuimti. A. norėjo, kad jis pinigus atvežtų tą pačią dieną. Po to gavo žinutę iš S. mamos, kad ją puola. Tada sakė, kad norėjo gražiai reiklaus užglaistyti, bet dabar nelįs į juos. A. žodžiais, S. buvo konflikto iniciatorė. A. jam buvo minėjusi, kad prieš keliais dienas jos sesei atsitiko nelaimė ir ji skrenda į Lietuvą. Nežinojo, kur vyks (duomenys neskelbtini). Kai A. jam parašė apie konfliktą, jis skambino S., bet ji nekėlė telefono, jie buvo apsipykę. Kitą dieną, kai atvežė mergaites, S. minėjo, kad apsimušė, matė, kad jos lūpa patinusi. Mano, kad moterys susitiko pasišnekėti, bet pradėjo koliotis. Mano, kad konflikto iniciatorė buvo S., kuri atvyko aiškintis pas A.. Mano, kad S. užpuolė A.. S. pamatė jo telefone susirašinėjimą su A.. Jis bendravo su A., o S. to nežinojo.

Ekspertė S. B. paaiškino, kad tyrimui atlikti su užduotimi jai buvo pateikti A. K. medicininiai dokumentai, greitosios pagalbos kvietimo kortelės kopija, nukentėjusiosios fotonuotraukos. Ji surašė specialisto išvadą. Joje padaryta klaida, nes tyrimo objektas buvo A. K., o ne S. J.. Jai konstatuoti du nubrozdinimai ir kraujosruva, padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kontaktais. Jai buvo pateiktos nukentėjusiosios fotonuotraukos, todėl įvertimo veido puses. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. Sužalojimas dėl kritimo į krūmus atrodytų kitaip, būtų smulkių sužalojimų. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsikišusiais bukabriauniais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais kontaktais. Apžiūrėjusi fotonuotrauką ekspertė patikslino, kad sužalojimas nukentėjusiajai yra kairėje pusėje, jo mastas nesikeičia. Negali pasakyti, ar sužalojimas padarytas užpuolant, ar ginantis.

Iš 2023 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti gatvėje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 17–23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 1895/2023 (02) nurodyta, kad vertinant pateiktą vaizdinę medžiagą, S. J. (2024 m. sausio 30 d. padarytas vardo ir pavardės pataisymas, kad A. K.) konstatuota odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 15 d. Sužalojimai padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui, kritimui į krūmus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36–37).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. J. pateikė nuomos sutartį, seną susirašinėjimą apie (duomenys neskelbtini), susirašinėjimą su D. D., susirašinėjimą su S. J., susirašinėjimą sus S. J. mama, specialisto išvadą (b. l. 40–55).

Iš nukentėjusiosios A. K. pateiktų fotonuotraukų matyti jai padaryti sužalojimai (b. l. 165–176).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamoji S. J. savo kaltę neigė. Parodė, kad 2023 m. birželio 15 d. ji atvyko prie (duomenys neskelbtini), norėdama pasikalbėti su A. K. dėl jos bendravimo su kaltinamosios vaikų tėvu D. D.. Jai priekaištaujant A. K., kilo konfliktas, po ko jos viena kitai kibo į plaukus, tampėsi ir krito į krūmus. Ji parkrito ant nugaros, o nukentėjusioji – ant jos. Tada atėjo nukentėjusiosios broliai ir jas išskyrė. Tada A. pribėgo prie jos ir trenkė jai į veidą, prakirto lūpą. Tada jas vėl skyrė A. broliai. Vienas iš jų – T. K. trenkė jai į veido dešinę pusę. Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teisiamojo posėdžio metu ji sutiko, kad gali būti, kad ji apdraskė nukentėjusiąją. Kai A. K. buvo ją užgriuvusi, tada jos laikėsi už plaukų. Negali tiksliai pasakyti, kas jai padarė sužalojimą.

Nors kaltinamoji nepripažįsta padariusi nusikaltimą, jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintais įrodymais. Kaltinamosios kaltės neigimas ir jos duoti parodymai laikytini jos siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Kaltinamosios kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat liudytojų parodymai teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad per sesers (duomenys neskelbtini) S. J. pasikvietė ją į lauką, kur pradėjo priekaištauti dėl jos bendravimo su buvusiu S. J. vyru. S. J. rėkė, koliojosi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikusi. S. J. griebė ir tempė jai už plaukų, o ji tik gynėsi. S. J. ją parvertė, ji gynėsi, pradėjo klykti: „S., baik. Gelbėkit“. S. J. trankė jai į galvą, į pečius, plėšė plaukus. Atėjo jos brolis su pusbroliu ir nukėlė nuo jos kaltinamąją. Mano, kad kaltinamoji taip elgėsi iš bereikšmio pavydo. Dėl kaltinamosios veiksmų jai kairės akies voke buvo randas, sužalojimas virš akies, skaudėjo visą kūną.

