Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irvi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irvi“ ieškinį atsakovams A. T. ir T. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl sumokėto avanso gražinimo bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Irvi“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 55-56), kuriuo prašė priteisti iš solidarių atsakovų A. T. ir T. T. 3 400 Lt skolą, 124,44 Lt delspinigių, 106 Lt žyminio mokesčio, 900 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad ieškovas 2009-05-22 sudarė su atsakove A. T. sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti virtuvės baldus pagal šalių suderintą projektą, o atsakovė – sumokėti 2 000 Lt avansą po sutarties pasirašymo bei apmokėti likusią 3 400 Lt sumą tuomet, kai baldai bus pagaminti ir sumontuoti. Atsakovė 2009-05-25 bankiniu pavedimu sumokėjo 2 000 Lt avansą už baldus. Ieškovas pagal suderintą projektą pagamino ir sumontavo virtuvės baldus ir pateikė atsakovams apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovai jiems pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo, todėl liko skolingi ieškovui 3 400 Lt.

Atsakovai A. T. ir T. T. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2 000 Lt avanso ir 3 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad 2009-05-22 sudarė su ieškovu sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus, o atsakovė – sumokėti 5 400 Lt. Atsakovai sumokėjo ieškovui 2 000 Lt avansą. 2009-07-02 ieškovas atvežė atsakovams baldus ir juos sumontavo, tačiau jie buvo su trūkumais, apie ką ieškovas buvo nedelsiant informuotas. Ieškovo darbuotojai šalinti trūkumų buvo atvykę tris kartus, tačiau baldų defektai liko neištaisyti. Taigi, ieškovo pagaminti baldai neturi tų savybių, kurios yra būtinos kasdieniam naudojimui. Atsakovai raštu kreipėsi į Valstybės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Vilniaus skyrių, kuris, atlikęs ieškovo pagamintų virtuvės baldų kokybės tyrimą, nustatė eilę trūkumų, o tai įrodo, kad sumontuoti virtuvės baldai neatitinka tų savybių, kurių galėjo tikėtis atsakovai. Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl ieškovo veiksmų jie patyrė didelių nepatogumų. Kadangi atsakovų šeima augina mažametį vaiką, jie negalėjo gaminti jam maisto, bute buvo pilna dulkių. Be to ieškovo vadovas pradėjo grubiai bendrauti ir vertė jausti pažeminimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė atsakovams A. T. ir T. T. iš ieškovo UAB „Irvi“ 2 000 Lt sumokėtą avansą. Taikė restituciją ir įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovui jo pagamintus virtuvės baldus. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė A. T. 2009-07-31 pareiškimu UAB „Irvi“ nurodė, jog sumontuoti baldai turi sekančius defektus: šoninis vertikalus stalčius pakaba: netinkama furnitūra, nestabilus; kriauklėje nepilnai nubėga vanduo, kaupiasi kairiajame kampe; kampinės kriauklės spintelės dugnas supjaustytas; viršutinės spintelės kreivai pakabintos, t.y. pasvirusios į kairę; viršutinės spintelės durelės virš kriauklės yra per siauros, nesimetriška, negražu; stalčius peiliams, šakutėms kreivas, netelpa, negražu; apatinės spintelės rankenėlė per daug išsikišusi, negražu; staljuostė prie viryklės netinkamai pritvirtinta, atsiklijavusi; vertikalios spintelės apatinis apvadas rudos spalvos (o turi būti juodas; garų surinkėjas įmontuotas nesilaikant techninių reikalavimų; kreivai sumontuota skalbimo mašinos spintelė; spintelės stalčius 3-3 sunkiai važinėja; spintelės stalviršio kampas neužlaminuotas; visų spintelių tarpai nesimetriški, nesureguliuoti. Šiuo pareiškimu atsakovė teigė, kad dėl didelio ieškovo broko ji nutraukusi vienašališkai sutartį ir paprašė sugrąžinti 2 000 Lt avansą bei išsivežti baldus. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl ieškovo pagamintų baldų broko, 2009-08-15 išvadą yra pateikęs Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyrius. Išvadoje konstatuota, kad virtuvės baldų komplektas neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis, atsižvelgiant į prekės prigimtį, t.y. neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalyje. Minėtoji tarnyba, atlikusi patikrinimą nustatė, kad: pakabinamos lentynos vertikalaus skydo kraštas prie spintelės Nr. 1 išsisluoksniavęs dviejuose vietose ir priskiriamas pagal LST 1345 „Baldų defektai. Terminai ir apibrėžimai“ p. 2.7 kaip baldų defektas; pakabinamos spintelės apačioje nebaigtas montuoti gartraukis, nepritvirtintas gartraukio apšvietimo lempos skydelis; uždarant spintelės dureles, jos pilnai neprisitraukia prie spintelės korpuso; visų pakabinamų spintelių suveriamos durelės sumontuotos su nevienodais tarpais vertikalės atžvilgiu (paklaida nuo 0,5 iki 1 mm); stalviršio kraštas prie pastatomos spintelės Nr. 11 ir pastatomos spintelės Nr. 13 nesutampa su spintelių korpusų šoniniais skydais, paklaida nuo 0,5 iki 1 mm; ištraukiama rankšluostinė išsitraukia ir susistumia į nišą nestabiliai, pakrypusiai į vieną šoną, priekinio skydelio apatinis kraštas nutolęs nuo spintelės šoninio skydo 2 mm, viršutinis kraštas 8 mm; kampinės spintelės kairės pusės durelės nusvirę nuo vertikalės, spintelės dugne, apačioje nuo grindų, matomos įpjovos dvejose vietose iki 180 mm ilgio, kurios susilpnina konstrukciją, atsiradus ant spintelės dugno drėgmės ar pradėjus sunkesnį svorį, spintelės dugnas gali lūžti; pastatomos spintelės Nr. 9, kurioje pastatyta neįmontuojama skalbyklė, šoninis vertikalus skydas tvirtintas pakrypusiai vertikalės atžvilgiu; spintelės stalčių tarpai tarp stalčių priekinių skydelių nesuvienodinti, stalviršio prie sienos kraštas 2,5 mm atstumu nepadengtas danga, matosi medžio drožlių struktūra, stalčiuje įdėtas per didelis stalo įrankių dėklas ir visu perimetru nepriglunda prie stalčiaus dugno; pakabinamų spintelių priekiniai fasadai sumontuoti neišlaikant ištisinės vientisos plokštumos tarp spintelių priekinių fasadų; pagal pateiktą vykdytojo eskizą, virtuvės baldų aprašymą bei keitimą, pakabinamų spintelių durelės nurodytos be rankenėlių, faktiškai prie spintelių durelių tvirtintos rankenėlės, spintelių durelėse nesumontuoti durelių atmetikliai, spintelių durelės (apačioje neprailgintos korpuso atžvilgiu 20 mm. Teismas įvertinęs įrodymų visetą, sprendė, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovo pagaminti baldai buvo su daugybe matomų esminių defektų, kurių pašalinti ieškovas nesugebėjo net po kelių bandymų. Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovams reikalauti iš ieškovo pakartotinai taisyti pagamintą daiktą jau yra nebetikslinga, nes pagrįstai manytina, kad pagamintų baldų defektai yra nebepataisomi. Dėl to atsakovai pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti pirkti ieškovo pagamintus baldus. Teismas motyvavo, kad pagal Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalį, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tačiau tuomet, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atsisakyti sutarties (CK 6.680 str.). Atsakovai priešieškiniu prašė grąžinti jiems sumokėtą avansą. Pagal suformuotą teismų praktiką, reikalavimas grąžinti avansą galimas tiktai nutraukus sutartį ir taikant restituciją (CK 6.222 str.). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sutartis buvo nutraukta atsakovės A. T. 2009-07-31 pareiškimu, kuriame ji taip pat nurodė, kad ieškovas privalo išsivežti virtuvės baldus. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovams sumokėtą avansą, o šiuos, atitinkamai - grąžinti ieškovui virtuvės baldus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Irvi“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Dėl 2009 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. 2205091 nutraukimo

