Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
1-119-963/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57737-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
Ž. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-963/2020Proceso Nr. 1-01-1-57737-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei, Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,kaltinamajam E. K.,nukentėjusiajam Ž. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų:

2017 m. lapkričio 5 d. apie 03.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Klaipėdoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia, vieną kartą rankos kumščiu smogė Ž. L. į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas jam kairio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, kas sukėlė nukentėjusiajam Ž. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad viską padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nors problemų su alkoholiu neturi. Nurodė, kad išėjo iš baro į lauką. Ėjo Danės tilto link. Pamatė būrį žmonių. Tame žmonių būryje pamatė nukentėjusįjį ir sudavė jam vieną smūgį į skruostą. Dėl savo poelgio gailėjosi. Paaiškino, kad padarytos žalos neatlygino, nes jo atlyginimas mažas. Dabar dirba vairuotoju, šaltkalviu. Sutiko su civiliniu ieškiniu, žadėjo jį atlyginti. Be to, pažymėjo, kad ligonių kasai moka po 48 eurus kiekvieną mėnesį. Šį mėnesį dar nesumokėjo ligonių kasoms, nes negavo atlyginimo. Naujų ikiteisminių tyrimų jam neiškelta. Administracinių nusižengimų nepadarė. Nurodė, kad gyvena pas savo tėvus su sugyventine ir keturių mėnesių vaiku. Kitų įsipareigojimų neturi. Prašė sumažinti civilinį ieškinį ir neskirti įpareigojimo, susijusio su laiku būti namuose, nes jis dirba, vairuoja vilkiką, todėl jam būtų sunku laikytis tokio įpareigojimo.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Kaltinamasis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad smogęs Ž. L.. Tą dieną, kai jam smogė jo nepažinojo, jo vardą pavardę sužinojo tik apklausos metu. 2017 metų lapkričio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną buvo atvažiavęs į Klaipėdą ir nakties metu su draugais atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Draugų minėti nenori, nes jų nenori kišti, be to, jie to momento, kai jis lauke prie baro smogė vaikinui, nematė, nes su juo nebuvo. Būdamas bare jis vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek buvo išgėręs tiksliai pasakyti negali, bet buvo tikrai girtas, todėl dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai nurodyti negali. Prisimena, kad apie 4.00 val. nakties išėjo iš baro į lauką ir eidamas Danės gatve link tilto pamatė būrį žmonių. Draugų su juo nebuvo, buvo vienas. Priėjęs arčiau žmonių girdėjo, kad jie kažką aiškinosi vieni su kitais. Jų buvo tikrai daug. Paskui kas vyko, neatsimena, bet kokiu tai momentu jis dešinės rankos kumščiu smogė vienam iš šalia jo stovėjusių vaikinų. Dėl kokios priežasties jis jam smogė paaiškinti negali, gal jis kažką jam sakė, gal jis jam kažką pasakė ir jis jam atsakė, o jam tai nepatiko, arba jis kažką ne taip nugirdo, žodžiu, kodėl jam smogė paaiškinti negali. Paskui jis pajuto, kad jam kažkas smogė į kairįjį skruostą, tik nežino kas, ir kai kažkiek atsipeikėjo pasišalino. Dėl jam suduoto smūgio į skruostą pajuto tik skausmą, į gydymo įstaigas nesikreipė ir niekam pretenzijų neturi. Policijos tą vakarą nematė ir nežinojo, kad ją kvietė, nes po smūgio iš karto pasišalino. Supranta, kad įvykio metu buvo girtas ir pats dėl visko kaltas. