Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-493/2011

2011 m. gegužės 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistosioms L. A., D. J., jų gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. A. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteista 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

D. J. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteista 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

D. J. pripažinta kalta pagal LR BK 223 str. 1 d. ir nuteista 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta D. J. galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo.

VSDFV Marijampolės skyriaus 72973,50 Lt. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteistas VSDFV Marijampolės skyriaus naudai iš L. A. ir D. J. solidariai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK182 str. 2 d. už tai, kad turėdama tikslą apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitarusi bei veikdama bendrai su savo darbdave D. J., pastarajai už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiai, pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui suklastotus tikrus dokumentus: 2008 m. liepos 11 d. pateikus Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2 ketvirtį su priedais SAM3SD, melagingai nurodžius, kad 2008 metų 2 ketvirtį L. A. buvo išmokėta 15210 Lt. darbo užmokesčio, 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikus Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą už ataskaitinį 3 ketvirtį su priedais SAMF4, melagingai nurodžius, kad 2008 metų 3 ketvirtį L. A. buvo išmokėta 17536,50 Lt.darbo užmokesčio, nors realiai L. A., su kuria yra sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pateiktais periodais atlyginimo nemokėjo, bei šių suklastotų dokumentų pagrindu L. A. 2008-12-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė prašymą skirti jai ligos pašalpą, 2008-12-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė prašymą skirti jai motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei 2009-03-09 pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais apgaule įgijo teisę gauti didelės vertės svetimą turtą – 2473, 54 Lt, dydžio ligos pašalpą iš kurių 1879, 89 Lt, buvo išmokėta į asmeninę L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 593, 65 Lt. priskaičiuotų mokesčių pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, 19027, 25 Lt. dydžio motinystės pašalpą, iš kurių 14376, 24 Lt. buvo išmokėta į asmeninę L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 4651, 01 Lt. priskaičiuotų mokesčių pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, bei 105 419, 92 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių išmokėta 56717, 37 Lt. į asmeninę L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 15570, 30 Lt. priskaičiuotų mokesčių pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą.

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už tai, kad, turėdama tikslą padėti savo dukrai L. A., dirbančiai jos vardu įregistruotame ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitarusi bei veikdama bendrai su L. A., už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiai, kaip L. A. darbdavys, žinodama, kad pastaroji yra nėščia, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui suklastotus tikrus dokumentus: 2008 m. liepos 11 d. pateikė Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2 ketvirtį su priedais SAM3SD, melagingai nurodydama, kad 2008 metų 2 ketvirtį L. A. buvo išmokėta 15210 Lt. darbo užmokesčio, 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą už ataskaitinį 3 ketvirtį su priedais SAMF4, melagingai nurodydama, kad 2008 metų 3 ketvirtį L. A. buvo išmokėta 17536,50 Lt. darbo užmokesčio, nors realiai L. A., su kuria yra sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pateiktais periodais atlyginimo nemokėjo, bei šių suklastotų dokumentų pagrindu L. A. 2008-12-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė prašymą skirti jai ligos pašalpą, 2008-12-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė prašymą skirti jai motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei 2009-03-09 pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais apgaule įgijo teisę gauti didelės vertės svetimą turtą – 2473, 54 Lt, dydžio ligos pašalpą iš kurių 1879, 89 Lt, buvo išmokėta į asmeninę L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 593,65 Lt. priskaičiuotų mokesčių pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, 19027, 25 Lt. dydžio motinystės pašalpą, iš kurių 14376,24 Lt. buvo išmokėta į asmeninę L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 4651,01 Lt. priskaičiuotų mokesčių pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, bei 105 419, 92 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių išmokėta 56717, 37 Lt. į asmeninę L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 15570, 30 Lt. priskaičiuotų mokesčių pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą.

