Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Vidmanto Mylės ir Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl nusikaltimo, padaryto 2001-07-20 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

V. A. pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant nepilnametę 2001-07-19 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės rajone) bei pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti nepilnametę 2001-07-19 apie 21 val., (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės rajone) išteisintas nepadarius veikų, turinčių minėtų nusikaltimų požymių.

V. A. nuteistas už tai, kad 2001 m. liepos 20 d., apie 1 val., veikdamas bendrininkų grupėje su D. P. (už šį nusikaltimą nuteistu Šiaulių m. apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu), buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje, D. P. užrakinus buto duris ir taip atimant galimybę nukentėjusiajai Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), priešintis, panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas nukentėjusiajai vieną kartą delnu į veidą – liepė jai nusirengti nuogai, o nusirengus ir atsigulus į lovą, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, nukentėjusiajai čiulpiant jo varpą.

V. A. pagal LR BK 150 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 3 d. – dėl bendrininkavimo S. B. tenkinant lytinę aistrą su nepilnamete Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei pasikėsinimo pačiam seksualiai prievartauti šią nepilnametę 2001 m. liepos 19 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės rajone, išteisintas, motyvuojant tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog V. A. būtų reikalavęs, kad Ž. L. lytiškai santykiautų su S. B., o Ž. L. pakvietimo po pastarosios lytinių santykių su S. B. ateiti pas V. A. ant priekinės automobilio sėdynės teismas laikė negalimu vertinti kaip pasikėsinimo pačiam ją seksualiai prievartauti.

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl V. A. išteisinimo pagal LR BK 150 str. 3 d. ir priimti naują nuosprendį:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 3 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės pakeisti:

V. A., nuteistam pagal LR BK 150 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. A. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį apeliantas prašė palikti nepakeistą.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas, išteisindamas V. A. pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant nepilnametę Ž. L.) neįvertino tos aplinkybės, kad V. A. nukentėjusiųjų Ž. L. ir J. Ž. (T.) atžvilgiu naudojo fizinį smurtą tiek automobilyje važiuojant į Karalmiškio mišką, tiek pačiame Karalmiškio miške, kur Ž. L. buvo seksualiai prievartaujama S. B.. Šį fizinio smurto panaudojimo faktą duodamos parodymus patvirtino nukentėjusiosios Ž. L., J. Ž., D. P. ir pats kaltinamasis V. A.. Be to, teismas nepagrįstai nesirėmė minėtų nukentėjusiųjų parodymais, kad D. P., grasindamas pavartoti fizinį smurtą – pridėjęs prie Ž. L. kaklo peilį, reikalavo lytiškai santykiauti su jais visais, t.y. ir su V. A.. Prokuroro teigimu, nors D. P. ir V. A. neatliko tiesioginių seksualinio prievartavimo veiksmų, tačiau, siekdami palaužti nukentėjusiosios Ž. L. valią, smurtavo prieš ją, ko pasekoje S. B. seksualiai prievartavo Ž. L., todėl D. P. ir V. A. veiksmai vertintini kaip bendravykdytojų. Minėtą išvadą, apelianto teigimu, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, jog seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nors su nukentėjusiuoju netenkino lytinės aistros.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jam paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę. Skiriant bausmes asmenims, pripažintiems kaltais padarius seksualinį prievartavimą, privaloma griežtai vadovautis LR BK VIII skyriaus „Bausmių skyrimas“ nuostatomis ir atsižvelgti į visas LR BK 54 str. numatytas sąlygas. Tačiau teismas nepakankamai įvertino V. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), kaltininko asmenybę (nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui), neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą V. A. padarė bendrininkų grupėje. Apelianto manymu, paskyrus nuteistajam bausmę, kuri tik nežymiai viršija straipsnio sankcijoje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, nebus įgyvendinti bausmės tikslai – nubaudimas, paveikimas, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuosprendžio dalies dėl V. A. išteisinimo pagal LR BK 22 str.1d. ir 150 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti Ž.L. (duomenys neskelbtini) miške) Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras neskundė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė, o teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, prieštaringa bylos medžiaga. Teigia, jog nukentėjusiosios Ž. L. ir Ž. Ž., bijodamos keisti parodymus, duotus anksčiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje nuteisti D. P. ir S. B., jį apkalbėjo. V. A. manymu, teismas nepagrįstai D. P. ir R.A. M. parodymus vertino kaip siekimą padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje prokuroras Z.Gricius prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, t.y. V. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 150 str. 3 dalį dėl nepilnametės Ž. L. seksualinio prievartavimo 2001-07-19 (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės r., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; V. A., nuteistam pagal LR BK 150 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams; nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis V. A. ir jo gynėjas adv. J.Ragulskis prašė nuteistojo V. A. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas:

-Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendis dalyje dėl V. A. išteisinimo pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl nepilnametės Ž. L. seksualinio prievartavimo 2001-07-19 (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės r.) panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 punktas);

-nuosprendis dalyje dėl neteisingai V. A. paskirtos bausmės pakeistinas (LR BPK 328 str. 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad:

V. A., veikdamas bendrininkų grupėje su D. P. ir S. B., kurie nuteisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-12-30 nuosprendžiu, 2001 m. liepos 19 d., apie 21 val., Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) miške, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojant fizinį ir psichinį smurtą šios nukentėjusiosios atžvilgiu, t.y. D. P. koja įspyrus Ž. L. į veidą, sudavus delnu į veidą, paėmus už kaklo ir liepus jai tenkinti jo (D. P.), V. A. ir S. B. lytinę aistrą, po to D. P. pridedant peilį Ž. L. prie kaklo bei grasinant ją papjauti ir taip atimant jai galimybę priešintis, po to liepus jai oraliniu būdu tenkinti S. B. lytinę aistrą, S. B. automobilyje grasinant toliau naudoti prieš Ž. L. psichinį smurtą ir du kartus prieš jos valią patenkinus su ja savo lytinę aistrą oraliniu būdu, o V. A. visą šį laiką būnant šalia, po to atėjus ir atsisėdus ant priekinės automobilio sėdynės bei liepus Ž. L. patenkinus S. B., ateiti ir patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nepradėjus tenkinti lytinės aistros todėl, kad D. P. peiliu sužalotą J. Ž. reikėjo skubiai vežti į ligoninę, taip bendrais veiksmais su D. P. ir Sauliumi B. V. A. seksualiai prievartavo Ž. L..

Dėl V. A. kaltės seksualiai prievartavus nepilnametę Ž.L. (duomenys neskelbtini) miške

V. A. pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pripažino, kad 2001-07-19 su D. P., S. B. bei dviem jų automobilį stabdžiusiomis merginomis – Ž. ir J. buvo nuvažiavę prie Tytuvėnuose esančios poilsiavietės, vėliau merginoms iš poilsiavietės pasišalinus, jas rado Tytuvėnuose, prie pastarųjų buvo pristoję vietiniai vaikinai. Jie, vaikinams pasakę, kad merginos yra su jais, liepė joms sėstis į automobilį ir nuvažiavo link Šiaulių. Jiems pradėjus priekaištauti dėl merginų elgesio, o pastarosioms ėmus juos vadinti necenzūriniais žodžiais, D. P. liepė S. B. įvažiavus į mišką sustoti. Miške iš automobilio visi išlipo ir jie liepė Ž. bei J. atsiprašyti, Jis, Ž. pavadintas „gaidžiu“, sudavė pastarajai delnu per veidą. Teigia Ž. seksualiai neprievartavęs, nė vienai iš merginų nesakęs, kad turės jį seksualiai patenkinti. Nurodė, kad S. B. jį apkalbėjo, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o Ž. L. ir J. Ž. jį apkalbėjo nenorėdamos keisti savo duotų parodymų, arba siekdamos pinigų.

