- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 1-168-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42138-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- G. S.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-10-24 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams; 2) 2017-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo, taikyta BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis N. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2017-08-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė savo motinai G. S. smūgį į veidą, ko pasėkoje ji pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą (I veika).
Be to kaltinamasis N. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2017-08-17 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia pargriovė ant žemės savo motiną G. S. ir keletą, tiksliau nenustatytą kiekį kartų, spyrė jai į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą (II veika).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra sutiko, kad 2017-08-15 tyčia kumščiu sudavė savo motinai G. S. smūgį į veidą, ko pasėkoje ji pargriuvo, tačiau nesutiko, kad tuo metu buvo neblaivus ir nesutiko, kad 2017-08-17 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pargriovė ant žemės savo motiną G. S. ir keletą, tiksliau nenustatytą kiekį kartų, spyrė jai į įvairias kūno vietas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. parodė, kad tamsiu paros metu, naktį, parėjo jo mama ir kadangi jis jos neįsileido, nes miegojo, ji išmušė langą. Kad mama būtų šaukusi, kad jis ją įsileistų į namus, jis negirdėjo, kadangi namuose garsiai grojo muzika ir jis miegojo. Po smūgio į langą jis atsibudo, išėjo iš kambario į lauką ir tamsoje smogė vieną smūgį. Kam smogė nematė, kadangi buvo tamsus paros metas, o kiemas buvo neapšviestas. Po to pamatė, kad smogė savo mamai, kadangi ji sudejavo. Motinai nuo smūgio iškilo gumbas, todėl jis puolė daryti kompresus. Jis prašė, kad mama jam atleistų. Jeigu kiemas būtų buvęs apšviestas ir jis būtų matęs, kad jo mama išdaužė langą, jis nebūtų jai trenkęs, kadangi jis neturėjo ketinimų sužaloti mamą ir tik norėjo paauklėti asmenį, kuris išdaužė langą, tą dieną jis buvo blaivus. Policija buvo iškviesta tik po 3 ar 4 dienų, iškvietė kaimynas A. Ž., tačiau 2017-08-17 jokio konflikto tarp jo ir jo motinos nebuvo, jis buvo blaivus, jai nespyrė ir jos nemušė. 2011-10-24 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę jis atliko. Dėl kokių priežasčių muša mamą, nežino. Tie namai, kuriuose jis gyvena, priklauso močiutei. Šiuo metu jis su mama negyvena, kadangi yra paskirtas įpareigojimas. Jis gyvena močiutės name, kuris yra (duomenys neskelbtini), o jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jis paskutinį kartą alkoholį vartojo 2017-09-03, kadangi vyko krepšinio rungtynės.
Teisiamojo posėdžio metu teisėja pagarsino kaltinamojo N. S. 2017-08-22 duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad: „Dėl <...> pareikšto įtarimo, kaltu prisipažįstu, esu teistas, psichiškai sveikas, suprantu pranešimo esmę sutinku duoti parodymus, ir parodau, kad 2017 m. rugpjūčio 15 dieną sudaviau savo motinai G. S. kumščiu smūgį į veidą, kai ji į namus grįžo girta, durys buvo užrakintos, tada motina išdaužė virtuvės langą. Aš supykau ir trenkiau jai. Neprisipažįstu kaltu, kad esu įtariamas 2017-08 17 spardęs, savo namo kieme savo motiną G. S.. 2017-08-17 apie 15 val. pas mane į namus, <...>, atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad atvyko dėl to, kad esu sumušęs savo mamą G. S., policiją galėjo iškviesti šalia gyvenantis kaimynas. Dar kartą parodau, kad viskas įvyko 2017-08-14 naktį. Namai, kuriuose gyvenu aš ir mano mama G. S. priklauso V. C., <...>. Su mama gyvenu nuolatos, vedam bendrą ūkį. Nepilnamečių vaikų namuose negyvena, įvykio metu buvau aš ir mano mama, daugiau įvykio niekas nematė. Anksčiau yra buvę smurto atvejų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu turiu teistumą. Įvykio metu <...> 2017-08-14 buvau blaivas, vakar kai atvyko policijos pareigūnai buvau šiek tiek išgėręs“ (b. l. 43).
