- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1730-729/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01322-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- M. P., UADBB „Hokena“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui N. P., tretiesiems asmenims M. P., UADBB „Hokena“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (1-2 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo 7650,11 Lt žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad dėl trečiojo asmens M. P., vairavusios atsakovui N. P. priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, 2013-06-07 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti automobiliai „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „BMW 530“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE 2013-03-21 Sutarties Nr. 02-2209612 pagrindu laikotarpiui nuo 2013-03-30 iki 2014-03-29 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ko pasekmėje eismo įvykio metu padarytai žalai draudimo bendrovė E. I. SE Lietuvos filialas išmokėjo 15300,22 Lt draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims. Atsakovas netinkamai vykdė 2013-03-21 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2209612 (toliau – TPVCAPD sutartis), kadangi transporto priemonę perdavė vairuoti 5 metų vairavimo stažo neturinčiam asmeniui, tai yra M. P., kuri sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos sumos, tai yra 7 650,11 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Motyvavo tuo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį visada sudaro per draudimo brokerį UADBB „Hokena“. Draudimo brokeris žinojo, kad jo automobiliu naudojasi ir draugė M. P., neturinti 5 metų vairavimo stažo, todėl sutartys buvo sudaromos taip, jog draudimas galiojo ir vairuojant M. P.. Tik įvykus eismo įvykiui, paaiškėjo, kad 2013-03-21 pratęsiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pavaduojantis atsakovo žinomą brokerę, brokeris neteisingai įvertino rizikos grupę ir sudarė draudimo sutartį, kurioje numatyta sąlyga pranešti, jeigu bus vairuojamas automobilis asmens neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Tokiu atveju, atsakovas mano, jog jis nėra atsakingas už žalos atlyginimą, kadangi UADBB „Hokena“ draudimo brokeris netinkamai atliko savo pareigas (58-59 b.l.).
Trečiasis asmuo UADBB „Hokena“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovo pozicija nesutiko. Motyvavo tuo, jog atsakovas naudojasi jų paslaugomis nuo 2008 metų, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. sudaryta dvidešimt viena (21) sutartis, atsakovas bendrovės darbuotojams yra pažįstamas asmeniškai. Bendrovės darbuotoja D. N., suteikusi N. P. draudimo paslaugas, nurodė, jog draudimo sutartys buvo sudaromos atsižvelgiant tik į N. P. asmenišką vairavimo stažą, o 2012 m. gruodžio mėnesį atsakovas nurodęs, jog jo mergina įgijo vairuotojo pažymėjimą, todėl sudarant draudimo sutartį reiktų atsižvelgti į tai, jog ji naudosis atsakovo automobiliu. 2013 m. kovo mėnesį N. P. išreiškė pageidavimą nutraukti šią sutartį, nurodydamas, kad draudžiamo automobilio nebevairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo ir sudarė naują sutartį, kurioje buvo atsižvelgiama tik į jo paties vairavimo stažą. Bendrovei atlikus trijų iki autoįvykio sudarytų sutarčių analizę, padaryta išvada, jog N. P. siekė apdrausti automobilį su galimybe jį vairuoti asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo tik trijų mėnesių laikotarpiui, tai yra nuo 2012-12-30 iki 2013-03-29, o vėliau tokio siekio atsisakė ir pasirinko pigesnį variantą, tai yra drausti savo automobilį atsižvelgiant tik į savo paties vairavimo stažą. N. P. transporto priemones draudžia eilę metų, tai yra, turi patirties apsispręsdamas, kokios apimties draudimo apsauga jam yra reikalinga. Be to, jam kiekvieną kartą sudarant draudimo sutartis buvo išaiškinamos draudėjo teisės ir pareigos, draudimo rizikos ir kiti veiksniai, o draudimo sutartyje yra nurodoma, kokią apsaugą ji teikia ir veiksnus asmuo turi pats įsitikinti, nuo ko yra apsidraudęs.