Nors V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino kaltu (duomenys neskelbtini) miške seksualiai prievartavęs Ž. L., kolegija mano, kad tai tėra jo pasirinkta gynybos pozicija, o jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Iš Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2001-10-24 nutarimo (t.2, b.l.29) matyti, kad iš baudžiamosios bylos, kurioje D. P., V. A. ir S. B. buvo kaltinami 2001-07-19 Kelmės rajone (duomenys neskelbtini) miške išžaginę nepilnametę Ž. L. bei pasikėsinę išžaginti nepilnametę J. Ž., o taip pat D. P. ir V. A. buvo kaltinami 2001-07-20 Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) bute išžaginę nepilnametę Ž. L., išskirta baudžiamoji byla į atskirą tyrimą (baudžiamąją bylą Nr. 96-1-434-01) dėl V. A. pastarajam pasislėpus nuo tyrimo. Pagal tuo metu galiojusį baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamoji byla V. A. atžvilgiu buvo sustabdyta, paskelbta jo paieška. V. A. buvo surastas ir sulaikytas 2005-07-10 (t.2, b.l.32-36).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-12-30 nuosprendžiu D. P. ir S. B. nuteisti už tai, kad 2001-07-19 Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) miške, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, tikslu atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. P. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, naudojant prieš nukentėjusiąją Ž. L. ir J. Ž. fizinį ir psichinį smurtą, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, paėmus už plaukų ir ištraukus iš automobilio J. Ž., įspyrus jai vieną kartą į petį ir sudavus ranka ne mažiau kaip du kartus į koją, D. P. vieną kartą įspyrus Ž. L., viršutine delno dalimi sudavus ne mažiau kaip vieną kartą Ž. L. į veidą, paėmus Ž. L. už kaklo ir įsakius sutikti lytiškai santykiauti su juo, S. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, pridėjus Ž. L. prie kaklo peilį grasinant papjauti ir vėl įsakius oraliniu būdu lytiškai santykiauti su S. B., šiais bendrais veiksmais palaužus Ž. L. valią, S. B. toliau vartojant prieš Ž. L. psichologinį smurtą, t.y. liepiant jai santykiauti oraliniu būdu, nes kitaip bus blogiau, S. B. du kartus automobilyje prievarta patenkinus savo lytinę aistrą su nepilnamete Ž. L. oraliniu būdu, taip bendrais veiksmais seksualiai prievartavo Ž. L..

Iš nuteistojo S. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad 2001 m. liepos 19 d., jam, S. B. bei V. A. važiuojant prie ežero, jų automobilį sustabdė dvi merginos – Ž. L. ir J. Ž.. Visi nuvažiavo prie parduotuvės, kur V. A. ir D. P. nusipirko alaus, o paskui nuvažiavo prie ežero. Po to jis visus nuvežė į Tytuvėnus, o pats išvažiavo į Šiaulius. Vakare, važiuodamas visų parvežti, Tytuvėnuose pamatė abi merginas, kurios pasakė, kad būnant prie ežero kilo konfliktas ir jos išėjo. Apie tai, jog matė merginas, atvažiavęs prie poilsio namelių jis pasakė D. P. bei V. A.. Važiuodami į Šiaulius, Tytuvėnuose pamatė, kad prie automobilio „Opel Kadett“ maždaug keletas vaikinų „tampo“ merginas. Jam sustabdžius savo vairuojamą automobilį, merginos (Ž. ir J.) įsėdo ir jie nuvažiavo. Važiuojant automobilyje buvo aiškinamasi dėl poilsio namelyje kilusio konflikto. D. P. paprašius pasukti nuo kelio, jis pasuko į mišką. Visi iš automobilio išlipo, o jis liko. Matė, jog D. P. paėjęs toliau nuo automobilio, ginčijosi su J. Ž.. Po kurio laiko prie automobilio atėjo D. P. su Ž. L.. D. P. jai pasakė, jog pirmiausia turės jį, t.y. S. B., patenkinti oraliniu būdu, o po to – ir visus kitus. Sakydamas šiuos žodžius, D. P. rankoje laikė peilį. D. P. liepė jam bei Ž. L. sėstis ant galinės automobilio sėdynės ir L. pridėjęs prie kaklo peilį, liepė jį (S. B.) tenkinti oraliniu būdu. Į automobilį atėjęs V. A. taip pat norėjo santykiauti su Ž. L., ji persėdo į automobilio priekį, tačiau tuo metu atėjo D. P. su J. Ž., kurios kaklas buvo kruvinas, ir jie visi išvažiavo į ligoninę.