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė. Sutiko metų bėgyje atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. (b. l. 139-141, 145-146). 2019 m. lapkričio 22 d. papildomai apklaustas E. K. parodė, kad informuotas, kad ikiteisminis tyrimas, atliekamas jo atžvilgiu dėl Ž. L. padaryto sveikatos sutrikdymo yra atnaujintas. Tyrimo metu buvo su nukentėjusiuoju Ž. L. susitaikęs, jo atsiprašė ir žadėjo atlyginti jam padarytą žalą dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau dėl sunkios finansinės padėties visos žalos jam iki dabar neatlygino. Šiai dienai yra sumokėjęs nukentėjusiajam 300 eurų. Supranta, kad mokėti jam pradėjo ne iš karto po tyrimo nutraukimo, tačiau tikrai to negalėjo padaryti, nes neturėjo tam jokių finansinių galimybių. Tyrimo metu Ž. L. buvo pareiškęs 2000 eurų civilinį ieškinį. Tai yra gana dideli pinigai. Stengėsi susitaupyti ir pradėti jam mokėti, bet jam vis neišeidavo. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasai, dėl kurio jis buvo sudaręs taikos sutartį ir pagal tą taikos sutartį sąžiningai mokėjo ir moka pinigus, nes sutartis buvo sudaryta dvejiems metams. Vienu metu atlyginti žalą ir nukentėjusiajam ir ligonių kasai jam buvo per sunku. Visą laiką, po tyrimo nutraukimo, dirbo įvairiose įmonėse, tačiau jo atlyginimas nebuvo toks, kad galėtų su visais visiškai atsiskaityti. Be to, jam (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, todėl jo išlaidos padidėjo. Turi dabar pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo šeima, o tam išeina labai daug pinigų. Pasižada kuo greičiau atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir pabaigti mokėti ligonių kasai. Dėl įvykio gailisi. (b. l. 175-176).

Nukentėjusysis Ž. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. lapkričio 5 d. apie 3.45 val. Klaipėdoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis trenkė kumščiu jam į kairės pusės veido sritį ir pasišalino. Tyrimui jis buvo pateikęs įtariamojo asmens nuotrauką, kurią rado portale Facebook. Po smūgio pajuto skausmą. Dėl sužalojimo buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje praleido apie savaitę. Gydymui išrašytas iš ligoninės pinigų neišleido, todėl jokių čekių tyrimui pateikti negali, bet jam buvo padaryta moralinė žala. Dvi savaites nenuėjo į darbą. Jam buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, kurio neapmokėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Kadangi už nedarbingumą jam atlyginta nebuvo per tą laiką būtų užsidirbęs 500 eurų, kurių negavo dėl įtariamojo E. K., su kuriuo buvo susitikęs komisariate ir jį atpažinęs, veiksmų. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą ir buvo sunkiai sužalotas, todėl sutarė su įtariamuoju dėl moralinės žalos dydžio ir ją įvertino 2000 eurų. Yra surašytas susitarimas atlyginti žalą iki nurodyto laikotarpio. (b. l. 1-6, 62-64, 66-67).