- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-379-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- A. M., D. Š.
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,
D. Š. dėl kaltinimo pagal pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisintas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, tuo, kad sukurstė D. Š. įgyti didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. 2016 m. balandžio 4 d. 18.29 val. mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino D. Š. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) bei pasiūlė už 5 000 Eur pirkti A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 000 Eur. D. Š. sutikus, jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. 18.29 val. iki 20.21 val. telefoninio pokalbio su D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu metu suorganizavo D. Š. susitikimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tikslu apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esantį A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo nenustatyto asmens pavogtas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 9 d. 20 val. iki 2016 m. balandžio 10 d. 03 val. bei 2016 m. balandžio 10 d. nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 5 000 Eur buvo parduotas D. Š..
2. D. Š. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje įgijo, realizavo didelės vertės turtą žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent jis, sukurstytas A. M., t. y. A. M. 2016 m. balandžio 4 d. 18.29 val. - 20.21 val. telefoninių pokalbių su D. Š. metu pasiūlius už 5 000 Eur pirkti A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 000 Eur bei 2016 m. balandžio 4 d. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu suorganizavus (duomenys neskelbtini) šio automobilio apžiūrėjimą, jis 2016 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nuo 20.18 val. iki 21.12 val. (duomenys neskelbtini) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apžiūrėjo A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką 2016 m. balandžio 10 d. nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje už 5 000 Eur įgijo didelės vertės svetimą turtą – A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur vertės, kuris buvo pavogtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 9 d. 20 val. iki 2016 m. balandžio 10 d. 03 val. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. Š. pasitelkęs N. P., kuris nežinojo apie įvykdytą automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, davė jam nurodymą išardyti šį automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jį išardžius dalį šio automobilio dalių realizavo, o kitą dalį – galines dureles-dangtį, vairo kolonėlę su traukėmis (antgaliais), du velenus, radiatorių, suportus, stabdžių diskus su stebulėmis, valytuvo mechanizmą su varikliu, klimos radiatorių, siurblį, išsiplėtimo aušinimo skysčio talpą, duslintuvą, aušinimo variklį, radiatoriaus aušinimo detalę, instaliacijos laidus ir blokus, dešinės ir kairės pusių kėbulo priekinius ketvirčius, automobilio stogą su liuku, metalines detales, apdailos juosteles, ventiliatorių 2016 m. balandžio 13 d. atliktos kratos metu rado ir paėmė Marijampolės apskrities VPK pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o D. Š. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, buvo išteisintas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
4. Teismas konstatavo, kad byloje yra pateiktas 2016-06-29 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės, Kauno apygardos prokuratūros teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, Kauno apygardos teismo nutartis dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo aktai. Visi šie išvardinti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus dėl duomenų išslaptinimo ir panaudojimo. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 16 straipsnis numato, kad kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Tokio nutarimo byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo dėl kriminalinės žvalgybos gautos informacijos panaudojimo kitoje byloje, šie duomenys šioje byloje yra be teisėto pagrindo. Teismas, analizuodamas byloje esančius pareigūnų tarnybinius pranešimus ir juose užfiksuotas aplinkybes, atsižvelgė į telefoninių pokalbių suvestines, kadangi laikė, jog suvestinėse esantys pokalbiai prieštarauja tarnybiniuose pranešimuose nurodytai informacijai. Teismas nurodė, kad vertinant 2016-06-29 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes, liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad A. B. automobilį laikė aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įsigijęs automobilį, norėjo jį parduoti, įdėjo pardavimo skelbimus interneto portaluose, skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris, dėl jo turėjo kažkas skambinti, tačiau nepamena. Kas jam skambino dėl šio automobilio, nepamena. Gal ir buvo taip, kad kažkam sakė atvažiuoti apsižiūrėti automobilį, pasakė, kur yra automobilis. Skelbimai buvo įdėti į du portalus. Gal ir buvo galimų pirkėjų, kurie norėjo apžiūrėti automobilį. Jis pats su galimu pirkėju neapžiūrėjo automobilio. Todėl protokole nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis A. M. organizavo D. Š. 2016-04-04 susitikimą su automobilio pardavėju negali būti laikoma įrodymu A. M. kaltei pagrįsti. Taip pat teismas nurodė, kad analizuojant kaltinamųjų pokalbius (ID: 3448 2016-04-04 19:03 min.), visiškai nepagrįstai 2016-06-29 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad D. Š. netiesiogiai paklausė, ar asmuo žino, kad automobilis bus išardytas, nes tokio pokalbio nėra užfiksuota. Be to, 2017-02-28 tarnybiniame pranešime ikiteisminio tyrimo pareigūnas nurodo, kad 2016-04-04 D. Š. prašo organizuoti A. M. susitikimą su automobilio savininku. Tokios tarnybiniame pranešime padarytos išvados nepagrįstos, nes kaltinamieji savo pokalbiuose neįvardino automobilio savininko. Vertinta ta aplinkybė, kad A. B. 2016-04-10 apie 11 val. pastebėjo, jog iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobtas jam priklausantis automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2016-04-04 automobilis nebuvo