Teismas, vadovaudamasis tik atsakovų 2009 m. liepos 31 d. pranešimu ieškovui apie sumontuotų virtuvės baldų defektus ir sutarties nutraukimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų buvo nutraukta. Nors atsakovai, siųsdami pranešimą ieškovui ir tvirtino, kad sutartis dėl nustatytų defektų yra vienašališkai nutraukiama ir teismas tokį veiksmą pripažino kaip sutarties nutraukimą, tačiau atsakovų veiksmai, kuomet jie 2009 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė pranešimą ieškovui nurodydami atvykti ir aptarti virtuvės baldų broko taisymo klausimus patvirtina priešingą faktą - kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo ir nėra nutraukta, t.y. patys atsakovai, siųsdami tokį pranešimą, laikė, kad sutartis su ieškovu nėra nutraukta ir juos saisto sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Tai, kad tarp atsakovų ir ieškovo pasirašyta sutartis nebuvo ir nėra nutraukta patvirtina ir atsakovų priešieškinyje formuluojamas reikalavimas - atsakovai atsisako sutarties ir reikalauja priteisti 2 000 Lt avansą. Taigi teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovų yra nutraukta, kas turėjo įtakos ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos išvados kaip įrodymo byloje vertinimo

Teismas kaip vieną iš pagrindinių įrodymų byloje nurodė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 15 d. išvadą Nr. 3VS-1499, tačiau šio įrodymo pilnai ir išsamiai neanalizavo ir nevertino. Nors išvadoje ir nurodoma, kad baldų komplektas neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis, atsižvelgiant į prekės prigimtį, tačiau sprendžiant tiek vartotojų teisių (šiuo atveju atsakovų), tiek rangovų (šiuo atveju ieškovo) interesų apsaugos klausimą svarbiais laikytini ir kiti išvadoje nurodyti argumentai. Visų pirma išvadoje nurodoma, kad visi nustatyti virtuvės baldų komplekto trūkumai yra taisytini. Vadovaujantis tuo, kad sutartinių teisinių santykių šalims yra keliamas reikalavimas elgtis sąžiningai ir siekti teisinių santykių stabilumo reikalavimas nutraukti sutartį vertintinas kaip ultima ratio priemonė, kurios, kaip ir kiekvienos teisės, įgyvendinimas nėra absoliutus ir kuri gali būti taikoma tada, kai kitų priemonių nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Antra, išvadoje nurodoma, kad remiantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti atitinkamų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus ir pan. Atsižvelgiant į tai, visais atvejais turi būti išlaikyta pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra, įvertinant, ar vartotojo, įsigijusio nekokybišką prekę, reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą laikytinas pagrįstu. Trečia, remiantis LAT išaiškinimais, išvadoje nurodama, kad vertinant vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Remiantis išvadoje nurodytais, bet teismo nepaminėtais ir neištirtais argumentais, galima vertinti ir spręsti, kad nors ir nustatyti tam tikri virtuvės baldų defektai, tačiau visi jie yra taisytini, o atsakovų reikalaujamas teisių gynimo būdas - nutraukti sutartį ir atgauti sumokėtą avansą yra neadekvati, neproporcinga atsakovų kaip vartotojų pažeistų teisių gynimo priemonė. Kaip matyti, teismas, pasirėmė tik vartotojui palankia išvados dalimi, ir visiškai nevertino bei neanalizavo likusių argumentų - kad visi nustatyti defektai taisytini, kad būtina vertinti, ar taikomas vartotojų teisių gynimo būdas yra proporcingas nustatytiems defektams, kad būtina užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, tokiu būdu leisdamas daryti prielaidą, kad teismas yra šališkas, t.y. priėmė šališką sprendimą ir pažeidė kitos šalies teisėtus interesus, teisę į nešališką ir objektyvų teismą (CPK 21 str.).