Be to, D. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d už tai, kad būdama ūkio, ūkio kodas 5151064, registruoto (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., vadove, t.y. asmeniu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str., atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-07-17 aplaidžiai tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė: 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2005-05-11 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ 80-106 punktų, ir LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 str. 4 d. reikalavimus, t.y. neregistravo ūkinių operacijų duomenų apskaitos registruose, nevedė pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, neskaičiavo ūkininko ūkio įsipareigojimų ir turto, nesudarė metinių finansinių ataskaitų, ir dėl šių pažeidimų už 2007 - 2009 metus negalima iš dalies nustatyti ūkio veiklos, jo nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Nuteistosios savo skunde atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendyje netiksliai parašyta, kad L. A. tuo pačiu metu dirbo AB (duomenys neskelbtini) ir D. J. ūkyje. Darbas AB (duomenys neskelbtini) buvo darbas pagal grafiką: dvi dienas darbas, dvi dienos laisvos. Laisvu nuo pagrindinio darbo metu L. A. dirbo D. J. ūkyje. Liudytojos Ž. M. parodymai, kad L. A. įsidarbino tik laikotarpiu turinčiu reikšmės socialinei pašalpai gauti yra visiškai nepagrįsti ir bylai jokios reikšmės neturi, kadangi niekas nedraudžia moteriai dirbti ar ji nėščia, ar ne. Nėra nei vieno įstatymo, kuriame būtų pasakyta, kad žmogui draudžiama dirbti, kad jis gautų didesnes pajamas. Šiuo atveju L. A. ir D. J. yra apkaltintos už tai, kad nenorėjo, jog L. A. dirbtų be darbo sutarties, nes tokiu atveju bet kada atvykę pareigūnai būtų nubaudę už nelegalų darbą. Šiuo atveju valstybė baudžia už legalius darbo santykius. Nuosprendyje nurodyti liudytojo A. J. parodymai, kad iki tol samdomų darbuotojų nebuvo, irgi ne įrodymas, kad L. A. nedirbo. D. J. aiškiai nurodė, kad jos sveikata pablogėjo, per 2007 metus buvo uždirbta daug pinigų ir buvo galima pasisamdyti darbininką, kuris palengvintų ūkio naštą. Kad įdarbinimo klausimas su A. J. nebuvo derintas, tai irgi nieko nesako, nes duodamas parodymus teisme A. J. patvirtino, kad L. A. dirbo ir jis buvo patenkintas jos darbu, apie oficialų įdarbinimą sužinojo vėliau, tačiau jokių pretenzijų žmonai dėl to neturėjo. Per tą vasarą, kai ūkyje dirbo L. A., į namus atvažiuodavo ir kiti žmonės, kurie taip pat galėjo patvirtinti, kad L. A. tikrai dirbo.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų nuomone, nepagrįstai grindė nuosprendį tuo, kad iki tol samdomų darbuotojų nebuvo, neįvertinta, kad Sodra dėl antraeilių pareigų pretenzijų neturėjo ir priėmė sprendimą išmokėti pašalpas. Neteisingai teismas nurodė, kad D. J. neturėjo iš ko mokėti D. A., neatsižvelgė, kad D. J. nuo sąskaitos nusiėmė 40 000 lt., paskolos jokios iš banko neėmė, o A. J. traktorių pirko už savus pinigus anksčiau nei pinigai buvo nuimti iš D. J. sąskaitos. Teismo motyvai, kad L. A. buvo įdarbinta fiktyviai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, civilinis ieškinys atmestinas. Aplaidus apskaitos vedimas, šiuo atveju, užtrauktų tik administracinę atsakomybę, kadangi iš surinktų dokumentų matyti, kiek ūkis turėjo pajamų, kiek išlaidų ir koks likutis buvo metų gale, t.y. ūkinę veiklą galima nustatyti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąsias ir jų gynėją, prašiusias apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas L. A. atžvilgiu tenkintinas, D. J. atžvilgiu tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatytos ir būtinos sąlygos, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą pripažinti L. A. ir D. J. kaltomis padarius LR BK 182 str. 2 d., numatytas nusikalstamas veikas. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, nepašalinęs prieštaravimų, neįvertinęs įrodymų visumos, ko pasekoje nepagrįstai nustatė, jog veiksmuose buvo tyčia L. A. savo naudai apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, o D. J. veiksmuose buvo tyčia turint tikslą apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą kito asmens – L. A. naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant pašalinti prieštaravimus bei nustatyti faktines aplinkybes, buvo pravestas teisminis įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai.