pavogtas, jis buvo laikomas aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai yra viešoje ir laisvai matomoje vietoje. Todėl jei ir tikėti, kad kaltinamasis D. Š. apžiūrėjo automobilį, tokie jo veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais. Teismas nurodė, kad neginčytinai nustatyta, jog 2016-04-13 kratos metu įmonės “ (duomenys neskelbtini)” teritorijoje esančiame pastate, lentynose rastas ir paimtos automobilio „Mercedes Benz“ prekės ženklu pažymėtos detalės, t. y. apvyniotas permatoma plėvele galinis dangtis, vairo kolonėlė Nr. (duomenys neskelbtini) su traukėm (antgaliais), du velenai, radiatorius, suportai, stabdžių diskai su stebulėmis, valytuvo mechanizmas su varikliu, klimos radiatorius, siurblys, išsiplėtimo aušinimo skysčio bakelis, vabastos duslintuvas, aušinimo variklis, radiatoriaus aušinimo detalė, popierinė dėžė, kurioje automobilio MB instaliacijos laidai ir blokai, automobilio „Mercedes Benz“ dešinės pusės (kėbulo) priekinis ketvirtis, kairės pusės (kėbulo) priekinis ketvirtis, automobilio stogas su liuku, metalinės detalės, apdailos juostelės su automobilio „Mercedes Benz“ prekės ženklu ir ventiliatorius Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, jog 2016-04-13 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos ir paimtos automobilio detalės priklausė automobiliui Mercedes Benz, kuris buvo registruotas A. B. vardu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kokiu būdu automobilis pateko į įmonės “ (duomenys neskelbtini)” teritoriją ir kas atliko automobilio ardymo darbus, siejant šiuos veiksmus su kaltinamuoju D. Š.. Teismas kritiškai vertino N. P. parodymus, duotus teisme, nes jie neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teismas įvertino 2016-12-08 Marijampolės apskr. VPK Kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodoma, jog vienas rankos piršto pėdsakas, aprašytas 2016-06-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra paliktas liudytojo P. V. dešinės rankos bevardžiu pirštu, vertino liudytojo P. V. parodymus, kur jis aiškino, jog atėjęs į darbą, apvyniojo rasto automobilio dangtį plėvele. Teismas vertino N. P. parodymus, nes jie nebuvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas akcentavo tai, kad vien tai, jog ant vienos pavogto automobilio detalės buvo rastas liudytojo P. V. rankos piršto pėdsakas, kad kratos metu įmonės teritorijoje buvo surastos pavogto automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalės, negali būti laikoma neginčijamais įrodymais kaltinamojo D. Š. kaltei pagrįsti, tuo labiau, kad kaltinamasis D. Š. kaltinamas ne tik kad įgijo pavogto automobilio detales, bet dalį jų spėjo realizuoti. Turto realizavimo aplinkybių nebuvo nustatyta ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas nurodė, kad vertinant 2017-09-22 Marijampolės apskr. VPK PK NTS vyr. tyrėjos Miglės Dambrauskienės tarnybiniame pranešime nurodytą abonentinių numerių: Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. P., Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. Š., įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinės laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-13, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apsauginės signalizacijos įvykių išklotinės laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-13, analizę, nustatytos aplinkybės yra tikėtinos, kaip ir nurodyta tarnybiniame pranešime, kad tikėtina, jog N. P. buvo susitikęs įmonėje su D. Š., o tai, kad D. Š. įmonės teritorijoje buvo 2016-04-04 nuo 21:47:11 val. iki 22:26:02 val. teismas laiko nepakankamais įrodymais jo kaltei pagrįsti. Teismas akcentavo, kad BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Esminiu objektyviosios pusės požymiu yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis juo arba realizavimas. Tais atvejais, kai kaltinamasis buvo pažadėjęs turtą įgyti ar realizuoti iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos darymo metu ar davė pagrindo nusikaltimo vykdytojui tikėtis kitokios pagalbos, jo veiksmai kvalifikuojami kaip bendrininkavimas nusikaltime, kurį padarant buvo gautas turtas. Teismas motyvavo tą aplinkybę, kad 2016-04-04 tarp kaltinamųjų vyko pokalbis apie automobilį Mercedes Benz, A. B. priklausantis automobilis Mercedes Benz buvo pavogtas 2016-04-10, tai yra pokalbis vyko iki nusikalstamos veikos padarymo. Todėl jei ir laikant, kad kaltinamieji kalbėjo apie A. B. priklausantį automobilį, jų nusikalstami veiksmai nėra tinkamai kvalifikuoti. Teismas konstatavo, kad nesurinkta įrodymų, jog D. Š. įgijo ir realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą, nėra pagrindo pripažinti A. M. sukursčius D. Š. įgyti didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą, todėl D. Š. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o A. M. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Striauša apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti A. M. ir D. Š. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį – D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, ir nuteisti 160 MGL, t. y. 6 025,60 Eur dydžio bauda; A. M. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, ir nuteisti jį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdytą atidėti 2 metams įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skunde taip pat prašoma išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimą.
5.1. Skunde nurodo, kad byloje yra 2016 m. birželio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės, Kauno apygardos prokuratūros teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, Kauno apygardos teismo nutartis dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo aktai. Visi šie išvardinti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus dėl duomenų išslaptinimo ir panaudojimo. Šiai kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese tvarkai BPK 162 straipsnio nuostatos nėra taikomos. Kriminalinės žvalgybos byloje užfiksavus reikšmingus pokalbius ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-16822-16 jie buvo išslaptinti ir perduoti prijungimui prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16822-16 dėl šios informacijos panaudojimo.