Šiuos S. B. parodymus patvirtina ir apklausų, kurių metu jis buvo apklausiamas įtariamuoju, protokolai, kur S. B. nurodė, jog Ž. L. ant galinės automobilio sėdynės tenkinant jį oraliniu būdu, atėjęs ir ant priekinės automobilio sėdynės atsisėdęs V. A. ėmė siūlyti jiems abiems lytiškai santykiauti su Ž. L.. Nors jis (S. B.) pasakė V. A., kad Ž. L. tėra 14 m., pastarasis vis tiek pasikvietė Ž. L. pas save į automobilio priekį. V. A. Ž. L. nieko nebedarė, nes tuo metu atėjo D. P. ir J. Ž., kuriai buvo sužalotas kaklas ir jie visi išvažiavo į ligoninę (t.1, b.l. 144-146, 158-161, 166-172, 176-185). Visi S. B. duoti parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Iš nukentėjusiosios Ž. L. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) miške D. P. suėmęs jai ranka už kaklo, griežtai pasakė, jog ji ir J. (Ž.) turės su jais visais lytiškai santykiauti. Jai atsisakius į burną imti S. B. lytinį organą, D. P. pridėjo prie gerklės peilį, sakydamas, jog ją užmuš, jai bus blogai. Jai ant galinės automobilio sėdynės tenkinant S. B. lytinę aistrą oraliniu būdu, atėjęs ir ant automobilio priekinės sėdynės atsisėdęs V. A. žiūrėjo į juos, o po to liepė jai ateiti pas jį ir patenkinti jį oraliniu būdu. Jai susiruošus eiti pas V. A., atėjo D. P. bei J. Ž., kuriai iš kaklo bėgo kraujas, ir jie visi išvažiavo į ligoninę (t.1, b.l. 56-61, 62-65).

Akistatos su D. P. metu Ž. L. taip pat patvirtino, jog miške D. P., paėmęs jai už kaklo, liepiamu tonu pasakė, kad reikės lytiškai santykiauti su visais trimis, t.y. juo, S. B. ir V. A. (t.1, b.l. 116-122).

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji Ž. L. davė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad miške D. P. stipriai suėmė jai už kaklo ir pasakė, jog ji ir J. Ž. turės lytiškai su jais visais santykiauti. D. P. liepus sėstis jai bei S. B. į automobilį ir jai paimti pastarojo lytinį organą į burną, o jai nepanorus to daryti, D. P. pridėjo jai prie kaklo peilį ir nenuėjo tol, kol ji nepaėmė S. B. lytinio organo į burną. Netrukus atėjęs V. A. sėdėdamas ant priekinės automobilio sėdynės žiūrėjo, po to pasakė, kad ji ateitų pas jį ir taip pat patenkintų oraliniu būdu. Tačiau tuo metu atėjo kruvina J. Ž. ir paprašė nuvežti ją į ligoninę (t.3, b.l. 20-21).

Iš nukentėjusiosios J. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad miške, išlipus iš automobilio, D. P. jai ir Ž. L. pasakė, kad dabar pamatys tai, ko nemačiusios. Joms atsiprašius, D. P. pasakė, kad dabar jos turės su jais visais lytiškai santykiauti, pridėjo Ž. L. prie kaklo peilį ir liepė S. B. su ja eiti į automobilį. Vėliau ji pamatė Ž. L. numautomis kelnėmis pasilenkusią prie S. B. „klyno“, iš ko suprato, kad jį tenkina oraliniu būdu (t.1, b.l.24-29, 38, t.3, b.l. 2-3a).

Nors, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, V. A. patenkinti lytinės aistros su nukentėjusiąja Ž. L. nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. todėl, kad D. P. sužalotą J. Ž. reikėjo skubiai vežti į ligoninę, jo veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas.