Dėl netinkamai parinkto ir pritaikyto vartotojų teisių gynybos būdo

Taigi teismas, pasiremdamas savo išvada, kad sutartis tarp atsakovų ir ieškovo yra nutraukta vienašališku atsakovų pareiškimu visiškai nevertino ir neanalizavo ne tik Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, bet ir kitų teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių faktinių bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl taikytino vartotojų pažeistų teisių gynybos būdo, t.y. teismas netyrė ir nevertino tai, kad: 1) nutraukus sutartį ieškovas patirtų didelių nuostolių - baldai buvo gaminti pagal specialų užsakymą ir grąžinus baldus, kuriais atsakovai naudojosi daugiau nei metus, negalės būti niekur kitur panaudoti; 2) baldai iki galo nesumontuoti ir baldų defektai neištaisyti ne dėl ieškovo, o dėl atsakovų kaltės, kadangi patys atsakovai neleido ieškovui patekti į savo namus ir nesudarė galimybių ištaisyti baldų defektų; 3) remiantis tiek išvada, tiek atsakovų parodymais - visi nustatyti defektai yra taisytini, t.y. jie gali būti pašalinti ir sutartis būtų visiškai įvykdyta ateityje; 4) baldų defektai yra nežymūs ir neesminiai, t.y. baldų nelygumų paklaida sudaro mažiau nei 0,001% spintelių aukščio, kas plika žmogaus akimi ir be matavimo prietaisų visiškai nepastebima, matavimai atlikti nesertifikuotais matavimo prietaisais; įvardijami vidiniai (iš išorės nematomi) defektai - spintelės dugno įpjovos, per didelis įrankių dėklas, ištraukiamos rankšluostinės defektai - pataisomi nuperkant ir sumontuojant naujas detales; tokie defektai kaip - spintelės dugnas gali lūžti - yra tik nuomonė, nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir vertinimo kriterijais, nustatyti nesertifikuotais matavimo prietaisais; atsakovų pranešime įvardinti baldų defektai vertinami remiantis abstrakčiais buitiniais kriterijais - gražu/negražu, t.y. nei Valstybinės ne maisto kontrolės inspekcijos pateiktoje išvadoje, nei atsakovų pranešime dėl baldų defektų nenurodyta nuo kokių baldų kokybės reikalavimų yra nukrypta ir koks yra tas nukrypimas; 5) taip pat pažymėtina, kad į teismo posėdį kaip liudytoja iškviesta virtuvės baldų defektus nustačiusi ir išvadą surašiusi Z. G. paliudijo, kad buvo nuvykusi pas atsakovus apžiūrėti virtuvės baldų, kad išvadoje užfiksuoti baldų defektai buvo parodyti pačių atsakovų, kad baldų nelygumai (defektai) buvo matuojami atsakovų turimais matavimo prietaisais, tuo tarpu teismas sprendime pasirėmė tik tais parodymais, kur liudytoja parodo, kad buvo nustatyta, jog baldai yra nebaigti statyti ir su defektais, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių kokiu būdu, kokiais - sertifikuotais ar nesertifikuotais, kam priklausančiais - išvadą teikiančiai institucijai ar atsakovams - matavimo prietaisais buvo nustatyti virtuvės baldų defektai. Liudytoja Z. G. taip pat negalėjo įvardinti ir nurodyti kokių baldų kokybei keliamų reikalavimų neatitinka ieškovo pagaminti virtuvės baldai. Teismui neįvertinus ir neištyrus šių aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių bei įrodymų buvo pažeistos procesinės įrodinėjimo taisyklės, ko pasėkoje buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl taikytino vartotojo teisių gynimo būdo ir priimtas nepagrįstas sprendimas. Nors atsakovai priešieškinyje rėmėsi ir teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, vadovavosi Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu vartotojo teisių gynimo būdu, tačiau būtina paminėti ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vartotojų teisių gynybą. LAT savo praktikoje yra išaiškinęs ir nurodęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja ir Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą. Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja aptariamo straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalyje. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, remiantis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vertintina ir spręstina, kad ieškovo pagamintų baldų komplekto defektai buvo nežymūs ir neesminiai, kurie galėjo būti pašalinti, jei atsakovai būtų suteikęs galimybę tokius veiksmus atlikti. Byloje neįrodyta, kad pagaminti baldai būtų nukrypę nuo kokybės reikalavimų ir tai sudarytų esminį tarp atsakovo ir ieškovų pasirašytos sutarties pažeidimą. Todėl teismo parinktas atsakovų kaip vartotojų teisių gynybos būdas - sutarties nutraukimas ir restitucija atsakovams grąžinant sumokėtą avansą, o ieškovui - pagal specialų užsakymą pagamintus virtuvės baldus - yra neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams, sukelianti neadekvačias teisines pasekmes ypač ieškovui, kadangi tokiu atveju ieškovas patiria itin didelius nuostolius,

Atsakovai A. T. ir T. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas baldus atvežė 2009 m. liepos 2 d. ir jis iš karto buvo informuotas apie baldų trūkumus. Tačiau ieškovui keletą kartą nepavykus pašalinti trūkumų, atsakovai 2009 m. liepos 31 d. raštu informavo jį, kad baldų trūkumai nepašalinti ir negali būti ištaisyti, todėl atsakovai nutraukia sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą bei atsiimti baldus. Tokiais veiksmais atsakovai pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe taikyti geriausiai savo interesus atitinkančius įstatyme numatytus gynybos būdus ir, sudarę galimybes ieškovui pašalinti trūkumus, tačiau ieškovui trūkumų nepašalinus, pareikalavo atsiimti baldus bei grąžinti sumokėtą avansą. Pareikšdamas reikalavimą priteisti pagal sutartį nesumokėtą kainą už darbus, ieškovai privalėjo įrodyti, kad jie sutartį įvykdė tinkamai - atliko visus sutartimi sulygtus darbus ir jų rezultatą perdavė užsakovui, tačiau ieškovas šių aplinkybių neginčijo, o Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 15 d. išvada Nr. 3 VS-1499, liudytojų ir šalių paaiškinimai, nuotraukos ir kitos aplinkybės patvirtina, kad rangovo atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, o trūkumai nebegali būti pašalinti. Taigi pateikti duomenys, t.y. valstybės institucijos išvada, ieškovui pateiktos rašytinės pretenzijos dėl baldų kokybės ir kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad rangovas darbus atliko nekokybiškai ir netinkamai, t.y. neįvykdė sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Dėl avanso grąžinimo atsakovai pažymi, kad atsakovams įrodžius avanso sumokėjimo faktą ir taikant vartotojų teisių gynimo būdus, reikalavimą nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, avansas privalo būti grąžinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl taikyto vartotojų teisių gynimo būdo ir kokybės trūkumų

Nustatyta, kad tarp šalių 2009 m. gegužės mėn. buvo sudaryta sutartis dėl baldų pagaminimo pagal iš anksto suderintą projektą su atsakove. Ieškovo argumentas, jog teismas turėjo taikyti CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir, darydamas išvadą, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi atsižvelgti į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri vykdė sutartį, patirs labai didelius nuostolius, jei sutartis bus nutraukta, atmestinas, nes nagrinėjant santykius iš vartojimo rangos sutarties, jos nutraukimo sąlygas tuo pagrindu, kad rangovas padarė trūkumų, reglamentuoja specialios normos, t.y. CK 6.350-370 straipsniuose nustatytos taisyklės, nes tai nurodyta vartojimo rangos skirsnio normoje, t.y. CK 6.672 straipsnio 2 dalyje. Kadangi 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato pirkėjo teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, darytina išvada, kad tokias pačias teises turi ir užsakovas pagal vartojimo rangos sutartį, t.y. atsisakyti sutarties, kai rangovas esminiai pažeidė sutartį. Aplinkybė, kad rangovo padaryti