5.2. Skunde taip pat nurodo, kad pagal telefoninių pokalbių, esančių byloje tarp D. Š. ir A. M., turinį pokalbio metu D. Š. klausia A. M., ar asmuo, kuris parduoda automobilį yra „normalus“. A. M. atsako, jog pardavėjas „normalus“. Nei A. M., nei D. Š. duodami parodymus teisme negalėjo paaiškinti ką reiškia „normalus“ pardavėjas. Pagal toliau sekusius įvykius, t. y. automobilio „Mercedes Benz“ vagystę, jo dalių radimą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, galima teigti, jog „normalus“ pardavėjas yra tas, kuris supranta, jog jis automobilį parduoda už žymiai mažesnę rinkos vertę ir automobilis bus slapta išardytas ir realizuotas dalimis. Iš telefoninių pokalbių tarp kaltinamųjų, kurie vyko A. M. iniciatyva, akivaizdu, jog A. M. įkalbinėjo D. Š. pirkti automobilį „Mercedes Benz“. 2016 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nuo 18.29 val. iki 20.21 val. fiksuoti šeši pokalbiai tarp kaltinamųjų, iš jų penkis kartus skambino A. M.. Pokalbio metu D. Š. sako, jog neturi pinigų, jo prasta finansinė padėtis. A. M. ragina jį apžiūrėti automobilį, sako, jog galės nusiderėti. A. M. pateikė informaciją D. Š., kokiu automobiliu ir kurią valandą jį Marijampolėje pasitiks asmuo dėl „Mercedes Benz“ apžiūrėjimo. A. M. suorganizavo D. Š. susitikimą su šiuo asmeniu, t. y A. M. atliko aktyvius veiksmus – organizavo D. Š. susitikimo vietą ir laiką Marijampolėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl „Mercedes Benz“ apžiūrėjimo. Pagal išslaptintą telefoninių pokalbių suvestinę A. M. veikė kaip nusikalstamos veikos iniciatorius, kadangi raginimu sukėlė D. Š. norą padaryti nusikaltimą – įsigyti vogtą transporto priemonę. Kaltinimas A. M. grindžiamas garso įrašu, kuriame fiksuotas telefoninis pokalbis tarp kaltinamųjų. Iš pokalbio turinio seka, jog A. M. siūlo D. Š. už 5000 eurų Marijampolėje pirkti automobilį „Mercedes Benz“. D. Š. įkalbėtas sutinka, prašo organizuoti susitikimą Marijampolėje su žmogumi, kuris galėtų parodyti šį automobilį. Šiuo atveju kurstytojas veikė iš draugiškų paskatų, nereikalaudamas atlygio, sakydamas, jog jis ir taip skolingas D. Š., o kurstomasis veikė iš savanaudiškų paskatų. Užsiimant metalo laužo supirkimu D. Š. nebuvo sunku organizuoti vogto automobilio išardymą ir jo detalių realizavimą. D. Š. suprato apie ką vyksta kalba ir atliko nusikalstamą veiką būtent dėl kurstytojo įtakos ir poveikio. Kaltinamieji buvo gerai pažįstami, draugai, todėl A. M. nebuvo sunku palenkti D. Š. įvykdyti nusikaltimą.
5.3. Skunde teigiama, kad bylos duomenimis 2016 m. balandžio 4 d. D. Š., sukurstytas A. M., atvyko į Marijampolę, kur susitiko su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei apžiūrėjo automobilį „Mercedes Benz“, priklausantį A. B.. Prie Marijampolės miesto ženklo važiuojant nuo Kauno miesto pusės D. Š. pasitiko asmuo automobiliu „VW Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis yra registruotas A. B. vardu, t. y. to paties asmens, iš kurio po penkių dienų buvo pavogtas automobilis „Mercedes Benz“. A. B. nurodė, jog šiuo automobiliu dažniausiai naudojosi jo ūkyje dirbę asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta su kokiu asmeniu susitiko kaltinamasis D. Š., tačiau pagal tai, jog jis buvo pasitiktas automobiliu, kuris priklausė A. B. leidžia teigti, jog D. Š. susitiko su asmeniu, kuris galėjo laisvai naudotis A. B. priklausančiu „VW Golf“ automobiliu, galimai, kaip nurodo A. B., buvo vienas iš darbininkų dirbusių jo ūkyje ir galėjusių žinoti, kur ir kada yra laikomas jam priklausantis automobilis „Mercedes Benz“. A. B. priklausantis automobilis „Mercedes Benz“ į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ galimai atvežtas 2016 m. balandžio 10 d., sekmadienį, nakties metu iki 4 val. Pagal liudytojo N. P. telefono skambučių išklotinę nustatyta, jog nuo 4 val. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo liudytojas N. P.. Liudytojo N. P. telefonas nuo 2016 m. balandžio 10 d. 04 val. 08 min. iki balandžio mėn. 11 d. 05 val. 43 val. bei nuo 2016 m. balandžio 11 d. 07.43 val. iki balandžio 12 d. 05.43 val. buvo darbe, t. y. dvi paras (nuo sekmadienio ryto iki antradienio ryto su nedidele pertrauka) jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų, kurie yra tik šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Tai, jog telefonas į valandą nemažiau kaip viena kartą jungėsi prie minėtų bokštų rodo, jog N. P. visą šį laiką buvo būtent darbe. Jo telefonas nebuvo paliktas, jis veikė, t. y. juo buvo naudojamasi. D. Š. telefonas rodo, jog 2016 m. balandžio 10 d., t. y. sekmadienį laikotarpiu nuo 11.02 val. iki 15.05 val. jis taip pat buvo darbe. Bylos duomenimis 2016 m. balandžio 10 d. liudytojas A. B. nakties metu, t. y. 03.40 val. ir 03.58 val. skambino ir kalbėjo su liudytojų N. P.. Po to N. P. telefonas jau jungėsi prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, kurie veikia „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Teisme A. B. negalėjo paaiškinti, kodėl jis nakties metu du kartus skambino N. P.. Nurodė, jog juos nesieja draugiški santykiai, jie bendrauja tik kaip kolegos.