Liudytojas R. Z. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog jis yra D. J. ir L.A. kaimynas. 2008 m. nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio L. A. dirbo pas J., padėti atvažiuodavo ir žentas, ir sūnus. Ar gaudavo algą jam nežinoma. L. A. ir ravėjo, ir rinko akmenis, ir šieną vežė. Ir iki 2008 m. balandžio mėnesio L. A. padėdavo dirbti.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis J. kaimynas. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio L. A. dažnai būdavo Jarmalavičių sodyboje, dirbdavo visus žemės ūkio darbus. Kaimynas jam minėjęs, kad įdarbinta dukra, nes pablogėjusi J. sveikata.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2008 m. šventė kaimyno jubiliejų ir įsikalbėjo apie bites. Kaimynas pasiūlė atvežti pas jį į kaimą vasarai bites, kurios tuo metu buvo mieste. Balandžio mėnesį per du kartus bites atvežė į kaimą. Kadangi bites reikdavo prižiūrėti, tai kas dvi, tris savaites atvykdavo į kaimą. Matydavo, kad ūkyje dirbdavo A., J., J..

Liudytoja D. K. parodė, kad ji gyvena su T.. 2008 m. su T. vežė bites į kaimą pas J.. Matė L. dirbančią įvairius darbus laukuose, nes mama silpnos sveikatos.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis yra L. A. brolis, padėdavo retsykiais seseriai darbuose, žinojo, kad jai mama mokėdavo atlyginimą, jam nemokėjo. Apie ūkio pajamas nesidomėjo, tačiau žinojo, kad apmokėjimui mama pinigų turėjo. J. traktorių pirko už savus pinigus, paskolos neėmė. R. K. taip pat patvirtino, kad sesuo tuo pat metu dirbo ir „Lietuvos geležinkeliai“, bet ten dirbo kintamu grafiku ir būdavo dienų, kai sodyboje nakvodavo ir būdavo kelias dienas. Sesuo įsidarbino ūkyje, nes tėvų sveikata silpnėjo. 2009, 2010 m. darbuotojai nebuvo samdomi, nes ūkis buvo mažinamas.

Liudytojo A. J. parodymais, duotais apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad nuo ūkio įregistravimo iki 2008 metų jo ir sutuoktinės D. J. vardu registruotame ūkyje samdomų darbuotojų nebuvo. Apie tai, kad 2008 m. sutuoktinė D. J. ūkyje įdarbino dukrą L. A. jis sužinojo tik praėjus keletui mėnesių. Įdarbinimo klausimas su juo derinamas nebuvo.

Liudytojos T. L. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, pagrįstai patvirtina, kad jai išanalizavus AB (duomenys neskelbtini) ir ūkininkės D. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-12-31 nustatyta, kad L. A. tuo pačiu metu dirbo AB (duomenys neskelbtini) ir D. J. ūkyje.

Liudytoja Ž. M. apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad L. A., dirbusi AB (duomenys neskelbtini), ūkininkės D. J. ūkyje įsidarbino tik laikotarpiu, turinčiu reikšmės motinystės pašalpai, bei institucijai, organizuojančiai valstybinį socialinį draudimą, pateikė duomenis, jog kaip darbo užmokestis buvo išmokėta, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 15210,00 Lt., laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 17536, 50 Lt.

Nuteistoji L. A. I instancijos teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirbo slenkančiu grafiku AB (duomenys neskelbtini) vyresniosios iešmininkės pareigose, o 2008 m. balandžio 1 d. ji įsidarbino savo motinos D. J. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., sezonine darbininke. Buvo nustatytas 20 valandų darbas, atlyginimas – 3700 Lt. per mėnesį. Ūkyje dirbo nuo 2008-04-01 dienos iki 2008-09-30. Nurodė, kad įsidarbinimo metu nėščia nebuvo, tik gegužės mėnesio pabaigoje jai buvo nustatytas 5 savaičių nėštumas. Paaiškino, kad D. J. ūkyje dirbo įvairius ūkio darbus, ravėjo daržą, tvarkė aplinką, prižiūrėjo gyvulius. Nurodė, kad apskaitą vedė D. J., o ji pati pasirašydavo dokumentuose tada, kai gaudavo pinigus. Teigia, kad apie savo nėštumą D. J. pasakė daug vėliau, negu pati sužinojo, kad yra nėščia.