defektai nebuvo ištaisyti įrodyta Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2009-08-15 surašytu aktu ( b. l. 30-32), kuriame teigiama, jog ieškovo padarytas virtuvės baldų komplektas neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotojas gali protingai tikėtis, neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip tai numatyta CK 6.333 straipsnio 6 dalyje. Ieškovas, teigdamas, jog teismas turėjo padaryti išvadą, kad padaryti pažeidimai yra nežymūs ir neesminiai, turėjo pateikti šios aplinkybės įrodymus. Inspekcijai akte nurodžius, jog rasti baldų defektai įvardinti pagal LST 1345 „ Baldų defektai. Terminai ir apibrėžimai“ ir nurodžius 10 punktų nukrypimų nuo kokybės reikalavimų, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadai, kad akte nurodyti pažeidimai yra neesminiai. Tai, kad standarto pažeidimų yra didelis skaičius, pripažintina esminiu įsipareigojimo pagaminti gaminį, atitinkantį sutarties 3.1.5 punkte prisiimtą įsipareigojimą, kad gaminys turi atitikti LR galiojančius standartus ir normatyvinius aktus, pažeidimu. Aplinkybė, kad akte nurodyti pažeidimai gali būti pašalinti, nėra reikšminga, nes atsakovai, kaip vartotojai, turi teisę reikalauti grąžinti pinigus vien tuo pagrindu, jog netinkamos kokybės daikto pagaminimas yra esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas turėjo galimybę įrodyti, jog daiktas atitiko LR galiojančius standartus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Vartotoja pasinaudojo teise nutraukti sutartį ir tai padarė 2009-07-31 pranešimu, nes eilę defektų padaręs gamintojas pagrįstai sukėlė užsakovo nepasitikėjimą.

Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį

Nustatyta, kad atsakovas T. T. 2009-09-30 pranešimu kreipėsi į ieškovą, pranešdamas, kad nurodytu laiku kviečia atvykti virtuvės baldų broko taisymo aptarimui. Ieškovas teigia, kad šio pranešimo išsiuntimas leidžia daryti išvadą, kad sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta ir abi šalis saisto prisiimti įsipareigojimai, teigia, kad sutarties galiojimą patvirtina tas faktas, jog atsakovė priešieškinyje teigia, jog atsisako sutarties ir reikalauja 2000 Lt avanso. Pripažintina, kad faktas, ar sutartis nutrūko, vartotojai pranešus apie nutraukimą, nėra reikšmingas byloje , nes priešieškinys tenkintinas padarius išvadą apie tai, kad vartotoja pagrįstai atsisakė sutarties ir turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą. Išsprendus priešieškinį, jį tenkinant, ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos išvados vertinimo

Ieškovas pagrįstai teigia, kad visi, išvadoje nurodyti virtuvės baldų komplekto trūkumai, yra taisytini. Išvadoje nurodytas paaiškinimas dėl CK 6.363 straipsnio 6 dalies taikymo, padarytas abstrakčiai, šio aiškinimo nesusiejant su užsakovui pagaminto daikto vertinimu. Inspekcijos išvada dėl užsakovo teisės reikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę, nesusijusi su nagrinėjama byla, nes užsakovas reikalauja ne pakeisti prekę, o prašo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje numatytą nuostatą – pirkėjas ( šiuo atveju užsakovas ), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, gali nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Taigi, įvertinus Inspekcijos išvados dalį dėl CK 6.363 straipsnio 6 dalies ir 1.5 straipsnio taikymo ir pripažinus, kad ji yra nekonkreti, netaikytina nagrinėjamam ginčui, darytina išvada, kad vartotojai neperžengia savo teisių gynimo ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo skundą, iš jo priteistinos išlaidos, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus, jos sudaro 5,80 Lt. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog turėjo išlaidų atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Irvi“ ( įmonės kodas 300611717) 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.