5.4. Skunde taip pat teigiama, kad duodamas parodymus teisme liudytojas N. P. parodymus iš esmės pakeitė ir nurodė, jog automobilio „Mercedes Benz“ detales 2016 m. balandžio 11-13 dienomis atvežė du nežinomi vyrai, kurie nepateikė asmens dokumentų, jiems nebuvo išrašyti jokie buhalteriniai dokumentai apie metalo priėmimą ar pardavimą. Su jais už atvežtą metalą nebuvo atsiskaityta. N. P. nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo namai yra apie 10 km nuo darbovietės. Pagal telekomunikacijų bendrovės pateiktą informaciją esančią byloje, miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2-1 kilometras. Telefonas esantis toje pačioje vietoje gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių, todėl atmestini jo parodymai, jog jis šiuo laikotarpiu buvo namuose (duomenys neskelbtini). Duodamas parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu N. P. nurodė, jog sekmadienį ar nakties metu darbovietėje nebūdavo, nedirbdavo, jeigu dirbdavo tai tik darbo dienomis ir iki 21 val. Tokie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nurodė, jog atlikus įrodymų tyrimą nenustatyta, kas atliko automobilio „Mercedes Benz“ ardymą. Tačiau šie aukščiau nurodyti faktai leidžia pagrįstai teigti, jog automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ardė šios įmonės darbuotojas N. P.. Be to, teismas nuosprendyje pasisakė, jog liudytojo N. P. parodymai vertinami kritiškai ir jie yra atmetami, kadangi keisdamas parodymus N. P. akivaizdžiai siekė padėti kaltinamajam D. Š.. Būdamas įmonės vadovu D. Š. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu būdu įmonėje atsirado vogto automobilio detalės. Jis nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar atvežtos detalės nėra vogtos. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu dalis A. B. priklaususio automobilio „Mercedes Benz“ detalių, elektros instaliacijos laidai buvo žymėti žymenimis pagal kuriuos jas galima priskirti konkrečiam automobiliui, tai kaltinamasis D. Š. galėjo patikrinti. Kaltinamasis D. Š. nurodė, jog policijos 2016 m. balandžio 13 d. kratos metu paimtos detalės yra metalo laužas. Tačiau, vertinti policijos surastas ir paimtas automobilio „Mercedes Benz“ dalis kaip metalo laužą nėra teisinga. Dalis detalių rastos sandėlyje sudėtos lentynose – tai automobilio galinis dangtis, kuris netgi apvyniotas plėvele, kad nesusibraižytų, taip pat vairo kolonėlė, velenai, radiatorius ir kitos detalės nurodytos kaltinamajame akte. Lauke rasta tik kėbulo priekiniai ketvirčiai ir stogas. Patalpoje rastos dvi dėžės, kurioje buvo sukrautos kitos smulkios automobilio „Mercedes Benz“ detalės, ventiliatorius bei elektros laidai su blokai. Akivaizdu, jog šios detalės nebuvo laikomos kaip metalo laužas, o paruoštos pardavimui. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė, jog negali paaiškinti, kaip įmonės teritorijoje atsirado automobilio „Mercedes Benz“ dalys. Analogiškai, kaip šio automobilio detalės atsirado įmonėje ikiteisminio tyrimo metu negalėjo paaiškinti ir liudytojas (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo oficialus įmonės vadovas. Tai, jog automobilis „Mercedes Benz“ į įmonės teritoriją pateko be dokumentų, t. y. nebuvo pildyti jokie buhalteriniai dokumentai, nebuvo bandyta įsitikinti, ar atvežto prabangaus automobilio detalės nėra vogtos, tik patvirtina kaltinimą, jog D. Š. žinojo apie tai, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu. Be to, D. Š. kaip užsiimantis automobilių ardymu, jų detalių prekyba turėjo žinoti, kokia tokio automobilio reali vertė, t. y. kad tai yra didelės vertės turtas. Kaltinamųjų 2016 m. balandžio 4 d. telefoninių pokalbių turinys, kontekstas bei pobūdis patvirtina, kad kalbama užuominomis, žodžiai vartojami perkeltine, netiesiogine prasme, tai yra tiesiogiai nekalbama apie konkretų automobilį „Mercedes Benz“, jo pardavėją, tačiau iš pokalbių visumos, turinio, konteksto, chronologijos bei šiuos duomenis vertinant visumoje, t. y. jog A. M. suorganizuotas D. Š. 2016 m. balandžio 4 d. atvažiuoja apžiūrėti automobilį „Mercedes Benz“ į Marijampolę, jį galimai pasitinka automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. B. vardu, 2016 m. balandžio 10 d., nakties metu, pavagiamas A. B. priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, dvi paras, t. y. nuo 2016 m. balandžio 10 d. 4.08 val. iki balandžio 12 d. 05.43 val. N. P. beveik ištisai būna darbe – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur ardo automobilį, 2016 m. iki balandžio 13 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje policijos pareigūnai randa dalį A. B. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“ detalių, darytina nebejotina išvada, jog kaltinamasis D. Š. žinojo, jog įgijo nusikalstamu būdu įgytą automobilį Mercedes Benz“, organizavo jo išardymą bei dalį jo realizavo. Kaltinamasis A. M., įkalbinėdamas D. Š. įgyti žymiai mažesne rinkos verte A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, suorganizavęs D. Š. susitikimą Marijampolėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris parodė A. B. priklausantį automobilį, kuris vėliau buvo nenustatyto asmens pavogtas Marijampolėje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 9 d., 20 val. iki 2016 m. balandžio 10 d., 3.00 val. bei 2016 m. balandžio 10 nakties metu, tiksliai nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 5000 eurų parduotas D. Š., sukurstė D. Š. įgyti didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą išteisintieji A. M. ir D. Š. prašo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras S. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji A. M. ir D. Š., jų gynėjas E. S. prašė apeliacinį skundą atmesti.
8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinis skundas atmetamas.