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. S. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog 2013-03-21 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 02-2209612 nurodytos individualios sąlygos, kurios draudė vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo. Eismo įvykis įvyko dėl M. P. kaltės, ko pasekmėje ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiesiems. Išaiškėjus, jog atsakovo automobilį vairavo asmuo, neturintis 5 metų draudimo stažo bei išaiškėjus, jog apie padidėjusią draudimo riziką nebuvo pranešta draudimo bendrovei, ieškovė turi teisę reikalauti įstatymo nustatyta tvarka 50 procentų sumokėtos nukentėjusiesiems draudimo išmokos. Paaiškino, jog atsakovui buvo naudinga sudaryti sutartį, nenurodant individualios sąlygos dėl vairavimo stažo, kadangi esant šiai sąlygai padidėtų draudimo įmoka. 2012-12-19 buvo sudaryta sutartis vienerių metų laikotarpiui, kurioje buvo numatyta, jog galės automobilį vairuoti asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, tačiau ši sutartis nutraukta 2013-03-21 ir sudaryta nauja, kurioje jau tokios sąlygos neliko. Tai rodo, jog atsakovas aktyviai naudojosi individualiomis sutarčių sąlygomis ir galėjo laisvai apsispręsti, kokio lygio draudimo apsaugas naudotis. Vairuotojo stažas turi didelę įtaką avaringumui ir žalos dydžiui, tokią riziką turi įvertinti, nustatydamas įmoką, draudikas. Atsakovas žalos dydžio neginčijo. Prašė netaikyti šiuo atveju ieškinio senaties, kadangi šiuo autoįvykiu vienu metu žala buvo padaryta trims transporto priemonėms, o ieškinys pareikštas, kad nepraėjus sutrumpintam ieškinio senaties terminui nuo paskutinės išmokos, susijusios su šiuo įvykiu, išmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad sudarant TPVCAPD sutartis ilgą laiką bendradarbiavo su UADBB „Hokena“, kurios draudimo brokeris aktyviai tarpininkaudavo sudarant sutartis - siūlydavo kuo palankesnes jam sąlygas, surasdavo pigiausią variantą, netgi sudarydavo sutartį metams, iš anksto suderinus, kad ji bus nutraukta po trijų mėnesių, nes jam taip būdavo reikalinga, kad gautų kuo geresnę draudimo kainą. Kol teisę vairuoti transporto priemonę turėjo tik jis, sudarant sutartis visada būdavo atsižvelgiama tik į jo vairavimo stažą. Tačiau įgijus teisę vairuoti jo sugyventinei M. P., atsakovas pranešė apie tai draudimo brokeriai ir, jai tarpininkaujant, 2012-12-19 sudarė sutartį tokiomis sąlygomis, kad ir trečiasis asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, galėtų vairuoti šį automobilį. Baigiantis trims mėnesiams, už kuriuos buvo sumokėta, dalinai apmokant draudimo įmokas, ieškovas, nebūdamas Lietuvoje, telefonu sutarė su draudimo brokeriu, jog nauja sutartis bus sudaryta tokiomis pačiomis sąlygomis. 2013-03-21 sutartis buvo sudaryta, ją iš UADBB „Hokena“ paėmė ir apmokėjo jo tėvas. Grįžęs į Lietuvą ir gavęs sutartį, jis detaliai jos neskaitė, neįsigilino į sutarties individualias sąlygas. Nors pastebėjo, kad sutarties kaina šįkart buvo mažesnė, tai nesukėlė jam noro pasiaiškinti, kodėl – galvojo, kad gavo nuolaidą ar geresnes sutarties sąlygas ir nesiaiškino daugiau. Įvykus autoįvykiui, ilgą laiką iš jo draudimo bendrovė nieko nereikalavo, o kai praėjus beveik metams pareiškė reikalavimą sumokėti pusę nustatytos žalos, tik tada jis sužinojo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta netinkamai, neįtraukiant galimybės vairuoti stažo neturinčiam asmeniui, nors jis buvo išreiškęs dėl to savo valią.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas S. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį dėl žalos, kuri buvo ieškovės atlyginta sugadintų transporto priemonių savininkams anksčiau nei per metus iki ieškinio pareiškimo dienos, atlyginimo. Taip pat prašė atsižvelgti į atsakovo argumentus dėl netinkamo išaiškinimo, sudarant draudimo sutartis. Nurodė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų – atvykimo į teismo posėdį išlaidų, susijusių su transporto priemonės tam panaudojimu ir kuro sąnaudomis, kadangi atstovė yra ieškovės darbuotoja, o duomenų, patvirtinančių, kad iš tiesų patyrė ir kokio dydžio išlaidas atvykdama automobiliu į teismo posėdį, byloje nepateikta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2012 metų rugsėjo mėnesį įgijo teisę vairuoti, todėl iki 2012 metų gruodžio mėnesio nesant draudiminės apsaugos, ji atsakovo automobilio nevairavo. 2012 m. gruodžio mėnesį N. P. sudarė TPVCAPD sutartį tokiomis sąlygomis, kad galėtų automobilį vairuoti ir ji. Su šia sutartimi ji buvo susipažinusi, vėlesnių sudarytų draudimo sutarčių ji nebeskaitė, todėl manydama, jog draudimo apsauga galioja, vairavo atsakovo automobilį, kai įvyko eismo įvykis. Įvykio metu padarytą žalą pripažįsta, tačiau mano, kad ne atsakovas turi ją atlyginti, nes ilgą laiką po įvykio ieškovas nieko nereikalavo, o draudimo bendrovė, neišaiškinusi apie sutarties sąlygų pakeitimą, juos apgavo.
Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu kaip draudimo brokerė bendrauja nuo 2008 metų. Sudarydama draudimo sutartį, ji visada bendrauja asmeniškai su besikreipusiu asmeniu, išsiaiškina visus klausimus, susijusius su draudimo rizika, tai yra vairavimo stažą, automobilio charakteristiką, kur bus vairuojama, kas vairuos ir kokiu vairavimo stažu. 2012-12-19 buvo sudaryta sutartis vienerių metų laikotarpiui, kuri suteikė apsaugą ir vairuojant neturinčiam 5 metų vairavimo patirties asmeniui. Kliento pageidavimu, kad butų pigesnė įmoka, sutartis dalinta į tris dalis. Atsakovas sumokėjo už tris mėnesius pirmąją įmoką ir iki 2013-03-30 galiojo ne tik jo, bet ir mažesnį stažą turinčio vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas, vairuojant šį automobilį. Baigiantis šiam terminui, ji susisiekė su atsakovu, kuris nurodė, kad jo draugė kol kas nevairuos automobilio, todėl ji pasiūlė perrašyti draudimo sutartį naujomis sąlygomis, neapimant jos vairavimo draudimo, o jis paprašė perduoti parengtą draudimo sutartį jo tėvui. Kadangi gerai pažinojo atsakovo tėvą, sutartį perdavė jam. Už tai buvo apmokėta, sutarties tekste nurodyta, kokią draudimo apsaugą ji suteikia, pačiam atsakovui buvo išsamiai išaiškinta, kad draudimo bendrovė turės teisę prisiteisti iš jo padarytą žalą, jei ją padarys vairuotojas, kurio stažas neatitinka sudarytos ir galiojančios draudimo sutarties sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2013-06-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu M. P. vairuojamu automobiliu „BMW 530“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekmėje buvo apgadinti automobiliai „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininku buvo pripažinta trečiasis asmuo M. P. (10, 19, 29 b.l.). M. P. pranešę apie įvykį ieškovei (51-53 b.l.). Automobilis „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovui N. P., buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal 2013-03-21 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2209612 (8 b.l.). Ieškovas nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį (14-18, 23-28, 32-43 b.l.). Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti E. I. SE Lietuvos filialas išmokėjo 15300,22 Lt draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims: už „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta draudimo išmoka 2013-08-06 – 727,52 Lt; už „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta draudimo išmoka 2013-07-09 – 2731,70 Lt; 2013-06-21 už „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta draudimo išmoka 11841,00 Lt (11-13, 20-22, 30-31 b.l.). Ieškovas kreipėsi pretenzijomis į atsakovą dėl 50 procentų išmokėtos sumos, tai yra 7650,11 Lt atlyginimo, tačiau atsakovas žalos ieškovui neatlygino (9 b.l.). Iš teismui pateiktos 2012-12-17 TPVCAPD sutarties Nr. 6139029 matyti, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį, nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti; medicinos, saugos tarnybos paslaugoms teikti, mokamam keleivių pervežimui ir t.t., tačiau sąlygos, kuri draustų vairuoti asmeniui neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, nėra (60,78 b.l.). 2013-03-21 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 02-2209612 nurodytos individualios sąlygos, kurios draudė vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, taip pat nurodyta, kad ši sutartis nutraukiama draudėjo prašymu nuo 2013-06-30 (61, 79 b.l.). Teismui pateiktas UADBB „Hokena“ darbuotojos D. N. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad draudimo sutartys buvo sudaromos atsižvelgiant tik į N. P. asmenišką vairavimo stažą, o 2012 m. gruodžio mėnesį atsakovas nurodęs, jog jo mergina įgijo vairuotojo pažymėjimą, sudaryta metinė sutartis su ketvirtiniais mokėjimais, todėl artėjant draudimo poliso pabaigai, buvo paskambinta N. P. dėl antros įmokos, N. P. atsisakė pratęsti senąją sutartį su rizikos padidėjimu, paprašė ją nutraukti ir sudaryti naują trijų mėnesių sutartį (73 b.l.). Trečiasis asmuo UADBB „Hokena“ teismui pateikė 2012-09-18 TPVCAPD sutartį, kurioje numatyta, jog N. P. patvirtino, jog automobilis nebus naudojamas asmens su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu (75-76 b.l.). pateiki pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, jog N. P. mokėdavo draudimo įmokas kas ketvirtį, 2012-09-28 sumokėta 132,00 Lt, o 2012-12-28 sumokėta 191,45 Lt, 2013-03-27 sumokėta 133,87 Lt (85-87 b.l.). Ieškovas pateikė TPVCAPD sutartis sudarytas su atsakovu nuo 2008 metų liepos mėnesio iki 2014- m. liepos mėnesio, iš kurių matyti, kaip keitėsi atsakovo individualių sąlygų pasirinkimas (91-104 b.l.). Atsakovas vairuoti įgijo teisę 2006-12-07, o trečiasis asmuo M. P. – 2012-09-26 (114-115 b.l.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina draudiko, kuris draudė transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį (valdytoją, naudotoją), esant tam tikroms aplinkybėms.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (Lietuvos Respublikos CK 6.160 str. 3 d.). Ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks ši sutartis yra fiduciarinio pobūdžio. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ir ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. reglamentuoja atvejus, kada draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės) 62.2 papunktis numato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į minėtos sutarties fiduciarinį pobūdį, draudėjas sutarties galiojimo metu taip pat turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Šiuo atveju, atsakovas netinkamai vykdė 2013-03-21 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2209612 (toliau – TPVCAPD sutartis), todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos) 3 punktas numato, kad šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tačiau, remiantis sutarties laisvės principu, sudaromose sutartyse šalys turi teisę nustatyti ir papildomas sąlygas, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Draudimo sutarties sudarymo metu draudikas turi įvertinti visus draudimo rizikai įtaką darančius veiksnius. Ieškovas, kaip draudikas, siekdamas užtikrinti savo veiklos efektyvumą, numato ir apskaičiuoja ateityje dėl atsakovo veiksmų galinčius atsirasti nuostolius. Šių nuostolių sumažinimui ieškovas gali pareikalauti iš atsakovo papildomų ar padidėjusių įmokų. Šiuo atveju 2013-03-21 draudimo sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės nenaudos asmuo, turintis trumpesnį nei 5 metų vairavimo stažą. Atsakovas sudarydamas draudimo sutartis kaip tarpininke naudojosi UADBB „Hokena“ paslaugomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir trečiasis asmuo UADBB „Hokena“ nurodė, kad draudiminė rizika buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į vairavimo stažą, padidinančią tikimybę įvykti eismo įvykiui, taip pat kitus kriterijus ir atitinkamai įvertintas draudiminės įmokos dydis. Ieškovas, kaip draudikas, draudimo sutartyje minėtų veiksnių visumą įvertino, kaip lemiančią draudikui draudimo rizikos padidėjimą, šiomis sąlygomis buvo įvertina draudimo rizika, atsakovui apskaičiuota draudimo įmoka ir atsakovas Sutartį sudarė (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str.).
Atsakovas ginčija Sutarties 1.6 nuostatą, jog jis neišreiškė ketinimo leisti vairuoti asmeniui transporto priemonę, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, teigia, kad draudimo sutartį sudarė telefoniniu būdu ir nebuvo individualiai supažindintas su konkrečiu Sutarties 1.6 punktu, jis nebuvo šalių aptartas, todėl mano, jog trečiojo asmens UADBB „Hokena“ darbuotojo buvo apgautas.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pažymėjo, kad tai buvo ne pirmoji draudimo sutartis, atsakovas sudarė net 15 draudimo sutarčių, kurių sąlygos atitiko jo išreikštą valią, tai yra draudimo išmoka buvo skaičiuojama atsižvelgiant į atsakovo amžių ir vairavimo stažą.
Iš 2013-03-21 draudimo sutarties turinio matyti, kad šalys sutarties 1.5.1. ir 1.5.2 punktuose susitarė dėl sutarties kainos, t. y. 531 Lt dydžio bendros draudimo įmokos už pagal šią sutartį teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą, nurodyta sumokėti iki 2013-03-30 133,87 Lt, o likusią 397,24 Lt sumokėti 2013-06-30 . Sutartos mokėtinos draudimo įmokos apskaičiavimui reikšmingos sąlygos, išdėstytos Sutarties 1.6 punkte. Draudimo rizika ir draudimo įmokos dydis pagal draudimo sutartį atsakovui buvo apskaičiuoti būtent atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama Sutarties 1.6 punkte paminėtomis sąlygomis, nurodant, kad apie padidėjusią draudimo riziką draudėjas turi pranešti draudimo bendrovei. Pažymėtina, kad draudimo įmokos apskaičiavimui reikšmingos sąlygos, tarp jų ir ginčijama sąlyga, išdėstytos sutarties pirmojo puslapio viršuje, iš karto po šalių nustatyta draudimo įmokos suma, taigi gerai matomoje vietoje. Sąlygos nurodytos akivaizdžiai, ginčijama sąlyga išdėstyta aiškiai, nedviprasmiškai, tiesiogiai taip ir suprantama, tinkama suvokti profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Atsakovas patvirtino, kad draudimo sutartis buvo sudaroma ne pirmą kartą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, kad atsakovas galėjo protingai tikėtis tokias sąlygas, susijusias su draudimo apimties ir draudimo įmokos dydžio nustatymu, būsiant draudimo sutartyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčo draudimo sutartis sudaryta 2013-03-21 ir galiojo iki 2013-06-30, tuo tarpu atsakovas prieš sudarant šią draudimo sutartį pats nurodė, jog skambino dėl draudimo sutarties sudarymo, todėl manytina, kad atsakovas kaip draudėjas įvertino savo planus ir tikslinosi kokia bus apskaičiuota draudimo įmoka, todėl neabejotinai trečiasis asmuo UADBB „Hokena“ įvertinto draudimo riziką ir pasiūlė sudaryti atsakovui draudimo sutartį. Atsakovo neapdairumas ir nerūpestingumas neatleido nuo pareigos informuoti draudikę apie draudimo rizikos padidėjimą. Ginčo draudimo sutarties 1.6 –1.7 punkte nurodyta pranešimo apie draudimo rizikos padidėjimą tvarka ir nepranešimo pasekmės, kurios atitinka Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 punkto bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 papunkčio reglamentavimą; Transporto priemonės naudojimas asmens, kurio vairavimo stažas trumpesnis nei 5 metai, šalių sudarytoje draudimo sutartyje aiškiai laikomas draudimo rizikos padidėjimu, todėl atsakovas turėjo pareigą pranešti draudikui apie tai, kad draudikas galėtų pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų informavęs ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą, ieškovė, siekdama prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų galėjusi pasinaudoti jai teisės aktuose numatyta teise dėl papildomos įmokos sumokėjimo, t. y. dėl draudimo apsaugos kainos perskaičiavimo (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36, 39 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai, nesilaikant Sutartyje nustatytų sąlygų vertintini, kaip pakankamai reikšmingi ir iš esmės pažeidžiantys bendradarbiavimo pareigą bei sutarčių vykdymo principus (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įvyko draudiminis įvykis bei atsirado ieškovės prievolė atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius, dėl atsakovo sutarties pažeidimo ieškovei teko didesnė rizika, nei įvertina ir susitarta sudarant Sutartį, nustatant draudimo įmoką.
Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 papunkčiu bei Sutarties 1.6 punktu, ieškovė turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 7650,11 Lt. Ši suma sudaro pusę sumos, kuri` ieškovė pagal pateiktus byloje dokumentus yra išmokėjusi trijų eismo įvykyje apgadintų transporto priemonių savininkams. Šios žalos dydžio ir nustatymo aplinkybių atsakovas neginčijo, ji yra pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios sumos pagrįstumu, laiko ją įrodyta ir pagrįsta.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžios momentą, 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o 4 dalyje – kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. ieškovės teisė reikalauti sugrąžinti dalį draudimo išmokų iš atsakovo atsirado nuo to momento, kai ji sumokėjo draudimo išmokos sumą, nuo šio momento įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalą. Ieškovė paskutiniąją draudimo išmoką dėl įvykusio 2013-06-07 eismo įvykio išmokėjo 2013-08-06 (11-13 b.l.), ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-07-09 (2-4 b.l.). Kadangi paskutinė draudimo išmoka išmokėta 2013-08-06, tada pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius pasibaigė draudiko prievolė padengti nukentėjusiesiems nuostolius ir išaiškėjo, kokia apimtimi draudikas turi teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, taigi ieškovė nepraleido nustatyto vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Nors atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį žalos atlyginimo, išmokėto nukentėjusiesiems 2013-06-21 ir 2013-07-09, teismas šio prašymo netenkina, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama vientiso vieno eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo praktika, kuri įgalina skaičiuoti sutrumpintą ieškinio senaties terminą nuo paskutinės įmokos įmokėjimo.
Atsižvelgiant į rašytinius bylos įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažintina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 7 650,11 Lt patirtą žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.280 str., 6.1015 str. 1 ir 2 d.).
Iš atsakovo priteistina ieškovei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 7650,11 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-07-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 230,00 Lt žyminio mokesčio, 164,94 Lt išlaidos, patirtos ieškovės atstovės kelionei į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir atgal į darbo ir gyvenamąją vietą Vilniuje (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., 98 str.). Nors atsakovo atstovas prašė pastarųjų išlaidų nepriteisti, motyvuodamas tuo, kad atstovė yra ieškovo darbuotoja, ieškovas turi filialų ir arčiau Gargždų, o patirtų kuro įsigijimui išlaidų nepatvirtina jų įsigijimo dokumentai, teismas sutinka su ieškovės atstovės išdėstyta pozicija, kad ieškovas turi teisę spręsti, kokį darbuotoją deleguoti dalyvauti teismo posėdyje ir iš kurios savo atstovybės, o patirtas išlaidas kurui įsigyti visiškai patvirtina atstovės pateikti dokumentai bei pats faktas, kad ji atvyko į teismo posėdį iš savo nuolatinės darbo vietos Vilniuje. Pažymėtina, kad kaltinti ieškovą siekimu pasipelnyti šioje srityje negalima dar ir todėl, kad taupant tokio pobūdžio lėšas, jis nebuvo atsiuntęs savo atstovo į parengiamąjį posėdį, kuriame irgi turėjo teisę dalyvauti, o prašomos priteisti kuro išlaidos visiškai atitinka protingumo kriterijus.
Iš atsakovo taip pat priteistina 21,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mazūriškių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., 7650,11 Lt (2215,63 Eur) žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo 2014-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394,00 Lt (114,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, įmonės kodas 302912288, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB.
Priteisti iš atsakovo N. P. 21,87 Lt (6,33 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.