- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- ATP-569-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00283-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. 173 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. 00⁰⁰ val. iki 2015 m. balandžio 20 d. 24⁰⁰ val., tiksliau nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) kaime esančio medienos sandėlio, vagystės būdu pagrobė 2 eglinius rąstus, bendro 1,5 kubinio metro tūrio, priklausančius A. S., kurių vertė apie 84 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog Rokiškio apylinkės teismas netinkamai vertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus: įrodymus, kaltinančius pareiškėją, vertino kaip teisėtus ir patikimus, o paties pareiškėjo – visai nevertino. Nurodo, kad teismas rėmėsi tik girininko V. Š. ir medienos savininko A. S. parodymais bei tuo, jog rąstai buvo rasti pažeidėjo sodybos kieme. Apeliantas pažymi, kad kaltu yra pripažintas neteisingai, kadangi jis šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju žalos atlyginimas yra nelogiškas. Pabrėžia, kad gyvenime nėra turėjęs reikalų nei su policija, nei su teismu, todėl būdamas garbingu ir sąžiningu žmogumi bei sužinojęs, kad mediena yra vogta, parvežė ją teisėtam savininkui, o kadangi vieną rąstą jau buvo supjovęs, tai pridėjo savo du. Nurodo, kad turi kelis hektarus miško, jo paties sodyboje ir dar dabar yra prikrauta rąstų, todėl tikrai nesugalvotų važiuoti vogti medienos, nes gali pats įsigyti bet kokios medienos tiek, kiek reikia. Papildomai nurodo, kad su A. S. yra pažįstami ir gyvena viename kaime, todėl kasdien pravažiuodamas keliu, šalia kurio stovi medžio rietuvės, kur sukrauti A. S. priklausantys rąstai, žinojo, kur nuvežti rąstus, tačiau tai nereiškia, kad jis juos paėmė. Pabrėžė, kad teismas visai nesigilino į tą aplinkybę, kur iš tiesų stovėjo sukrauti rąstai, šalia kelio ar kaip teisme parodė A. S. – jo sodyboje bei rėmėsi tik tuo, kad rąstai rasti sodyboje.
Be to, nurodo, kad nei policijos pareigūnai, nei Rokiškio rajono apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių abejonių byloje pašalinimui, kadangi nebuvo nustatyta nei transporto priemonės – baltos spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilio savininkas, nei nepažįstami asmenys, kurie siūlė įsigyti medienos bei kuriuos jis galėtų atpažinti. Pabrėžia, kad nebuvo gilinamasi į jo nurodytas aplinkybes, nebuvo apklausti esamo ir netoliese esančių kaimų gyventojai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas R. K. nurodo, kad pažeidėjo kaltė įrodyta nuotraukomis bei kitais byloje surinktais įrodymais, todėl dėstydamas ATPK 20 str. nuostatas, mano, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko turi būti paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 50 str., teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodymų konstatuoti jo kaltę, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Šie jo argumentai iš esmės yra pagrįsti.
ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.
LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Sutinkamai su LR ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Sutinkamai su LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. 00⁰⁰ val. iki 2015 m. balandžio 20 d. 24⁰⁰ val., iš (duomenys neskelbtini) kaime esančio medienos sandėlio, vagystės būdu pagrobė 2 eglinius rąstus, bendro 1,5 kubinio metro tūrio, priklausančius A. S., kurių vertė apie 84 Eur. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir konstatuodamas Pažeidėjo kaltę, vadovavosi nukentėjusiojo A. S. paaiškinimu protokole – pareiškime, jo parodymais (4, 5 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), liudytojo V. Š. parodymais (6 b. l.), fotonuotraukomis (8-9 b. l.), A. S. parodymais (12, 58 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie įrodymai negali būti pripažinti pakankamais bei leidžiančiais daryti kategorišką išvadą dėl Pažeidėjo kaltės pagrobus 2 eglinius rąstus. Šiame kontekste matyti, kad apylinkės teismui buvo pateikta nepakankamai išsami bei detali Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo byla, tiksliau, byloje nėra jokių duomenų apie asmenis, kuriuos A. P. įvardina kaip medieną atvežusius ir, be kita ko, kuriuos galėtų atpažinti. Be to, atsižvelgus į atvežtos medienos kubatūrą, kyla pagrįstų abejonių, ar vienas asmuo fiziškai gebėtų įkelti ir iškelti tokios masės rąstus. Taip pat, iš rašytinio A. P. paaiškinimo, parodymų bylos nagrinėjimo metu bei skundų argumentų matyti, kad jis kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo kategoriškai neprisipažino, iš esmės nuosekliai dėstė tas pačias įvykio aplinkybes, todėl nesutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nesutapus dėl surašyto administracinės teisės protokolo ir galimai Pažeidėjo pirktų rąstų laikui, tai laikytina A. P. gynybine pozicija.
Byloje esančių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai akivaizdžiai prieštarauja A. P. parodymams. Nukentėjusysis ir liudininkas V. Š. tvirtino, kad Pažeidėjo sodyboje rado minėtus rąstus, kadangi įtarė, kad taip galėjo pasielgti tik A. P.. Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad kai V. Š. rado tuos rastus, jie buvo 2, o kai jis pats nuvyko pas A. P., buvo likęs tik vienas rąstas, tad Pažeidėjas vietoj jo nukentėjusiajam atvežė savo du pušinius rąstus, kad padengtų žalą. Iš to seka, kad rąstai iš tiesų buvo sodyboje, ko A. P. visiškai ir neginčija, tačiau aplinkybės dėl Pažeidėjo kaltės juos pagrobus, liko galutinai neišaiškintos, t.y. pats pagrobimo faktas šiuo atveju yra preziumuojamas vėlesniu rastų turėjimo faktu, įvykio tyrimo metu visiškai nebandžius aiškintis kaip ir kokiu būdu vienas Pažeidėjas galėjo išsivežti rastus iš sandėlio. Tai jis visiškai motyvuotai nurodo savo skunde.
Atsižvelgiant į A. P. ir nukentėjusiojo, V. Š. bei A. S. rašytiniuose paaiškinimuose esančius esminius prieštaravimus, buvo būtina imtis priemonių jiems pašalinti, t. y. nustatyti asmenis, galimai įvykdžiusius inkriminuojamą veiką, nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini) savininką, apklausti esamos ir gretimos gyvenviečių gyventojus, galimai žinančius aplinkybes, susijusias su šiuo įvykiu, tačiau tai padaryta nebuvo, t.y. tyrimo metu visiškai nebuvo renkami įrodymai, patvirtinantys patį pagrobimo faktą ir Pažeidėjo dalyvavimą šiame pagrobime. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad, vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija.
Vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. P. atžvilgiu apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus visų įmanomų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
NUTARĖ:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d nutarimą panaikinti ir grąžinti A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Šis nutarimas neskundžiamas.