9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, šie BPK reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis ištyrė teisiamajame posėdyje, visus įrodymus išdėstė nuosprendyje, atskleidė jų turinį ir pateikė išsamią jų analizę bei vertinimą. Motyvuota ir pagrįsta teismo išvada, jog A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o D. Š. dėl kaltinimo pagal pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
11. Prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia naujų reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmęs išteisinamąjį nuosprendį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl A. M. ir D. Š. nekaltumo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. M. ir D. Š. kaltės klausimą įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje priimtam sprendimui asmenis išteisinti ir padarytai išvadai, kad nesurinkta įrodymų, jog D. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ir, kad A. M. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai A. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, o D. Š. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, išteisino. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka prokuroro lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Marijampolės apylinkės teismas išteisintųjų, liudytojų, specialisto parodymus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pateiktą išslaptintą informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą, specialisto išvadas, byloje esančius dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus, įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
13. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Taigi būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka valstybiniam kaltintojui.
14. Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016.
15. Byloje nustatyta, kad tiek A. M., tiek ir D. Š. viso proceso metu kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, neigė tarpusavyje bendravę, būtent dėl kaltinamajame akte nurodyto automobilio, bei kategoriškai tvirtino, jog apie A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nieko nežino ir jo nėra matę. A. M. neneigė, jog su D. Š. yra bendravęs ne kartą ir yra iš jo pirkęs bei jam pardavęs automobilius, tačiau apie kokį konkrečiai automobilį, kuris minimas byloje esančiame užfiksuotame telefoniniame pokalbyje, jis su D. Š. kalbėjo, pasakyti negali. D. Š. laikėsi pozicijos, kad automobilio nurodyto kaltinime nėra matęs, neneigė, jog 2016 m. balandžio 4 d. galėjo būti Marijampolėje, tačiau ką veikė neprisimena. Neatmeta galimybės, jog galėjo Marijampolėje apžiūrėti automobilį „Mercedes Benz“. D. Š. teigimu, kratos metu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ rastos ir paimtos „Mersedes Benz“ dalys buvo atvežtos kaip metalo laužas nežinomo asmens.
15.1. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje kaltinimai A. M. sukursčius (duomenys neskelbtini) įgyti didelės vertės nusikalstamu būdu įgytą turtą ir kaltinimai D. Š. dėl bendrininkų grupėje įgijimo, realizavimo didelės vertės turto, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, buvo grindžiami iš esmės pareigūnų disponuota informacija. Byloje yra pateiktas 2016 m. birželio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos objektas - A. M.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinis pagrindas - Kauno apygardos teismo teisėjo E. Gražio 2016 m. sausio 26 d. nutartis. Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus fiksuota: ID: (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 4 d. 18:28 min. A. M. skambino D. Š.. Pokalbio metu A. M. pasiūlė D. Š. pirkti automobilį „Mercedes Benz“ bei klausė, ar už minėtą automobilį D. Š. duotų penkis tūkstančius eurų. Pokalbio metu A. M. nurodė D. Š., kad A. M. už tarpininkavimą automobilio pardavime D. Š. galėtų nieko neduoti, bet nurodo, kad vienam žmogui būtų gerai, jog D. Š. duotų kelis šimtus eurų. D. Š. pokalbyje paklausė A. M., kur randasi minėtas „Mersedes Benz“ automobilis. A. M. atsakė, kad už 50 kilometrų nuo D. Š. gyvenamosios vietos. Pokalbio gale D. Š. nurodė, kad A. M. organizuotų D. Š. bei automobilio pardavėjo susitikimą. ID: (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 4 d. 19:03 min. A. M. skambino D. Š.. Pokalbio metu A. M. nurodė, kad D. Š. 20 valandą lauks asmuo, kuris bus su juodu „VW Golf“ automobiliu, kurio valstybinių numerių skaičiai bus (duomenys neskelbtini). Bei nurodė, kad kai D. Š. paduos pinigus už „Mercedes Benz“ automobilį, jis paduotų dviem šimtais eurų daugiau, nes tie du šimtai eurų yra skirti tarpininkui už tarpininkavimą tarp automobilio pardavėjo ir A. M.. Pokalbio metu D. Š. paklausė A. M., ar asmuo parduodantis automobilį yra normalus ir netiesiogiai paklausė, ar asmuo parduodantis automobilį supranta, kad jis bus išardomas dalimis. A. M. nurodo, kad asmuo yra normalus ir jog asmuo žino, kad automobilis bus išardytas (2 t., b.l.102-104). Taip pat byloje yra pateikta informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės (2 t., b.l.105–110), Kauno apygardos prokuratūros teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo (2 t., b. l. 114–115), Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti A. M. slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą bei techninių priemonių naudojimą specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant A. M. pokalbius, kadangi turimais kriminalinės žvalgybos duomenimis A. M. bei kiti galimai nusikalstamos veikos bendrininkai dalyvauja narkotinių, psichotropinių medžiagų prekybos versle (2 t., b. l. 117), įslaptintos informacijos išslaptinimo aktai (2 t., b. l. 121, 123). Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, visi šie išvardinti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) reikalavimus dėl duomenų išslaptinimo ir panaudojimo, tačiau teismas sprendė, kad nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo dėl kriminalinės žvalgybos gautos informacijos panaudojimo kitoje byloje, šie duomenys šioje byloje yra be teisėto pagrindo. Ir nors prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su šiuo teismo vertinimu, nurodydamas, jog šiai kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese tvarkai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 162 straipsnio nuostatos nėra taikomos, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
15.2. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato Generalinis prokuroras. Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą.
15.3. 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo 16 punkte nurodoma, kad Kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
15.4. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje yra reglamentuotas BPK 162 straipsnyje, kur nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, panaudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, gautą taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese galima, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-190/2013).