Šiuo nukentėjusiosios parodymus patvirtina teisme apklausti liudytojai. Liudytojas T. K. parodė, kad konflikto pradžios jis nematė, į įvykio vietą atbėgo, kai su pusbroliu išėję parūkyti išgirdo šauksmus. S. buvo užgriuvusi ant A., kuri buvo atsirėmusi į medį. Matė, kad jos grūmėsi. Jie pakėlė ir atskyrė merginas. Liudytojas T. K. patvirtino, kad jis niekam į veidą netrenkė, tuo paneigdamas kaltinamosios versiją. T. K. parodė, kad atskyrus merginas, S. pradėjo rėkti: „Kodėl tu pas mano vyrą eini skolintis pinigų. Daugiau neik“. Tada jie visi išsikeikė ir S. nubėgo. Sesers A. K. akis buvo pradrėksta. Sesuo buvo murzina, kai buvo išpešioti plaukai, prie akies ir nosies buvo įbrėžimai. Sužalojimai atsirado dėl muštynių. Kaip patvirtino liudytojas T. K., prieš įvykį visi, taip pat ir sesuo, buvo sveiki, pasipuošę, kas patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip nurodė liudytojas, priešingai nei pas nukentėjusiąją, pas S. J. sužalojimų nesimatė.

Liudytojas D. D. parodė, kad konflikto jis nematė, įvykio metu su dukromis lankėsi pas stomatologą. Po įvykio jam parašė A. K., papasakojo apie konfliktą su S. J.. Jis norėjo gražiai susitarti, siūlė jai pinigų, bet nukentėjusioji visų pinigų norėjo iš karto, o jis negalėjo vienu kartu tiek išgryninti. Sužinojęs iš S. mamos, kad ji yra puolama, nusprendė į šiuos reikalus nebesikišti. Mano, kad konfliktą sukėlė S. J., kuri užpuolė A. K..

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. J. 2023 m. birželio 15 d. apie 14.15 val., gatvėje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, žodinio konflikto metu su A. K., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą - sugriebdama už plaukų, suduodama rankomis į įvairias kūno vietas, padarydama odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek atskirai tiek kompleksiškai, neabejotinai patvirtina kad kaltinamoji S. J., atlikusi tyčinius smurtinius veiksmus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės konstatuotos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 1895/2023 (02), kad vertinant pateiktą vaizdinę medžiagą, S. J. (2024 m. sausio 30 d. padarytas pataisymas, kad A. K.) konstatuota odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 15 d. Sužalojimai padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui, kritimui į krūmus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36–37). Kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, ji kalta ir baustina.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas. Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 105), bausta administracine tvarka (b. l. 107), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruota (b. l. 111), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 113), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos terminą mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kadangi kaltinamoji kalta neprisipažino, taip pat byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nebuvo baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos kaltinamajai netaikytinos.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. K. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji A. K. patyrė fizinius sužalojimus ir emocinį sukrėtimą bei pažeminimą. Jai buvo konstatuota: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Nukentėjusioji, patirdama emocinius išgyvenimus dėl (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) salės buvo be priežasties užpulta S. J., kuri jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl įvykio metu egzistavusių asmeninių A. K. gyvenimo aplinkybių ((duomenys neskelbtini)), kaltinamosios veiksmai, jai žinant, kad A. K. išgyvena sesers (duomenys neskelbtini), buvo itin įžūlūs ir jais, tikėtina, buvo siekiama ne tik sužaloti A. K., bet ir ją pažeminti bei sužaloti emociškai. Dėl patirtų sužalojimų ir išgyvento emocinio streso, nukentėjusioji kelių savaičių laikotarpį jautė skausmą veido srityje, taip pat jautė ir jaučia nerimą, kadangi bijo sugrįžusi į Lietuvą vėl sutikti S. J. ir pakartotinai patirti smurtą. Kaltinamosios veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo itin įžūlūs ir žeminantys, todėl į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl nukentėjusiosios patirtų neigiamų emocinių įgyvenimų sunkumo. Dėl patirto smurto, pažeminimo ir sužalojimų, nukentėjusioji patyrė didžiulį stresą, šiuo metu jaučia baimę, nerimą, dingo saugumo jausmas, ramybė. Kaltinamosios veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu apsunkino jos bendravimo galimybes, kadangi ji ilgą laiką buvo sutrikusi dėl patirto fizinio smurto, išgyveno gilius emocinius išgyvenimus, jautė skausmą ir iki šiol jaučia nemalonius jausmus prisimindama 2023 m. birželio 15 d. įvykius. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sumažėjo nukentėjusiosios pasitikėjimas savimi, kadangi išgyventa emocinė trauma paveikė nukentėjusiosios emocinę bei psichologinę savijautą. Dėl kaltinamosios veiksmų pobūdžio ir įžūlumo (veika padaryta per (duomenys neskelbtini)), nukentėjusioji patyrė intensyvius neigiamus išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta aktyviais tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, kuriais ji buvo sužalota ir pažeminta. Nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nerimą, emocinį stresą. Nėra pagrindo netikėti jos paaiškinimais, kad po tokių kaltinamosios veiksmų per nukentėjusiosios sesers (duomenys neskelbtini) jos gyvenimo kokybė suprastėjo, ji jaučiasi sugniuždyta, negali ramiai miegoti, sunku susikaupti ir negalvoti apie tai, kas įvyko.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Sprendžiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji konfliktą su nukentėjusiąja sukėlė per nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininkės veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios priteistina 1 000 eurų suma, kuri laikytina adekvati ir proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios A. K. patirtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitu (b. l. 177, 178), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą procese advokato padėjėjui P. V. sumokėjo 1 100 eurų. Nukentėjusiosios pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamosios.

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskai su vaizdo medžiaga (b. l. 176), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. J. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajai S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamosios S. J. nukentėjusiajai A. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai A. K. iš kaltinamosios S. J. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.