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. lapkričio 5 d. apie 1.00 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Bare kartu su juo buvo draugai Ž. L., A. S., A. Š., M. K., E. V. ir R. J.. Bare jie leido laiką, valgė, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėrę, girti nebuvo. Apie 3.45 val. išėjo iš baro, nes norėjo jau visi važiuoti namo ir stovėjo prie įėjimo į barą, kas kalbėjosi, kas laukė taksi ir jiems bestovint prie baro prie jų priėjo nepažįstamas jiems vaikinas, kurį jie tą vakarą buvo matę bare. Vaikinas buvo visiškai girtas. Priėjęs jis be jokios priežasties iš karto pradėjo klausti visų, kas nori į galvą. Jis akivaizdžiai provokavo konfliktą. Buvo priėjęs ir prie jo ir prie Ž. L.. Ž. L. paklausė vaikino: „Kas tau yra?“. Jis tai gerai girdėjo, nes stovėjo šalia. Prie jo su Ž. L. buvo dar A. S.. Kiek toliau, bet irgi netoli jų, stovėjo A. Š., M. K., E. V. ir R. J.. Ž. L. nieko blogo tam vaikinui, kuris prie jo priėjo, nepasakė, jo nelietė, bet po Ž. L. žodžių vaikinas, kai Ž. L. paklausė vaikino „Kas jam yra“, kumščiu smogė jam į veidą ir pasišalino link dramos teatro pusės. Jis matė, kad vaikinas, kuris smogė Ž. L. į veidą bare buvo su kažkuo, bet jis žmonių, su kuriais jis buvo bare nepažįsta ir kiek jų tiksliai buvo nepasakys. Iš baro vaikinas smogęs Ž. L. išėjo ne vienas, jų buvo daugiau, bet prie jų jis priėjo vienas. Visi, su kuo jis išėjo iš baro buvo šiek tiek nuošaliau. Kaip įtariamasis buvo apsirengęs įvykio metu neatsimena. Jokių muštynių lauke prie baro nevyko. Po to, kai vaikinas smogė Ž. L. į veidą prie jų atsirado baro apsaugos darbuotojas, jo vardo pavardės nežino, kuris priėjęs prie jų bandė aiškintis kas vyksta, jis iš pradžių pagalvojo, kad ten lauke dėl jų kažkas vyksta, bet paskui, kai paaiškėjo kaip viskas buvo jis viską suprato ir jo dar klausė ar jis pažįsta tą vaikiną, bet apsaugos darbuotojas sakė, kad nieko apie jį nežino. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Iš pradžių Ž. L. medicinos pagalbos atsisakė, bet kol jie kalbėjo su pareigūnais jam pasidarė bloga, todėl jam buvo iškviesta pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Policijos pareigūnai vietoje, kur viskas vyko, įtariamojo asmens nenustatė. Kitą dieną jis atvažiavo pas Ž. L. į ligoninę jo aplankyti ir jis jam parodęs telefone nuotrauką paklausė, ar jis jį pažįsta? Nuotraukoje jis pamatė asmenį, kurį atpažino. Tai buvo tas pats asmuo, kuris nakties metu sužalojo Ž. L.. Jis tą vaikiną atpažino iš veido bruožų. Ž. L. jam pasakė, kad jį surado per portalą Facebook, tik jis tiksliai nežino, ar Ž. L. pats jį susirado, ar jam kažkas padėjo. Ž. L. minėjo įtariamojo asmens vardą pavardę, t. y. E. K.. Įvykio metu jis jį matė pirmą kartą. Jo nepažįsta ir nieko bendro su juo neturi. Jam parodytoje nuotraukoje buvo tikrai tas pats asmuo, kuris smogė Ž. L. lauke prie baro. Pamatęs gyvai jį galės atpažinti. Įvykio metu jokios žalos jam padaryta nebuvo. Jis nenukentėjo. Iš jų kompanijos nukentėjo tik Ž. L., nes vaikinas tik jam smogė į veidą. (b. l. 72-74).