15.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimas, leidžiantis panaudoti kitoje byloje surinktus žvalgybos duomenis, nebuvo priimtas, todėl kitoje byloje surinkti žvalgybos duomenys šioje byloje yra be teisėto pagrindo. Pažymėtina, jog šioje byloje duomenys, kurie buvo gauti atliekant slaptą A. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo išskirti iš kitos baudžiamosios bylos, t. y. pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą dėl galimai vykdomos narkotinių, psichotropinių medžiagų prekybos versle. Taigi nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai, teisėtai vykdant slaptą asmens, įtariamo darant atitinkamas nusikalstamas veikas, susižinojimo kontrolę, buvo gauta duomenų apie galimai daromą A. M., kiek matyti iš baudžiamosios bylos, visiškai nesusijusio su kitoje byloje tiriama nusikalstama veika (nei bendrininkavimo, nei kitais aspektais), veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK reikalavimas, jog būtent aukštesnysis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) bylose, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje nesant prokuroro nutarimo dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje bylose, nebuvo užtikrinta duomenų panaudojimo proporcingumo patikra, kas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kriminalinės žvalgybos informacijos, gautos kitoje byloje, panaudojimas šioje byloje yra be teisėto pagrindo.
16. Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, jog kriminalinės žvalgybos duomenys nagrinėjamoje byloje buvo naudojami be teisėto pagrindo, tačiau teismas analizuodamas byloje esančius pareigūnų tarnybinius pranešimus ir juose užfiksuotas aplinkybes, vis dėl to atsižvelgė į telefoninių pokalbių suvestines, kadangi laikė, kad suvestinėse esantys pokalbiai prieštarauja tarnybiniuose pranešimuose nurodytai informacijai.
16.1. Vertindamas 2016 m. birželio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog minėtame protokole nurodyta aplinkybė, kad A. M. organizavo D. Š. 2016 m. balandžio 4 d. susitikimą su automobilio pardavėju, negali būti laikoma įrodymu A. M. kaltei pagrįsti. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. B. nurodė, jog automobilį laikė aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įsigijęs automobilį, norėjo jį parduoti, įdėjo pardavimo skelbimus interneto portaluose, skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris, dėl jo turėjo kažkas skambinti, tačiau nepamena. Gal kažkam sakė atvažiuoti apsižiūrėti automobilį ir nurodė, kur yra automobilis, tačiau jis pats su galimu pirkėju automobilio neapžiūrėjo (6 t. 55, 86-87). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. M. neneigė, jog galėjo siūlyti D. Š. pažiūrėti automobilį „Mersedes Benz“, kuris jį sudomintų, tačiau neprisimena šios konkrečios situacijos ir apie kokį konkrečiai automobilį kalbėjo pokalbiuose. A. M. teigimu, tai nebuvo kaltinamajame akte nurodytas automobilis, kadangi A. B. pavardė jam nieko nesako ir jis jo nepažįsta (6 t. b. l. 40-41). R. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat kategoriškai nurodė, jog nebuvo kalbos su A. M. apie „Mersedes Benz“ (duomenys neskelbtini) automobilį, buvo kalba tik apie automobilį Mercedes. Kalbėta apie 5000 eurų automobilio kainą, tačiau negali teigti, kad buvo kalbama apie tą patį (duomenys neskelbtini) automobilį, kadangi jis kainuoja apie 20 000 eurų (6 t. b. l. 41-43). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog iš telefoninių pokalbių tarp kaltinamųjų, kurie vyko A. M. iniciatyva, akivaizdu, jog A. M. atliko aktyvius veiksmus – organizavo D. Š. susitikimo vietą ir laiką Marijampolėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl „Mercedes Benz“ apžiūrėjimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tokios prokuroro bei tarnybiniame pranešime padarytos išvados yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos vertinimu telefoninių pokalbių turinys nėra toks informatyvus, jog būtų galima neabejotinai teigti, kad A. M. organizavo D. Š. būtent „Mercedes Benz“, kuris priklausė A. B. apžiūrėjimą ir, kuris turėjo aiškiai suprasti, kad jam siūloma įsigyti vogtą transporto priemonę. Šiai prielaidai pagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nepakanka svarių įrodymų.
16.2. Atkreiptinas dėmesys, jog A. B. apie tai, kad iš kiemo (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis automobilis „Mercedes Bens“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo 2016 m. balandžio 10 d. 11 val., o pokalbiai tarp A. M. ir D. Š. apie automobilio apžiūrėjimą vyko 2016 m. balandžio 4 d., todėl net ir tikint, jog A. M. siūlė D. Š. apžiūrėti A. B. priklausantį automobilį „Mercedes Bens“, kurį vėliau neva tai ir apžiūrėjo D. Š., tokie jų veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais, kadangi 2016 m. balandžio 4 d. minėtas automobilis nebuvo pavogtas ir tuo metu buvo paties A. B. žinioje ir jis buvo laikomas aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai yra viešoje ir laisvai matomoje vietoje. Be to, kaip jau minėta, teisme apklaustas A. B. nurodė, jog jis pats su galimu pirkėju neapžiūrinėjo automobilio.
16.3. Byloje taip pat nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog D. Š. 2016 m. balandžio 4 d. atvyko į Marijampolę, susitiko ir apžiūrėjo būtent A. B. priklausantį automobilį ir, kad jį Marijampolėje pasitiko asmuo, atvykęs automobiliu „VW (duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme D. Š. neneigė, jog galimai apžiūrėjo kažkokį automobilį, kai buvo su mergina nuvykęs į Marijampolę, tačiau automobilio neįsigijo, todėl fakto ir neįsiminė. Taip pat tokio fakto, kad jį pasitiktų prie Marijampolės žmonės su automobiliu „VW (duomenys neskelbtini)“, neprisimena (6 t. b. l. 42 – 43). Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta S. R. patvirtino, jog buvo su D. Š. nuvykę į Marijampolę, tačiau kokiu tikslu važiavo neprisiminė, taip pat negalėjo nurodyti, ar buvo susitikę su kitais asmenimis (6 t. b. l. 56 – 57).