Nors bendrininkams siekiant patenkinti savo seksualinius poreikius (duomenys neskelbtini) miške V. A. Ž. L. atžvilgiu tiesioginio fizinio smurto nenaudojo, tačiau iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad jau prieš S. B. pradedant tenkinti savo seksualinius poreikius su Ž. L., D. P., V. A. ir S. B. nepilnamečių Ž. L. ir J. Ž. atžvilgiu sudarė akivaizdžiai agresyvią aplinką, nes tiek nuteistasis D. P., tiek V. A. Ž. L. ir J. Ž. jau buvo sumušę automobilyje dėl pastarųjų pasišalinimo iš poilsiavietės bei galimo konflikto sukėlimo su vietiniu Tytuvėnų miestelio jaunimu, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) mišką, t.y. į joms nežinomą ir nuošalią vietovę, D. P. ir V. A. vėl sumušė Ž. L. bei J. Ž. ir buvo privertę jas atsiklaupti ir atsiprašyti už, neva, jų atžvilgiu panaudotus necenzūrinius žodžius, S. P. suėmus Ž. L. už kaklo ir pasakius, jog ji ir J. Ž. turės lytiškai su jais visais trimis santykiauti, bei D. P. liepus sėstis jai su S. B. į automobilį ir paimti pastarojo lytinį organą į burną, o jai nesutikus to daryti, D. P. pridėjus jai prie kaklo peilį, V. A. ir S. B. visą šį laiką būnant kartu su D. P., todėl visų trijų bendrininkų buvimą ir jų vieningus veiksmus nukentėjusioji akivaizdžiai suvokė kaip bendrą psichinį ir fizinį smurtą, kas palaužė jos valią priešintis prieš tris suaugusius vyriškius.

Nors V. A. net nepradėjo tenkinti savo lytinės aistros, o lytinę aistrą patenkino tik vienas iš bendrininkų, t.y. S. B., jis laikytinas šio nusikaltimo vykdytoju, nes vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė galimybę priešintis, bet su nukentėjusiuoju lytinės aistros netenkino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 15 p.).

Nusikaltimas buvo padarytas prieš nepilnametį asmenį, todėl svarbu nustatyti, ar V. A. suvokė, kad siekia seksualiai prievartauti būtent nepilnametę.

Iš nukentėjusiosios Ž. L. parodymų matyti, kad ji įsėdusi į automobilį ir kažkuriam iš vaikinų paklausus, nurodė savo tikrąjį amžių, t.y. tai, kad jai - 14 metų (t.1, b.l. 56-61, 116-122; baudž. byla Nr. 1-130-15/2003, b.l.181-184 ), be to, nuteistasis S. B. savo parodymuose nuosekliai teigė, jog V. A. išreiškus norą santykiauti su Ž. L., jis pastarajam pasakė, kad merginai tik 14 metų ir sakė jam prie jos „nelįsti“ (t.1, b.l. 144-146, 158-161, 166-172, 176-184), todėl V. A. teiginys, kad jis nežinojo, jog Ž. L. yra nepilnametė, nepagrįstas. Be to, kolegijos nuomone, V. A. pagal savo asmenines savybes, t.y. savo amžių (jam nusikaltimo padarymo metu buvo beveik 27 m.) ir gyvenimišką patirtį bei nukentėjusiosios Ž. L. fizinius duomenis turėjo ir galėjo suvokti, kad ji yra nepilnametė. Todėl V. A. veika atitinka LR BK 150 str. 3 dalį.

Iš kaltinimo V. A. šalintinas smurtas, vartotas važiuojančiame automobilyje, nes byloje nėra įrodymų, jog šis smurtas būtų buvęs naudotas seksualinio prievartavimo tikslu.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes V. A. suvokė, jog lytinė aistra drauge kitais asmenimis bendrininkų grupėje su nukentėjusiąja Ž. L. tenkinama prieš jos valią, bendrai panaudodami fizinį ir psichinį smurtą. Nusikaltimas, numatytas LR BK 150 str. 3 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.).

V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdama V. A. bausmę, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, LR BK 56 ir 61 straipsnių nuostatomis.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad V. A. padarė sunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad sunkų tyčinį nusikaltimą jis padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, dėl ko baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka yra laikomas recidyvistu (LR BK 27 str. ). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog per šešerius metus po paskutinių nusikaltimų padarymo V. A. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra duomenų, kad jo nusikalstama veika nukentėjusiajai sukėlė kokias nors sunkias pasekmes, V. A. dirba.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad LR BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai V. A. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, artimą LR BK 150 str. 3 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl V. A. kaltės seksualiai prievartavus nepilnametę Ž. L. bute ir paskirtos bausmės