Nuteistoji D. J. I instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad 2002-04-25 yra užregistravusi ūkininko ūkį, adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. Nuo 2003 metų ūkio partneriu buvo registruotas ir vyras A. J.. Ūkyje buvo įdarbinta dukra L. A., kuri taip pat dirbo AB (duomenys neskelbtini). Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ūkyje kaip ir visus buhalterinius dokumentus pildė asmeniškai. Nurodė, kad dukrą pasamdė dirbti ūkyje todėl, kad pati nebeturi sveikatos. Paaiškino, kad L. A. dirbo daržuose, prižiūrėjo gyvulius. Apie L. A. nėštumą sužinojo tik rugsėjo mėnesio pabaigoje. Patvirtino, kad L. A. įdarbino nuo balandžio mėnesio už didesnį kaip 3000 Lt. atlyginimą kas mėnesį. Nurodė, kad dukra į dieną dirbdavo apie 4 valandas. Patvirtino, kad nežinojo, kad reikia priėmus į darbą naują darbuotoją nedelsiant pranešti atitinkamai įstaigai . Apie tai, kad nuo balandžio mėnesio 1-os dienos įdarbino savo ūkyje L. A., pranešė tik liepos mėnesį. Patvirtino, kad už 2008 metus gavo 31300 Lt. pajamų, L. A. apmokėti už darbą išleido 40000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę taip pat grindė ir rašytine bylos medžiaga. 2009-01-21 VSDFV Marijampolės skyriaus rašte Nr. (4.30)SI-632, kuriuo prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad L. A. motinos D. J. ūkininkės ūkyje įsidarbino laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30, t.y. laikotarpiu iš kurio skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. D. J. ūkyje daugiau samdomų darbuotojų niekada nebuvo (T1, b.l.4-6).

2009-11-26 VSDFV Marijampolės skyriaus rašte Nr. (5.59)SI-13036 nurodoma, kad jeigu L. A. galimai nebuvo darbo santykiuose D. J. ūkyje, tada žala valstybei būtų 19027,25 Lt. motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2009-02-25 ir 105419,92 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-02-26 iki 2011-01-12, iš viso žala 126920,71 Lt. (1 t., b.l. 16). Prie rašto pridėtame 2008-12-17 sprendime nurodoma, kad L. A. už laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2009-02-25 priskaičiuota 27495,80 Lt. motinystės pašalpa, išmokėta 21065,78 Lt. Prie rašto pridėtame 2009-05-28 sprendime nurodoma, kad L. A. už laikotarpį nuo 2009-02-26 iki 2011-01-12 priskaičiuota 156363,77 Lt. Motinystės (tėvystės) pašalpa, išmokėtina suma 124224,17 Lt. (1 t., b.l. 16, 18, 19-20).

2009-11-26 VSDFV Marijampolės skyriaus raštas Nr. (5.59)SD-690, kuriame nurodoma, kad informaciją apie apdraustosios, t.y. L. A. priėmimą dirbti nuo 2008-04-01 pas draudėją ūkininkę D. J. VSDFV Marijampolės skyriui 2008-07-11 (su prašymu dėl pavėluoto pranešimo) pateikė ūkininkė D. J..

Pateiktame 2008-07-11 ūkininkės D. J. SAM pranešime už 2008 m. II ketvirtį su priedais nurodoma, kad L. A. buvo priskaičiuota 15210,00 Lt. darbo užmokesčio ir 5168,36 Lt. valstybinio socialinio draudimo įmokų. VSD įmokos 5168,36 Lt. Fondo biudžetui pervestos 2008-07-14.

L. A. 2008-09-30 buvo atleista. Laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 L. A. priskaičiuota 17536,50 Lt. darbo užmokesčio ir 5958,90 Lt. VSD įmokų. Ūkininkės D. J. pasirašytas pranešimas VSDFV Marijampolės skyriui pateiktas 2008-09-30 (T1, b.l. 57-69).

2010-01-20 Marijampolės apskrities valsybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (16.1-11)-R3-119 nurodoma, kad D. J., mėnesines pajamų mokesčio A klasės pajamų deklaracijas FR0572 už 2008 m. gegužės – spalio mėn. inspekcijai pateikė tik 2008-12-01 (T1, b.l. 89).

2010-05-20 Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (16.30-11M)R3-1222 nurodoma, kad D. J. mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572) už 2008 m. balandžio mėn. nepateikusi (teikiama iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos) (T1, b.l. 100).

2009-11-12 VšĮ „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro“ pažymoje nurodoma, kad L. A. į centrą kreipėsi 2008-05-19, o 2008-05-23 atlikus echoskopiją buvo patvirtintas 5 savaičių nėštumas (T1, b.l. 181).