Liudytojas S. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirba administratoriumi. Į jo pareigas įeina atėjusių į barą žmonių ir dokumentų tikrinimas, tvarkos prižiūrėjimas. 2017 m. lapkričio 5 d. apie 3.45 val. išgirdo iš baro savininko, kad netoli baro, lauke, mušasi grupė asmenų. Išbėgęs į lauką pamatė, kad kiek toliau nuo baro, arčiau įvažiavimo į Jūros gatvę, stovi daug žmonių. Kažkas su kažkuo stumdėsi, tokių kaip muštynių nebuvo, bet stovėjo daug jaunų žmonių, vaikinai, merginos. Jie vieni ant kitų rėkė, kažką aiškinosi. Vienas iš vaikinų, jo vardo pavardės nežino, paaiškino, kad jam buvo suduota į veidą ir kad yra iškviesta policija. Vizualiai jis neatrodė nukentėjęs, jokių akivaizdžių sumušimo žymių ant veido jis nematė. Vaikiną, kuris pasakė, kad jam sudavė į veidą jis prieš įvykį matė bare. Jis buvo su draugais, kai kurie iš jų vėliau irgi buvo lauke. Bare jie vartojo alkoholinius gėrimus. Keli jie buvo tiksliai nežino, nuo keturių iki šešių vaikinų ir su jais dar buvo dvi, ar trys merginos. Kad bare jie su kažkuo konfliktuotų nematė, bet girdėjo iš savo tą vakarą bare dirbusio bendradarbio, nors gali maišytis įvykiuose, kad tą vakarą kažkas iš jų kompanijos konfliktavo su kitais baro lankytojais ir buvo išprašytas iš baro. Baro viduje pas juos yra filmuojama tik prie kasos, todėl jokie vaizdo įrašai pateikti tyrimui nebuvo, nes jokių įvykių tą vakarą bare užfiksuota nebuvo. Lauke taip pat nėra filmuojama, todėl kas ten tiksliai vyko tą vakarą pasakyti negali, nes nebuvo įvykio liudytojas. Į lauką išėjo jau tuomet, kai nukentėjusiajam jau buvo suduota. Privažiavus policijos darbuotojams nukentėjęs vaikinas girdėjo kaip pasakojo, kad jam buvo suduota į veidą, tačiau negirdėjo, kad jis būtų pasakęs, kas jam sudavė. Kažkas iš vaikinų lauke bandė reikšti jam pretenzijas, kad jis kažkurį neįleido į barą, tačiau pasakyti dabar kas jam tai pareiškė negali. Kas iškvietė policiją nežino. Kai pribėgo prie vaikinų kuris tai iš jų sakė, kad jie jau išvietė policiją, bet kas būtent ją kvietė nežino. (b. l. 79-81).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. lapkričio 5 d. apie vidurnaktį 1.00 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atėjo su A. Š. ir P.. Bare jie susitiko su kitais draugais ir toliau su jais leido laiką. Su jais bare buvo dar Ž. L., M. K., E. V., R. B. ir R. J.. Dar vėliau prie jų prisijungė draugės D. Č., V. P.. Dar vėliau, jau tuomet, kai visi buvo lauke atvažiavo išvežti draugų jų draugė G. D.. Bare iki įvykio lauke jie visi leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus, bet girti nebuvo. Jiems besilinksminant apie 3.00 val. vienas iš jų draugų, t. y. A. Š., dėl netinkamo elgesio buvo apsaugos darbuotojo išprašytas iš baro. Jokių konfliktų ir muštynių bare nebuvo. A. Š. išėjus iš baro jie visi irgi susirinko ir išėję iš baro norėjo eiti link namų, kas pėsčiomis norėjo eiti, kas galvojo važiuoti su taksi. Lauke, kai jie ėjo link tilto link jų nuo baro pusės bėgo kažkokie nepažįstami jiems vaikinai kartu su apsaugos darbuotoju. Priartėję prie jų jie sustojo ir pradėjo sakyti apsaugos darbuotojui rodydami į jų pusę, kad neva kažkas iš jų kažką padarė. Kaip suprato jie turėjo omenyje, kad kažkas iš jų pripurškė dujų į apsaugos darbuotoją, nors taip nebuvo ir niekas iš jų apsaugos darbuotojui nieko nedarė, nes iki įvykio lauke jie visi ramiai išėjo iš baro. Bare nekonfliktavo. Pirmas iš baro išėjo, tiksliau sakant buvo išprašytas A. Š.. Po jo išėjo ir jie. Jiems būnant bare niekas jokių ašarinių dujų niekam nepurškė, bet prie jų pribėgę vaikinai juos tuo apkaltino. Vaikinų, kurie prie jų pribėgo nuo baro buvo apie trylika. Keli iš jų juos apkaltino, kad jie yra pripurškę ašarinių dujų apsaugos darbuotojui, kiti stovėjo nieko nesakė ir nedarė. Paskui jau visi tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Keletas vaikinų priėjo prie jų draugų būrelio. Jis stovėjo arčiau kelio, o jo draugai stovėjo arčiau namo, prie sienos. Vaikinai, kurie juos kaltino pribėgo prie sienos ir vienas jų, kaip jis matė, sudavė Ž. L.. Į kurią vietą pataikė Ž. L., nematė, bet matė, kad jis paleido smūgį Ž. L.. Šalia Ž. L. stovėjo M. K., jis bandė vaikiną nustumti nuo Ž. L.. Jis, pamatęs, kad vaikinas sudavė Ž. L. pradėjo eiti link jo ir M. K.. Tada prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir juos išskyrė. Kokiu tai momentu vaikinas sudavęs smūgį Ž. L. pasišalino. Jie toliau aiškinosi su apsaugos darbuotoju bandydami įrodyti, kad jie nieko nedarė. Kažkas iš jų pradėjo skambinti į policiją. Kas iškvietė policiją nežino, nepamena. Policijai privažiavus visi išsiskirstė. Pasiliko jie ir dar keli vaikinai. Asmenį, kuris sudavė Ž. L., jis įsidėmėjo. Jo požymiai: apie 20-25 metų, apie 185 cm ūgio, šviesių rausvų trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido, šviesios odos, smulkiai veido bruožų apibūdinti negali, bet pamatęs galėtų jį atpažinti. Ar jis buvo su jais bare iki įvykio pasakyti negali. Jis prie jų, kai bėgo nuo baro pusės, buvo pribėgęs vienas iš pirmesnių. Atbėgo kartu su kitais vaikinais. Ar prie jų pribėgę vaikinai buvo tarpusavyje pažįstami pasakyti negali. Atvykus policijai vaikino, sudavusio Ž. L. prie jų jau nebebuvo. Prie policijos darbuotojų, kurie atvyko į įvykio vietą, dėl įvykio aiškinosi jų kompanija ir apsaugos darbuotojas, stovėjo ir keli kiti vaikinai, tik nežino, ar jie buvo iš tos kompanijos, kur buvo prie jų pribėgusi, ar jie jau priėjo vėliau, bet vaikino, kuris sudavė Ž. L. atrodo jau nebebuvo. Atvykus policijai Ž. L. buvo iškviesta greitoji pagalba, nes jam pradėjo svaigti galva. Jis buvo išvežtas į ligoninę, o jie nuvažiavo namo. Kiek vėliau girdėjo, kad G. D. buvo suradusi asmenį, kuris sužalojo Ž. L., per portalą Facebook. Ž. L. jam vėliau buvo įmetęs per Facebook portalą šio asmens nuotrauką ir jie išsiaiškino, kad Ž. L. sudavė E. K.. Iš jam atsiųstos nuotraukos jis atpažino, kad jis ir buvo sudavęs Ž. L.. Pats įvykio metu nenukentėjo, todėl jokių pretenzijų niekam dėl šio įvykio neturi. (b. l. 86-88).

Liudytoja G. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta Ž. L., t. y. jos vaikino E. V. geras draugas. 2017 m. lapkričio 5 d. apie 2.30 val. jai paskambino E. V. ir paprašė pervežti jį iš baro „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje į namus, į Skuodo rajoną. Ji prie baro atvažiavo apie 3.30 val. Prie baro durų pamatė grupę vaikinų, kurie tarpusavyje barėsi. Tarp jų buvo jos draugas E. V. ir Ž. L.. Po keleto minučių pas ją į automobilį įsėdo E. V. ir jie pradėjo šnekėtis. Po to kokiu tai momentu ji pasisuko pasižiūrėti į prie baro stovinčius vaikinus ir pamatė, kad Ž. L. yra užsidengęs veidą. Ji matė, kad prie Ž. L. buvę vaikinai yra nusiteikę agresyviai, todėl E. V. jai patarė pavažiuoti toliau nuo baro, kad vaikinai nepultų prie jų automobilio. Ji pavažiavus toliau sustojo ir iš ten baro jai nesimatė. Tada jos draugui paskambino M. K. ir jis išėjo jo parsivesti. Po kiek tai minučių E. V. su M. K. atėjo ir jie nuvažiavo namo. Niekas iš jų jai nepasakojo, kas sumušė Ž. L., o pati ji nieko apie tai, kas jį sumušė pasakyti negali, nes nematė. (b. l. 95-96).

