- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- AN2-51-655/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00941-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevi
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo J. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 1200 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017-03-02 apie 19.45 val., būdamas neblaivus – 0,62 promilės, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Camry Hybrid“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Saulėtekio al. prie pastato Nr. 2, Vilniuje, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančio M. M. ir jį partrenkė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos nubrozdinimų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 30 p.p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2424- 276/2017 ir jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą pagal naująją (pakeistą) veikos teisinę kvalifikaciją jos sankcijos ribose.
Apeliantas neginčija nei nustatyto girtumo, nei eismo įvykio, nei jo kaltės dėl to, nei kitų in concreto reikšmingų faktinių aplinkybių, tačiau prašo ištirti ir įvertinti nukentėjusiajam M. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir jo formalų kvalifikavimą kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Eismo įvykio vietoje jis pats matė nukentėjusįjį M. M., su juo bendravo ir susidarė vienareikšmį įspūdį, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis M. M. iš tiesų niekuo nenukentėjo. Išoriškai nebuvo matyti jokių požymių, kad nukentėjusiajam M. M. galėjo būti padarytas kūno sužalojimas ar sutrikdyta sveikata. Pats nukentėjusysis niekuo nesiskundė, o tik norėjo kuo greičiau pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kiek žinoma, nors nukentėjusysis M. M. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, tačiau po apžiūros iš ten iš karto paleistas.
Iki bylos perdavimo į teismą, „faktą”, esą nukentėjusiajam M. M. buvo sutrikdyta sveikata, tvirtino tik teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis. 2017 m. kovo 23 d. specialisto paaiškinime ekspertas nurodė, kad „galvos ir kelio sumušimo diagnozę patvirtinančių objektyvių medicininių požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekonstatuojama”, odos nubrozdinimas kaktoje „atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta kietu buku ar kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos”. Taigi, medicininę reikšmę, anot teismo medicinos eksperto J. M. Paliulio, in concre- to turi ir diskutuojamas gali būti tik nukentėjusiojo M. M. kaktos odos nubrozdinimas. Būtent šį sveikatos sutrikdymą teismo medicinos ekspertas kvalifikuoja nežymiu.
Teisminio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis patvirtino savo išvadą, kad nukentėjusiajam M. M. buvo nubrozdinta kakta, tačiau kartu pabrėžė, jog jo ekspertiniam vertinimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti jokie požymiai, kurie leistų konstatuoti, kad oda kaktos srityje nukentėjusiajam M. M. buvo nubrozdinta būtent eismo įvykio metu. Teismo medicinos ekspertas nurodė negalintis nei paneigti, nei patvirtinti, kad šis M. M. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas eismo įvykio metu.
Nukentėjusysis M. M. telefoninio pokalbio su teisėju metu teigė, kad kakta jam buvo nubrozdinta eismo įvykio metu.
Apibendrinant šiuos faktinius duomenis yra aišku, jog šioje byloje yra vienas ir vienintelis įrodymas, kuris leidžia daryti išvadą, esą kakta odos srityje nukentėjusiajam M. M. buvo nubrozdinta eismo įvykio metu - tai paties nukentėjusiojo M. M. žodžiai (paaiškinimai).
Vien nukentėjusiojo M. M. teiginio telefoninio pokalbio su teisėju metu (nediskutuotinas toks šios informacijos gavimo būdo teisėtumas, nes siekdamas išsamaus ir greito bylos proceso, jis pats neprieštaravo tam, kad teisėjas paskambintų M. M. ir pakalbėtų su juo telefonu) nepakanka tam, kad jis būtų pripažintas padaręs pavojingą administracinį nusižengimą ir nubaustas itin griežta administracine nuobauda.