17. Atmestinas kaip nepagrįstas ir prokuroro skundo argumentas, jog pagal telefoninių pokalbių, esančių byloje tarp D. Š. ir A. M., turinį ir pokalbio metu D. Š. užduotą klausimą A. M., ar asmuo, kuris parduoda automobilį yra „normalus“ bei pagal toliau sekusius įvykius, t. y. automobilio „Mercedes Benz“ vagystę, jo dalių radimą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, galima teigti, jog „normalus“ pardavėjas yra tas, kuris supranta, jog jis automobilį parduoda už žymiai mažesnę rinkos vertę ir automobilis bus slapta išardytas ir realizuotas dalimis. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde bei nurodoma 2016 m. birželio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, išanalizavus tarp D. Š. ir A. M. vykusius pokalbius (ID: (duomenys neskelbtini) 2016-04-04 19:03 min.)), tokio pokalbio, jog D. Š. netiesiogiai paklaustų, ar asmuo žino, kad automobilis bus išardytas, nėra užfiksuota.
18. Prokuroro teigimu, A. B. priklausantis automobilis „Mercedes Benz“ į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ galimai atvežtas 2016 m. balandžio 10 d., sekmadienį, nakties metu iki 4 val., kadangi pagal liudytojo N. P. telefono skambučių išklotinę nustatyta, jog nuo 4 val. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo liudytojas N. P. ir jo telefonas nuo 2016 m. balandžio 10 d. 04 val. 08 min. iki balandžio mėn. 11 d. 05 val. 43 val. bei nuo 2016 m. balandžio 11 d. 07.43 val. iki balandžio 12 d. 05.43 val. buvo darbe, jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų, kurie yra tik šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Tai, kad telefonas į valandą nemažiau kaip viena kartą jungėsi prie minėtų bokštų rodo, jog N. P. visą šį laiką buvo būtent darbe. D. Š. telefonas rodo, jog 2016 m. balandžio 10 d., t. y. sekmadienį laikotarpiu nuo 11.02 val. iki 15.05 val. jis taip pat buvo darbe. Be to, bylos duomenimis 2016 m. balandžio 10 d. liudytojas A. B. nakties metu, t. y. 03.40 val. ir 03.58 val. skambino ir kalbėjo su liudytojų N. P..
18.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog į UAB (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 10 d., sekmadienį, nakties metu iki 4 val. buvo atvežtas A. B. priklausęs automobilis. Taip pat, vien ta aplinkybė, kad N. P. telefonas įmonės teritorijoje buvo nuo 2016 m. balandžio 10 d. 04 val. 08 min. iki balandžio mėn. 11 d. 05 val. 43 val. bei nuo 2016 m. balandžio 11 d. 07.43 val. iki balandžio 12 d. 05.43 val., o D. Š. telefonas įmonėje jungėsi išskirtinai sekmadienį 2016 m. balandžio 10 d., nuo 11.02 val. iki 15.05 val., nesudaro pagrindo išvadai, jog D. Š. nurodymu N. P. ardė A. B. priklausantį automobilį ir N. P. bei D. Š. buvo susitikę, aptarę minėtą klausimą. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik tikėtinos, kaip ir nurodyta 2017 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime (3 t. b. l. 116 – 124), kad tikėtina, jog N. P. įmonės teritorijoje buvo susitikęs su D. Š.. Taigi, tai nėra pakankami įrodymai D. Š. kaltei pagrįsti.
19. Prokuroro teigimu, D. Š. kaltę pagrindžia 2016 m. balandžio 13 d. kratos metu įmonės “ (duomenys neskelbtini)” teritorijoje esančiame pastate, lentynose rastos ir paimtos automobilio „Mercedes Benz“ prekės ženklu pažymėtos detalės bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, jog kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos ir paimtos automobilio detalės priklausė automobiliui Mercedes Benz, kuris buvo registruotas A. B. vardu. Prokuroro įsitikinimu, iš specialisto pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu dalis A. B. priklaususio automobilio „Mercedes Benz“ detalių, elektros instaliacijos laidai buvo žymėti žymenimis pagal kuriuos jas galima priskirti konkrečiam automobiliui, todėl D. Š. galėjo patikrinti.
19.1. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. balandžio 13 d. kratos metu įmonės “ (duomenys neskelbtini)” teritorijoje esančiame pastate, lentynose buvo rastos ir paimtos automobilio „Mercedes Benz“ prekės ženklu pažymėtos detalės, kurios priklausė automobiliui Mercedes Benz, kuris buvo registruotas A. B. vardu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kada ir kokiu būdu automobilis pateko į įmonės “ (duomenys neskelbtini)” teritoriją, kas ir kada davė nurodymus atlikti automobilio ardymo darbus bei kas tuos darbus atliko, siejant šiuos veiksmus su D. Š.. Tai, kad įmonės “ (duomenys neskelbtini)” teritorijoje buvo rastos ir paimtos automobilio „Mercedes Benz“ prekės ženklu pažymėtos detalės, nepatvirtina fakto, jog D. Š. įgijo A. B. priklausantį didelės vertės vogtą automobilį bei davė nurodymą jį išardyti. Juo labiau, kad byloje nėra nustatytas faktas, ar į įmonę buvo atgabentas visas automobilis, ar jo dalys ir su kurio asmens žinia pateko į įmonę.