Pagarsinus N. S. 2017-08-22 duotus parodymus, kaltinamasis N. S. parodė, kad jo niekas neklausė, ar jis atpažino motiną prieš suduodamas smūgius. Pagarsinti parodymai surašyti ne taip, kaip jis sakė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. S. parodė, kad iš rugpjūčio 14 d. į 15 d. ji N. S. prašė, kad jis sumestų malkas. N. S. parsivedė kaimyną, kad jam padėtų, ir jos prašė, kad ji parneštų alaus ir cigarečių. Ji jiems parnešė ir jie gėrė daržinėje. Po to ji juos paliko ir apie pusė devynių vakaro išėjo į kapus. Kapuose ji ilgai netruko. Kai ji grįžo namo, namų durys buvo užkabintos. Ji pradėjo belsti į langą ir šis išdužo, kadangi buvo susikilęs stiklas. Ji šaukė, kad jai atkabintų duris, kadangi smarkiai lijo. Kai sudužo lango stiklas, N. išgirdo ir išėjęs į lauką jai trenkė. Pataikė į smilkinį, ji nuo smūgio parkrito, o N. nuėjo namo ir vėl užsikabino duris, bet vėliau ją įsileido. N. jai trenkdamas tikrai turėjo ją matyti, kadangi tuo metu nebuvo tamsu. Ji tamsoje nevaikšto, nes blogai mato. Ar tą kartą N. S. buvo girtas ji nežino, kadangi ji jo neuostė. Tą kartą ji nekvietė policijos, nes galvojo, kad akies skausmas praeis. Ji neatsimena nei ką veikė 2017-08-17, nei dėl ko ji su sūnumi tą dieną susipyko. Kur sūnus ją spardė ji neatsimena. Gal spardė lovoje, kadangi buvo nutrauktos užuolaidos. Ji nežino, ar N. S. ją 2017-08-17 spardė, tačiau pas ją ant rankų, kojų ir pilvo buvo mėlynių. N. S. ją muša, kaip jam protas „užrodo“.
Teisiamojo posėdžio metu teisėja pagarsino G. S. 2017-08-18 duotus parodymus, kuriuose ji parodė, kad 2017-08-15 per Žolines ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) esančių kapinių į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžusi ji bandė atidaryti namo duris, tačiau jos buvo užrakintos. Tuomet ji beldėsi į namo langus, tačiau kartu su ja gyvenantis jos sūnus N. S. jos neįsileido. Ji stipriau pabeldė į langą ir jis nuo beldimo išdužo. Tuomet, kai ji buvo prie namo lango, sūnus atsirakino namo duris, pribėgo prie jos ir vieną kartą kumščiu sudavė jai smūgį į galvą. Ji nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Jai iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Ar ji buvo praradusi sąmonę, ji pasakyti negali. Kiek pagulėjusi ji nuėjo į namus. Pamačiusi po savo akimi mėlynę, dėjo ant jos šaltą kompresą. Daugiau tą vakarą jos sūnus nemušė, nesmurtavo. Sūnus buvo neblaivus, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ji į policijos pareigūnus nesikreipė. 2017-08-17, tiksliai laiko pasakyti negali, jos sūnus N. vartojo alkoholį. Ji minėtą dieną pati pirko alkoholį, buvo išgėrusi. Pasibaigus alkoholiui N. jos prašė vėl jo nupirkti, tačiau ji to padaryti nesutiko. Jiems būnant kieme, netoli tos vietos, kur prieš tai ją mušė, sūnus jai spyrė į koją ir ji nuo smūgio pargriuvo. Kiek kartų po to sūnus jai spyrė į įvairias kūno vietas ji pasakyti negali, nes nepamena. Gal ji buvo praradusi sąmonę. To taip pat nepamena. Abu kartus, kai sūnus ją mušė, ji jautė fizinį skausmą. Šiuo metu jaučia skausmą nugaroje, dešinėje rankoje, veide po akimi ir galvos srityje. Kai ją sūnus mušė 2017-08-17, policiją, kiek jai žinoma, iškvietė kaimynas. Šiuo metu dėl sumušimų pas gydytojus ji nesikreipė, nesigydo (b. l. 26).