Nukentėjusiojo M. M. teiginį, esą eismo įvykio metu jam buvo nubrozdinta kakta, neigia visuma administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų. Nors ne kartą policijos pareigūnams davė paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes, iki telefoninio pokalbio su teisėju pats nukentėjusysis M. M. niekada nenurodė ir neparašė, esą eismo įvykio metu jam buvo nubrozdinta kakta. Nei eismo įvykį mačiusi, specialiąsias tarnybas kvietusi, su M. M. artimiausiai bendravusi liudytoja K. V., nei į eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai M. Lungys, V. Š., H. Akunevičius nepatvirtino, kad nukentėjusiajam M. M. buvo nubrozdinta kakta ar kad M. M. būtų skundęsis, jog jam buvo nubrozdinta kakta. Tai, kad M. M. eismo įvykio metu iš tiesų nenukentėjo, liudija ir nukentėjusiojo M. M. elgesys eismo įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio: kaip teisingai 2017 m. kovo 7 d. paaiškinime nurodo liudytoja K. V., nukentėjusysis M. M. po eismo įvykio iš karto teigė, jog „vairuotojui neturi pretenzijų”, kad „pats ėjo per gatvę, buvo apsirengęs tamsius drabužius, be atšvaitų ir t. t.”. Be to, kad nukentėjusysis M. M. „norėjo šalintis iš vietos, bet ji jį sustabdė ir iškvietė spec. tarnybas”.
Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina fakto, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. M. buvo nubrozdinta kakta ir tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
J. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą.
Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo matyti, kad J. B. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, būdamas neblaivus (0,62 promilės) ir vairuodamas kelių transporto priemonę, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančio M. M. ir jį partrenkė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos nubrozdinimų.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčo, kad J. B. įvykio, kurio metu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė einantį M. M., nėra, tačiau, apelianto teigimu, įrodymų visuma nepatvirtina fakto, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. M. buvo nubrozdinta kakta ir tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Susipažinus su pažeidėjo apeliaciniu skundu bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, darytina išvada, kad kvalifikuoti J. B. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo.
Iš byloje esančio 2017-03-23 specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimo matyti, kad susipažinęs su M. M. asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele ir CD laikmena iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, bylos medžiaga, daro išvadą, kad M. M. VRUL 2017-03-02 nustatyta galvos ir kairiojo kelio sumušimas bei konstatuotas kaktos odos nubrozdinimas. Galvos ir kelio sumušimo diagnozę patvirtinančių objektyvių medicininių požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama, kaktos odos nubrozdinimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas kietu buku ar kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 13). Nors į įvykio vieta atvykusių policijos pareigūnų M. Lungio, V. Š., H. Akunevičiaus tarnybiniuose pranešimuose, o taip pat liudytojos K. V., mačiusios eismo įvykį, paaiškinime nėra konkrečiai nurodyta, jog M. M. padarytas odos nubrozdinimas kaktoje, tačiau tai nepaneigia, kad nubrozdinimas buvo padarytas. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, paties nukentėjusiojo M. M. ir liudytojos K. V. paaiškinimų matyti, jog nukentėjusysis buvo kliudytas J. B. vairuojamo automobilio ir partrenktas. Teismo posėdžio metu apklaustas naudojant mobilaus ryšio telefoną M. M. parodė, kad galvos nubrozdinimas jam buvo padarytas eismo įvykio metu. Apklaustas teisme specialistas J. M. Paliulis savo duotą paaiškinimą patvirtino. Taigi akivaizdu, kad pėsčiąjį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. B. ne tik kliudė, bet ir sužalojo, padarydamas nubrozdinimą kaktos srityje. Tai, jog M. M. eismo įvykio metu buvo padarytas nubrozdinimas kaktoje, nepaneigia ir tai, kad nukentėjusysis po įvykio niekuo nesiskundė, pretenzijų vairuotojui neturėjo ir norėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes dėl baimės ir patirto streso jis galėjo tinkamai neįvertinti situacijos ir patirtų sužalojimų, dėl ko, kaip pažymima K. V. paaiškinime, ji sustabdė nukentėjusįjį ir iškvietė spec. tarnybas.
Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu teisingai J. B. veiką kvalifikavo kaip eismo įvykį ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Patvirtinus, kad eismo įvykio metu M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti J. B. veikos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. tik už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nėra jokio pagrindo.
Vertinant J. B. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismas J. B. atsakomybę lengvinančia pripažino aplinkybę, kad jis prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. J. B. administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 1200 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 metų terminui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.