19.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos ir paimtos automobilio detalės, išvardintos užduotyje (dvidešimt vienas punktas), priklausė automobiliui „Mercedes Benz“, kuris buvo registruotas A. B. vardu, tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas vienas iš tyrimą atlikusių ir išvadą pateikusių specialistų A. G. nurodė, kad išvadą, jog detalės priklausė automobiliui su konkrečiu gamintojo suteiktu VIN (duomenys neskelbtini) gali pateikti tik dėl keturių detalių. Specialisto teigimu, yra keturios detalės su konkrečiais žymėjmais, kurių priklausomybė nekelia abejonių, o dauguma kitų tyrimui pateiktų detalių, kurios pažymėtos gamybos data, spalva, tinka būtent šitam (A. B. vardu registruotam) automobiliui. Tai gali reikšti, jog detalės pagal bendrinius žymėjimus (modelis spalva, pagaminimo metai) tinka ir kitiems automobiliams išleistiems tuo pačiu metu ir tos pačios markės (6 t. b. l. 52 – 53). Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėl to, remiantis specialisto pateikta išvada negalima daryti kategoriškos išvados, jog tyrimui pateiktos kratos metu rastos visos detalės neabejotinai priklausė automobiliui Mercedes Benz, kuris buvo registruotas A. B. vardu.
20. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog tai, kad automobilis „Mercedes Benz“ į įmonės teritoriją pateko be dokumentų, t. y. nebuvo pildyti jokie buhalteriniai dokumentai, nebuvo bandyta įsitikinti, ar atvežto prabangaus automobilio detalės nėra vogtos, tik patvirtina kaltinimą, jog D. Š. žinojo apie tai, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu.
18.1 . Kaip jau buvo minėta ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta patikimų ir objektyvių įrodymų, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atgabentas A. B. priklausantis automobilis ir įmonės teritorijoje išardytas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatyta kas ir kokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“‘ teritoriją atvežė ir kratos metu rastas A. B. priklausančio automobilio detales. Nei vienas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų negalėjo konkrečiai nurodyti, iš kur ir su kieno žinia, įmonės teritorijoje atsirado automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ dalys. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. Š. nurodė, jog jis aiškinosi, iš kur galėjo atsirasti tos detalės, tačiau kaip buvo šiuo atveju taip ir neišsiaiškino. Jam darbuotojas N. P. nurodė, jog savaitės pradžioje 10 – 13 d. buvo atvežtas metalas, tačiau tai nebuvo įtraukta į apskaitą. Metalo laužo buvo atvežta apie 200 kg. Galėjo pakliūti tos detalės, kurios yra vogto automobilio ir su kitu metalo laužu. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas P. V. nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. apie 8.30 val. pastebėjo, kad įmonės teritorijoje buvo „Mersedes Benz“ supjaustytas kėbulas, stogas, o angare kitos detalės. Tačiau jis neklausė, kaip įmonės teritorijoje atsirado „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini)“ klasės detalės ir supjaustytas kėbulas. Iš pirmo žvilgsnio negalėjo pasakyti kad tai (duomenys neskelbtini) detalės. Tik tada kai vyniojo plėvele galinį dangtį, pamatė, kad yra kodas. Nesidomėjo, kokie asmenys atvežė, kokiomis aplinkybėmis buvo atvežtas, kas priėmė, nežino (6 t. b. l. 54). Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog apie Mersedez Benz detales nieko nežino. Matė, kad atsirado metalo laužas, tačiau detalių nematė. Jis nepažįsta kas atvežė metalą. Aiškinosi, bet nežino, metalą kažkas iš supirkėjų priėmė. Žmonės neturėjo dokumentų, todėl paliko metalą, jis be dokumentų nebuvo suformintas. Būna, kad žmonės atveža ir palieka mašinų detales (6 t. b. l. 54 -55). Nors prokuroro teigimu, tai, kad nebuvo pildyti jokie buhalteriniai dokumentai ir nebuvo bandyta įsitikinti, ar atvežto prabangaus automobilio detalės nėra vogtos, tik patvirtina, jog D. Š. žinojo apie tai, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, rodančių, jog D. Š. būtų su kuo nors bendravęs, taręsis ar davęs nurodymus dėl vogto automobilio įsigijimo, jo atvežimo į įmonės teritoriją bei išardymo. Vien ta aplinkybė, jog kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rastos A. B. priklausančio automobilio detalės, nesudaro pagrindo teigti, jog D. Š. žinojo, kad šios automobilio detalės yra vogtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl tariamo D. Š. žinojimo apie iš A. B. pavogtą automobilį, kuris buvo atgabentas į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir išardytas, dalį detalių D. Š. realizavo, pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde pats prokuroras nurodydamas, jog D. Š. nebandė įsitikinti, ar atvežto prabangaus automobilio detalės nėra vogtos, neatmeta galimybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir teritorijoje nebuvo atvežtas ir ardomas iš A. B. pavogtas automobilis, o buvo atvežtos tik išardyto automobilio detalės.
21. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, jog nesurinkta įrodymų, kad D. Š. įgijo ir realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą, todėl nėra pagrindo ir pripažinti A. M. sukursčius D. Š. įgyti didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Š. ir A. M. pareikšti kaltinimai nėra įrodyti neginčijamais įrodymais, jų aplinkybės tiksliai nenustatytos, todėl vertintini tik kaip spėjimas ar prielaida, o apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimu ar prielaidomis draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis ir kt.).
22. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata ne kartą patvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas, serija A, Nr. 146, byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 33501/96 byloje Telfner prieš Austriją ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų prokuroro kaltinime nurodytų D. Š. ir A. M. neteisėtų veiksmų padarymo, konstatuoja, jog D. Š. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, o A. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisinti pagrįstai, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.