Pagarsinus G. S. 2017-08-18 duotus parodymus, nukentėjusioji G. S. patvirtino, kad pagarsinti parodymai surašyti teisingai, parodė, jog būna, kad kartais jos sūnus N. vartoja alkoholį visą mėnesį kiekvieną dieną. Jo elgesys po teismo, vykusio pavasarį, kai ji jam dovanojo, nepasikeitė. Kai N. prisigeria, jis priryja raminamųjų, kuriuos ji vartoja, ir po to jam rodosi, kad jį kažkas puola. Ji nežino, ar 2017-08-17 N. ją spardė, kadangi ji tą dieną pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio bei stiprių vaistų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Ž. patvirtino, kad N. S. ir G. S. pažįsta ir parodė, kad jis buvo pas „švogerį“, jie šnekėjosi kieme ir išgirdo kaip G. S. šaukiasi pagalbos. Kokia buvo diena jis neprisimena. Jis su „švogeriu“ atsistojo ir žiūrėdami per tvorą į N. S. kiemą pamatė, jog N. spardo parkritusią motiną. Po to jie iškvietė policijos pareigūnus ir laukė, kol jie atvyks. Jis sakė N., kad baigtų spardyti motiną, bet jis buvo išgėręs, todėl jam jo pasakymai nerūpėjo. N. mamai, kuri tuo metu gulėjo ant žemės, spyrė du kartus į šonkaulius. Kuomet N. pamatė, kad jis su „švogeriu“ ateina, nustojo spardyti mamą ir nubėgo į kambarį atsigulti. Jis pakėlė G. S., nuvedė ją į lovą ir iškvietė policiją. Tą dieną jis kalbėjo su N. ir pastarasis jam atrodė išgėręs. N. tą dieną vartojo alkoholį ir prieš spardant motiną ir po to. N. S. ir G. S. mušasi kai išgeria. Jie išgeria panašiai kas antrą dieną, kai gauna ant „bambalio“. Jam ir anksčiau yra tekę matyti, kaip N. S. muša savo mamą.
Teisiamojo posėdžio metu teisėja pagarsino A. Ž. 2017-08-22 duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad 2017-08-17, apie 14.30 val. jis ėjo pas savo sesers vyrą R. Z., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jau eidamas (duomenys neskelbtini) išgirdo moters šauksmą. Moteris šaukėsi pagalbos. Jis įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pamatė, kad namo ir verandos durys atidarytos, o ant grindų guli G. S.. Jis priėjo prie S. ir paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją sumušė, suspardė sūnus N.. Jis matė, kad sumuštas S. veidas, jos akis buvo mėlyna. Ji jam parodė, kad suspardytas šonas, sakė, kad N. sulaužė šonkaulius. Jis padėjo jai atsikelti, nuvedė ją į kambarį ir paguldė į lovą. N. S. tuo metu buvo kitame kambaryje. Jis nuėjo pas jį ir rado jį geriantį alų. Jis matė, kad N. S. stipriai apsvaigęs. Jis N. S. pasakė, kad daugiau nelįstų prie savo motinos. Po to jis išėjo į gretimą namą, po kokio pusvalandžio jis vėl išgirdo S. šauksmą. Jis peršoko per tvorą, atbėgo į S. kiemą ir pamatė, kaip N. S. kieme ant pievos spardo savo motiną G. S.. Jis jam pasakė: „Tuojau baik, spardyti motiną, aš skambinu policijai“. Jis paskambino policijai, o N. nubėgo į namą pasislėpti. Po to jis S. nuvedė į kambarį, sulaukė, kol atvyko policijos pareigūnai, ir išėjo namo. N. S. savo motiną muša nuolat. N. su motina girtauja jau daug metų ir jis pastoviai ją muša, už bet ką, kad ji jam neduoda pinigų, alkoholio, nepadaro valgyti, žodžiu, už bet ką (b. l. 29).
Pagarsinus A. Ž. 2017-08-22 duotus parodymus, liudytojas A. Ž. parodė, kad pirmą kartą jis nematė kaip N. spardė savo mamą, tik išgirdo, kad G. S. šaukia, todėl nuėjo į jų namus, kur pamatė, kad G. guli ant žemės. Tą kartą jis ją pakėlė ir nuvedė į kambarį. Antrą kartą jis jau matė, kaip N. spardo G..
Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamojo N. S. asmeniškai nepažįsta ir yra (duomenys neskelbtini). Jis gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Su kolege atvykus į įvykio vietą juos kieme pasitiko sumušta S. su dviem asmenimis. Vienas iš minėtų asmenų buvo prieš tai liudijęs A. Ž.. S. sumušimai buvo akivaizdūs. Prie jos akies matėsi didelė mėlynė. Paklausus S., kas įvyko, ji pasakė, kad ją sumušė sūnus N.. Ji nuolat teigė, kad jai baigia iškristi akis, rodė bei sakė, kad N. spardė jai į pilvo sritį. Pačią S. sunkiai pavyko suprasti, nes ji buvo neblaivi kaip ir N.. Nuo N. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nepilnai koordinuoti. Kad N. neblaivus jautėsi ir iš jo kalbos. Paklausus N., kodėl jis mušė motiną, jis pasakė, kad ji pati prisiprašė. Jis su kolege bandė įkalbėti N. nusistatyti neblaivumą, tačiau jis nesutiko. Vėliau jie jį susilaikė, įsisodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į komisariatą. Kadangi akivaizdžiai matėsi, jog N. S. yra neblaivus, nebuvo bandoma nustatyti jo neblaivumo kitais būdais. N. S. paklausus, ar anksčiau yra buvę smurto atvejų, jis pasakė, kad buvo ir paminėjo, kad mėlynė po G. S. akimi atsirado jau prieš kelias dienas. N. S. minėjo, kad tą dieną, kai sumušė G. S., ko pasėkoje jai po akimi atsirado mėlynė, policijos nekvietė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Ji kaltinamąjį pažįsta tik tiek, kiek tai susiję su jos darbu. Ji apklausė kaltinamąjį papildomai, N. S. papildomos apklausos metu tvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus, su įtarimu sutiko, prisipažino dėl pirmos veikos, pirmo atvejo, tačiau neprisipažino dėl antrojo. Kaltinamasis apklausos metu nenurodė, kad 2017-08-15 neatpažino asmens, kuriam trenkė. Pirmą veiką N. S. pripažino pilnai. Tokių parodymų, kad kaltinamasis neatpažino asmens, nebuvo. N. S. nurodė, kad sudavė vieną smūgį savo motinai, nes ji išdaužė langą. S. šeima seniai žinoma seniūnijoje dėl; girtavimo ir smurtavimo atvejų.
Motyvuojamoji dalis
Nors pats kaltinamasis padarytas nusikalstamas veikas iš dalies neigia, kaltinamojo N. S. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, N. S. teisiamojo posėdžio metu duotais ir įrodymų patikrinimui pagarsintais 2017-08-22 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios G. S. bei liudytojų A. Ž., M. P. ir L. A. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017-08-17 (duomenys neskelbtini) M. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-08-17 apie 14.37 val. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tai yra, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), N. S. naudojo fizinį smurtą prieš motiną G. S. (b. l. 8);2017-08-17 (duomenys neskelbtini) M. P. tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“, kuriame nurodyta, kad 2017-08-15, tiksliau nenustatytu laiku, ir 2017-08-17, tiksliau nenustatytu laiku, N. S. naudojo fizinį smurtą savo motinos G. S. atžvilgiu, tai yra būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė motinai nenustatytą kiekį kartų į veidą ir pilvo sritį, tokiu būdu sukeliant jai fizinį skausmą (b. 1. 11-13);2017-08-17 (duomenys neskelbtini) M. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą (duomenys neskelbtini), nuvykus nurodytu adresu, namuose rasta nukentėjusioji G. S., kuri nurodė aplinkybes apie sūnaus N. S. jai sukeltą fizinį skausmą, tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė, nurodydama, kad yra pirmos grupės invalidė ir negali atlikti pūtimo į alkotesterį veiksmo. Nuo G. S. sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl tikslių aplinkybių apie jos atžvilgiu patirtą smurtą ji nurodyti nesugebėjo. Taip pat namuose rastas smurtą prieš savo motiną naudojęs N. S., kuris tikrintis girtumą taip pat kategoriškai atsisakė, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti (b. 1. 14);2017-08-17 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrint G. S. po jos dešinės pusės akimi pastebėta mėlynė, taip pat ant G. S. kūno, kairėje pusėje, pilvo apačioje, pastebėtas paraudimas, kitų sužalojimų ant veido ar vizualiai ant kūno matomų smurtinių sužalojimų nepastebėta (b. 1. 16-21);2017-09-05 VšĮ Šakių ligoninės medicinos dokumentų išrašu, kuriame užfiksuotas G. S. lengvo laipsnio smegenų sutrenkimas (b. 1. 90).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. S. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra tyčia kumščiu sudavė savo motinai G. S. smūgį į veidą, be to kitą dieną jis tyčia ją pargriovė ant žemės ir keletą, tiksliau nenustatytą kiekį kartų, spyrė jai į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamasis N. S. iš dalies prisipažino padaręs I nusikalstamą veiką, tai yra pripažino sudavęs smūgį ranka, tačiau teigė neatpažinęs, kad smūgiuoja savo motinai ir nurodė tuo metu buvęs blaivus. Įrodinėjant kaltinamojo kaltę dėl I nusikalstamos veikos teismas remiasi nukentėjusiosios G. S. parodymais, kuri teigia, kad nusikalstama veika buvo padaryta šviesiu paros metu, vasarą apie 21 val., kadangi tamsiu paros metu ji nevaikšto, turi regėjimo negalią, todėl kaltinamasis suduodamas smūgį ranka žmogui į veidą ir matydamas tą žmogų ištiestos rankos atstumu šviesiu paros metu turėjo atpžinti, kad smurtauja prieš šeimos narį – motiną. Šią kaltinamojo versiją paneigia jo pirminiai parodymai, kuriuose jis pripažino sudavęs savo motinai, tuos parodymus patvirtino liudytoja policijos pareigūnė L. A., todėl teismas kaltinamojo N. S. teisme duotus parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, kurią paneigia kiti byloje surinkti duomenys – nukentėjusiosios G. S. parodymai, liudytojos L. A. parodymai ir įrodymų patikrinimui pagarsinti kaltinamojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš kaltinimo dėl I nusikalstamos veikos pašalintina apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė, kadangi nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, kaltinamasis neigia šį faktą, o nukentėjusioji G. S. nurodo nežinanti, ar kaltinamasis buvo apsvaigęs, nors dienos metu gėrė su kaimynu. Nepavykus pašalinti prieštaravimų dėl kaltinamojo girtumo visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Dėl II nusikalstamos veikos kaltinamasis neprisipažino kaltu, nurodydamas, jog nebuvo jokio konflikto su motina, jos nespardė ir kitaip nemušė, policiją iškvietė girtas kaimynas. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas atmeta remdamasis objektyviais byloje surinktais duomenimis. Policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė liudytojas A. Ž., kuris matė, kaip N. S. kieme spardo savo motiną, atvykus policijos pareigūnams ir atliekant asmens apžiūrą buvo nustatyti sumušimai ir mėlynės ant nukentėjusiosios kūno, pati nukentėjusioji iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad ją sumušė sūnus, tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė neprisimenanti visų aplinkybių kada ir kaip ją mušė sūnus, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. Ž. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, šie parodymai sutampa su kitais įrodymų šaliniais – nukentėjusiosios asmens apžiūra, jos pagarsintais parodymais ikiteisminio tyrmo metu, liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymais. Tai, jog kaltinamasis N. S. II nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, patvirtino liudytojai A. Ž. ir policijos pareigūnas M. P., todėl kaltinamajam nesutinkant pasitikrinti blaivumą, teismas remdamasis šių dviejų nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais laiko nustatyta, kad kaltinamasis II nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad N. S. II nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nusikaltimai nesunkūs, sukeltas fizinis skausmas; į kaltės formas ir rūšis – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamų veikų stadijas – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – pilnametis, nevedęs, nedirbantis, teistas du kartus, abu kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs (b. 1. 47-48), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (b. 1. 49-52), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 91); į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (II veika); į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad 2017-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu N. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tai yra smurtinį nusikaltimą savo motinos G. S. atžvilgiu, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, į tai, kad taikant BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant N. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, į tai, kad N. S. nesilaikė 2017-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų įsipareigojimų nevartoti alkoholio ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu po 3 mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo padarė kitus du smurtinio pobūdžio nusikaltimus savo motinos G. S. atžvilgiu, siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką (I veika), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtina laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams, o už nusikalstamą veiką (II veika), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtina laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Kai nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, bausmės paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką bendrinamos jas visiškai ar iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirtina 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 2 mėnesiams, subendrintina su 2017-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirtina – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Teismas nerado pagrindų kaltinamojo N. S. atžvilgiu dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis ypatingai grubiai pažeidinėja teismo skirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, be to anksčiau yra teistas už sunkesnius smurtinius nusikaltimus, bausmės vykdymas atidėtas pakankamai ilgam terminui, tačiau praėjus trims mėnesiams kaltinamasis padaro analogiškų nusikaltimų recidyvą. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. S. tik iš dalies prisipažino kaltu bausmės dydis kaltinamajam N. S. vienu trečdaliu nemažintinas.
Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62); įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. S., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. S., nesiartinti prie nukentėjusiosios G. S. arčiau nei 100 metrų bei nesilankyti G. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
už nusikalstamą veiką (I veika), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
už nusikalstamą veiką (II veika), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2017-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti; įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. S., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. S., nesiartinti prie nukentėjusiosios G. S. arčiau nei 100 metrų bei nesilankyti G. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.