2009-07-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. J. pateikė apskaitos dokumentus - segtuvą Nr. 1. „Buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį 2007-2009 metus“, segtuvą Nr. 2. „I. A. darbo byla“, Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą (T2, b.l. 1).

2010-05-14 daiktų (ar kitų objektų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas segtuvas su užrašu ant viršelio „Nr. 2, L. A. DARBO BYLA“. Segtuve yra įsegti du žurnalai - „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas“ ir „Darbo sutarčių registravimo žurnalas“. Segtuve yra susegti ir sunumeruoti 42 lapai. Ant segtuvo galinio viršelio iš vidaus pusės yra juodu rašaliniu tušinuku padarytas įrašas „ Sunumeruota ir susegta 42 lapai (keturiasdešimt du lapai) 2008 07 18, parašas D. J.“. Segtuve yra ir L. A. 2008.09.30. prašymas atleisti iš darbo, 2008.03.30 prašymas dėl priėmimo į darbą, 2008.03.30 prašymas dėl darbo užmokesčio mokėjimo, 2008 m. kovo 31 d. darbo sutartis Nr. 1, „Mokėjimo žiniaraščiai Nr. 6-1“, „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“. Padarytos paminėtų dokumentų kopijos (T2, b.l. 2-24).

Specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-485, kurioje užfiksuota, kad tirti pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė D. J.. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo data už visą L. A. darbo D. J. ūkyje laikotarpį nurodyta ne mėnesio pabaigos, bet mėnesio pradžios, nors darbo laiko apskaitos žiniaraštis baigiamas pildyti mėnesio pabaigoje. Išvadoje taip pat nurodyta, kad kokiais pinigais D. J. mokėjo ir ar iš viso mokėjo atlyginimą L. A., nustatyti nėra galimybės, kadangi piniginių operacijų apskaita ūkininkės D. J. ūkyje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo vedama. Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale kasos ir banko operacijos iš viso nepildytos. (T2, b.l. 31-39).

Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. nėra pagrįstas faktiniais duomenimis ir nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kad teismas privalo išsiaiškinti ar kaltinamoji L. A. realiai dirbo pagal sutartį su D. J. pastarosios ūkyje, tačiau, būtent dėl šios aplinkybės, nebuvo apklausti liudytojai, galintys patvirtinti ar paneigti šį faktą, todėl teismo išvados dėl L. A. ir D. J., neištyrus minėtos aplinkybės, yra nepagrįstos. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu apklaustos liudytojos T. L. bei Ž. M. kaltinamųjų kaltės nepatvirtino, o tik patvirtino aplinkybes, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2008-04-01 iki 2008-12-31 L. A. dirbo ir AB (duomenys neskelbtini) ir D. J. ūkyje, bei tai, kad minėtas laikotarpis turėjo reikšmės motinystės pašalpos dydžiui.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, pravedus byloje teisminį įrodymų tyrimą, apklausus liudytojus R. Z., G. S., A. T., D. K., R. K., visi patvirtino, kad L. A., kaltinimo laikotarpiu realiai dirbo D. J. ūkyje įvairius ūkio darbus: ravėdavo daržus, laukuose rinko akmenis, sodino runkelius ir kt. Liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, visi liudytojais įstatymo nustatyta tvarka buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, o minėtas faktines aplinkybes patvirtino tiek kaimynai- R. Z., G. S., tiek liudytojai, pasinaudoję J. pasiūlymu pas juos tais metais laikyti bites – A. T. ir D. K., tiek L. A. brolis R. K., kuris atvykdavo retsykiais padėti ūkyje. Ir tik pastarasis liudytojas (L. A. brolis) patvirtino aplinkybes dėl jai mokamo atlyginimo. R. K. buvo žinoma, kad sesuo dirba D. J. ūkyje už atlygį.