Liudytojas E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. lapkričio 5 d. apie 19.00 ar 20.00 val. su draugu Ž. L. susitiko kažkokiame bare, Klaipėdoje. Kartu su jais dar buvo A. S., M. K., A. Š., R. B., R. J.. Bare jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po to nuvažiavo į kitą barą, „(duomenys neskelbtini)“, kur linksminosi ir vartojo alkoholį. Apie 2.30 val. jis paskambino savo draugei G. D. ir paprašė atvažiuoti ir parvežti iki namų, iki Skuodo rajono. G. D. atvažiavo maždaug po pusantros valandos. Jis išėjo į lauką ją pasitikti. Kol jis buvo lauke apsauginiai iš baro išvedė A. Š., nes jie sakė, kad jis bare netinkamai elgėsi. Prie baro stovėjo kažkokie žmonės, bet jis jų neįsidėmėjo. Pamatęs G. D. jis nuėjo pas ją į automobilį. Būnant automobilyje pamatė, kad prie baro vyksta kažkoks susistumdymas ir paskui pamatė Ž. L., kuris ranka buvo užsidengęs sau veidą, o aplink jį šokinėjo nepažįstamas jam vaikinas apie 23-27 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų. Jis buvo priėjęs prie Ž. L. ir klausė, kas atsitiko, bet kas Ž. L. sudavė smūgį į veidą, jis nematė. Kitą dieną Ž. L. jam sakė, kad sudavė tas, kuris buvo prie jo. Tą vakarą prie jų atėjo M. K. ir jie visi nuvažiavo namo. Kiek jam yra žinoma, policiją kvietė M. K. arba R. B.. Į įvykio vietą buvo atvažiavusi greitoji ir policija. Ž. L. buvo išvežtas į ligoninę. Kas trenkė Ž. L., jis nežino, bet jo draugė G. D. buvo radusi vaikiną, galimai sudavusio Ž. L. smūgį, Facebook portale. (b. l. 98-100).

2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2223/2017(03) konstatuota, kad Ž. L. sumušus skruostą, tikriausiai smogiant kumščiu, padarytas kairio skruostikaulio lūžimas, kraujosruvas kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, kas sukėlė Ž. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 55).

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. K. 2017 m. lapkričio 5 d. apie 03.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Klaipėdoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia, vieną kartą rankos kumščiu smogė Ž. L. į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas jam kairio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, kas sukėlė nukentėjusiajam Ž. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais E. K. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo Ž. L..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos įrodyta jo paties prisipažinimu kaltu teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjo iš baro į lauką, ėjo Danės tilto link, pamatė būrį žmonių ir nukentėjusįjį tame žmonių būryje ir sudavė jam vieną smūgį į skruostą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y.: nukentėjusiam Ž. L. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvados (b. l. 55), nukentėjusiojo Ž. L. parodymai (b. l. 1-6, 62-64, 66-67), liudytojų R. B., S. J., A. S., G. D., E. V. parodymai (b. l. 72-74, 79-81, 86-88, 95-96). Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. viešoje vietoje, miesto centre, kurioje įvykio metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).

Nustatyta, kad kaltinamasis E. K. viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą - kumščiu sudavė Ž. L. vieną kartą į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas jam kairio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, taip sukeldamas nukentėjusiajam Ž. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Byloje nustatyta, kad E. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo E. K. veiksmų ir nukentėjusiajam Ž. L. padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. L. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo E. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį jam pareikštų civilinių ieškinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies E. K. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, administracine tvarka nebaustas (b. l. 120-124), neteistas (b. l. 125-126), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam Ž. L. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (b. l. 161, 164). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Kadangi kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. K. dirba, augina vaiką, gyvena su sugyventine pas jo tėvus, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai, per tą laikotarpį naujų nusikalstamų veikų, pavojingų visuomenei ar viešajai tvarkai, nepadarė. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo E. K. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, E. K. prarastų darbą ir negalėtų atlyginti jam pareikštų civilinių ieškinių, taip būtų pažeisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo E. K. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: tęsti darbą, šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per šešis mėnesius atlyginti padarytą žalą. Prokurorė prašė skirti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tačiau kaltinamasis nurodė, kad jam dėl darbo būtų sunku laikytis šios įpareigojimo, todėl šis įpareigojimas jam neskirtinas.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 148-150).