Kolegija laiko, kad V. A. kaltė seksualiai prievartavus nepilnametę Ž. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įrodyta nukentėjusiųjų Ž. L., J. Ž., D. L., liudytojos K. I. parodymais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios Ž. L. parodymų matyti, kad 2001-07-19 jai su D. P. ir A. A. nuėjus į D. P. butą, D. P. ir V. A. ėmė reikalauti su jais santykiauti oraliniu būdu, o jai atsisakius tai daryti, A. A. sudavė jai vieną kartą delnu į veidą, liepė nusirengti nuogai ir atsigulti į lovą. Jai nusirengus ir atsigulus, V. A. liepė čiulpti jo lytinį organą. Ji čiulpė V. A. lytinį organą maždaug 2 minutes, kol jis, pasakęs, kad ji nieko nemoka, leido jai atsigulti, o pats užmigo (t.3, b.l. 20-21). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina J. Ž. (T.) parodymai, kad Ž. L., 2001-07-20 atėjusi į ligoninę jos aplankyti, pasakojo, jog V. A. su D. P. ją mušė ir prievartavo Pietiniame miesto rajone esančiame bute, sakė, kad buvo prievartaujama natūraliu ir oraliniu būdais (t.3, b.l. 2-3). Ž. L. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. L. parodymai, kad po įvykio dukra jai pasakojo, jog D. P. ir V. A. D. P. bute ją pasikeisdami prievartavo (t.3, b.l. 166-167), taip pat liudytojos K. I. parodymai, kad jai Ž. (L.) pasakojo apie išprievartavimą (t.2, b.l. 138-139). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyt, kad nuteistasis D. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, parodė vietą, kur 2001-07-20 stovėjo sofa-lova, ant kurios jam ir V. A. sėdint, Ž. L. juos abu tenkino oraliniu būdu (t.1, b.l. 103- 106).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 23 punkte nurodyta, kad teismai, skirdami bausmes asmenims, pripažintiems padarius išžaginimą ar seksualinį prievartavimą, turi tiksliai vadovautis LR BK VIII skyriaus „Bausmių skyrimas“ nuostatomis ir atsižvelgti į visas LR BK 54 straipsnyje numatytas sąlygas.

Skirdamas V. A. bausmę už minėtą nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 dalyje, teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgė į tai, jog nusikaltimas padarytas prieš šešerius metus, taip pat į tai, jog nėra duomenų, kad V. A. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas bei į didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą, galėjusį išprovokuoti šią nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino V. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, neįvertino jo kaltės formos, nusikalstamos veikos stadijos, neatsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad V. A. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir yra laikomas recidyvistu, taip pat į tai, kad nusikaltimą jis padarė aktyviais veiksmais, ir paskyrė V. A. aiškiai per švelnią bausmę.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad jam turėtų būti paskirta bausmė artima LR BK 150 str. 3 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Bausmės subendrintinos LR BK 63 straipsnio tvarka, jas iš dalies sudedant.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 punktu, 4 dalimi, 328 str. 2 punktu, 329 str. 2 punktu, nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. A. išteisintas pagal LR BK 150 str. 3 d. (dėl nepilnametės Ž. L. seksualinio prievartavimo 2001-07-19 (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės r.) panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 dalyje (dėl nepilnametės Ž. L. seksualinio prievartavimo 2001-07-19 (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės r.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Iš kaltinimo pagal LR BK 150 str. 3 dalį (dėl nepilnametės Ž. L. seksualinio prievartavimo 2001-07-19 (duomenys neskelbtini) miške, Kelmės r.) V. A. pašalinti aplinkybę, kad jis, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete Ž. L., automobilyje „Ford Scorpio“ sudavė Ž. L. ne mažiau kaip tris kartus delnu į veidą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. nuosprendį dalyje dėl V. A. paskirtos bausmės pagal LR BK 150 str. 3 dalį (dėl nepilnametės Ž. L. seksualinio prievartavimo 2001-07-20 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje) pakeisti ir V. A., nuteistam pagal LR BK 150 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. A. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2005 m. liepos 10 d. iki 2005 m. rugsėjo 12 d.

Kardomąją priemonę – namų areštą – pakeisti į suėmimą ir V. A. suimti teismo salėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.