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Nagrinėjamuoju atveju D. J., nustatydama 5070 Lt. atlygį L. A., kaip sezoninei darbininkei, o L. A., gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų. Joks įstatymas nedraudžia ūkininkei samdyti sezoninį darbuotoją, nors jis yra ir giminė, o sužinojus, kad priimta darbuotoja po kažkurio laiko tarpo tampa nėščia, neįpareigoja ją iš darbo atleisti. D. J. ūkis nebuvo fiktyviai sukurtas, jis buvo registruotas 2002-04-25 (T1 b.l.104). Kiti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad L. A. sezoniniam darbui buvo priimta 2008-04-01, dar jai nesant nėščiai. Šį faktą neginčijamai patvirtina paminėtas VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro raštas, kad L. A. tik 2008-05-23, atlikus echoskopiją, buvo patvirtintas 5 savaičių nėštumas. Atsiradus šiai aplinkybei, L. A. darbo užmokestis nebuvo padidintas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmokos buvo mokamos nuo sutartyje numatytos atlyginimo sumos. Kadangi nuo sutarto darbo užmokesčio buvo mokamos atitinkamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai ji įgijo teisę ir į motinystės pašalpą. Nuteistajai L. A. išmokėta motinystės pašalpa, atsižvelgiant į tai, kad ji dirbo dvejuose darbuose, priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad L. A. gavo motinystės pašalpą apgaulės būdu, t. y. nepagrįstai nustatant jai darbo užmokestį, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant motinystės pašalpą.

Sukčiavimu baudžiamojoje byloje nuteistųjų L. A. ir D. J. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog L. A. D. J. ūkyje nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Darbo sutartyje nurodyta, jog L. A. buvo priimta į ūkio darbininkės pareigas sezoniniam darbui antraeilėse pareigose. Tai, kad ji realiai dirbo įvairius ūkio darbus, patvirtino liudytojai, apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad jai už darbą buvo sumokėta per daug. Jokių duomenų, kad D. J. ūkis buvo nuostolingas, ar skolingas bankams ar juridiniams ar fiziniams asmenims, nėra. O vien tai, kad anksčiau nebuvo samdomi darbininkai sezoniniam darbui ir tai, kad būtent ūkio darbams būdingas sezoniškumas, savaime L. A. ir D. J. kaltės nesuponuoja. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. buvo pirkęs traktorių, buvo gautos pajamos už 2007 m. derlių, jokių paskolų iš bankų paimta nebuvo, kas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta neatitinkant bylos duomenų (T1 b.l. 121-123), susiklosčiusi finansinė situacija leido D. J., pablogėjus jos sveikatos būklei, samdyti darbams sezoninę darbininkę ir už jos atliktus darbus mokėti atlyginimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad L. A. nustačius 5070 lt. darbo užmokestį, o vėliau jai tapus nėščia, būtų siekiama sukčiauti.

Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog apylinkės teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių ar jas nurodydamas neatitinkant faktinių bylos duomenų, nepagrįstai pripažino L. A. ir D. J. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų L. A. ir D. J. kaltė sukčiavus neįrodyta, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys dėl 72973,50 Lt atmestinas, nuosavybės teisių apribojimas L. A. į gaunamą motinystės pašalpą, išskyrus dalį, apskaičiuotą pagal AB (duomenys neskelbtini), pagal pateiktas draudžiamąsias pajamas, paskirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 nutartimi, naikintinas.

Dėl D. J. atžvilgiu taikytos baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-485, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ yra patvirtintos ūkininkų ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymo rekomendacijos, kuriomis ūkininko ūkiai vadovaujasi tvarkydami buhalterinę apskaitą. D. J., tvarkydama ūkininko buhalterinę apskaitą, neregistravo ūkinių operacijų duomenų apskaitos registruose, nevedė pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, neskaičiavo ūkininko ūkio įsipareigojimų ir turto, nesudarė metinių finansinių ataskaitų, tuo pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, ir LR Žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ patvirtintų rekomendacijų reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti D. J. ūkininkės ūkio turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Netikėti šia specialisto išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, todėl šioje dalyje nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu bei keisti jį šioje dalyje nėra pagrindo. Veika kvalifikuota ir bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 223 str. 1 d. paskirta tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžio dalis, kuriomis:

L. A. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteista 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo;

D. J. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteista 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta D. J. galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo;

VSDFV Marijampolės skyriaus pareikštas 72973,50 Lt. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteistas VSDFV Marijampolės skyriaus naudai iš L. A. ir D. J. solidariai;

L. A. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. J. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

VSDFV Marijampolės skyriaus pareikštą 72973,50 Lt. civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti L. A. į gaunamą motinystės pašalpą nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 nutartimi.

Kitoje dalyje, kurioje D. J. pripažinta kalta pagal BK 223 str. 1 d. ir pakirta bausmė, nuosprendį palikti nepakeistą.