Šioje byloje nukentėjusysis Ž. L. pareiškė kaltinamajam E. K. civilinį ieškinį dėl 1670 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad patyrė sunkią, skausmingą, ilgalaikę skruostikaulio lūžimo traumą. Dėl patirtos traumos kentėjo nuolatinį stiprų skausmą valgymo metu, turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, dėl skausmo negalėjo normaliai miegoti, būdavo nepailsėjęs, irzlus, nedarbingas. Iki šiol jaučia nepatogumą valgydamas, jautrumą, baimę patirti traumą lūžio vietoje, skruoste yra likęs nežymus randas. Patyrė fizinį skausmą, išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą dėl traumos pasekmių, nerimą, kaip visa tai paveiks jo tolesnę sveikatą, kokios bus pasekmės dėl sužalojimo ateityje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. L. nurodė, kad pradinis civilinis ieškinys buvo 2000 Eur, 500 Eur – kaip ir negautos pajamos, nes tokią pinigų sumą būtų uždirbęs per laikotarpį, kada gulėjo ligoninėje, o nedarbingumas jam nors ir buvo išduotas, tačiau išmokos jis negavo. 1500 Eur vertina neturtinę žalą, nes pasekmes jaučia iki šiol, jo žandas jautrus lietimams, orų permainoms, jaučia diskomfortą. Kadangi kaltinamasis dalį sutartos žalos yra atlyginęs, tai dabar prašo priteisti 1670 Eur neturtinės žalos atlyginimo. E. K. teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškinių dėl žalos atlyginimo sutiko, tačiau prašė sumažinti jo dydį.

2018 m. balandžio 20 d. susitarime nurodyta, kad E. K. įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Ž. L. atlyginti 2000 eurų neturtinę žalą. (b. l. 151-154). Nukentėjusysis Ž. L. prie civilinio ieškinio pridėjo savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. K. jam atlygino 330 Eur.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam Ž. L. buvo padaryti sužalojimai: kairio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvas kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, kas sukėlė nukentėjusiajam Ž. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo Ž. L. dėl kaltinamojo E. K. veiksmų išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą dėl traumos pasekmių, nerimą, kaip visa tai paveiks jo tolesnę sveikatą, kokios bus pasekmės dėl sužalojimo ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir Ž. L. priteistina 1670 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam 1670 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp Ž. L. ir E. K. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai (CK 1.5 straipsniai). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 4 d. pranešime nurodyta, kad E. K. vidutinės pajamos nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. yra apie 500 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – virš 720 Eur. (b. l. 168-170). Kadangi kaltinamojo E. K. materialinė padėtis sunki, nors jis ir dirba, tačiau išlaiko šeimą, nustatytina, kad priteistas 1670 Eur civilinis ieškinys savanoriškai turi būti atlygintas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1106,36 Eur civilinį ieškinį (b. l. 103-112), kuriuo prašė iš kaltinamojo E. K. priteisti nukentėjusiojo Ž. L. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. 2018 m. balandžio 20 d. Žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartyje Nr. 2379 nurodyta, kad E. K. susitarė su Valstybine ligonių kasa dėl 1106,36 Eur žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo per 24 mėnesius. (b. l. 113-114). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešime nurodyta, kad neatlygintos žalos likutis 414 Eur. (b. l. 164). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis E. K. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui iš E. K. priteistina likusi nesumokėta suma – 414 Eur. Nustatyti, kad šis civilinis ieškinys turi būti atlygintas pagal 2018 m. balandžio 20 d. sudarytą Žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2379 per 24 mėnesius, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 20 d., t.y. iki 2020 m. balandžio 20 d. (t. 1, b.l. 113-114).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su garso įrašu, saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. K. vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. K. paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktais, E. K. įpareigoti toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam Ž. L..

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo Ž. L. civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Ž. L. naudai iš kaltinamojo E. K. 1670 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad E. K. priteistą civilinį ieškinį savanoriškai turi atlyginti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai nesumokėtą dalį civilinio ieškinio - 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) turtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad 414 Eur turi būti sumokėti pagal 2018 m. balandžio 20 d. sudarytą Žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2379 iki 2020 m. balandžio 20 d.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, saugomą byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė