Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-67-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
AN2-67-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04704-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-67-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04704-2019-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria A. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. spalio 8 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18410-2019 A. R. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 450 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 12 d., 8.59 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, viršijo leistiną 50 km/val. greitį – važiavo, įvertinus paklaidą, 101 km/val. greičiu, leistiną greitį viršindamas 51 km/val.

Žemesnės instancijos teismas

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. minėtą nutarimą apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi A. R. skundą atmetė ir paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės: sumažinti paskirtą 450 Eur dydžio baudą iki 100 Eur (arba bent jau iki 225 Eur) ir išdėstyti jos mokėjimą po 25 Eur kas mėnesį; sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių, nes byla išnagrinėta tik paviršutiniškai ir visapusiškai neišsiaiškinant ir neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių.

3.1. Apeliantas nesutinta su teismo, remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis ir įvertinus jo mokymosi įstaigos charakteristiką, padaryta išvada, kad „ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė“, o pareiškėjas „į savo pagrindines pareigas žiūri paviršutiniškai ir atmestinai“ bei „linkęs nepaisyti ir kitų savo kaip visuomenės nario pareigų“, visapusiškai neišsiaiškinęs užfiksuotų pažeidimų padarymo aplinkybių ir neišsiaiškinant pamokų praleidimo priežasčių.

3.2. Apelianto teigimu, skunde išanalizavęs savo padarytus 2017 m. lapkričio 18 d., 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. (ANK 446 straipsnio 4 dalis, važiavimas be bilieto), 2018 m. kovo 13 d. (ANK 417 straipsnio 4, 8 dalys, važiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę), 2018 m. spalio 5 d. (ANK 415 straipsnio 1, 2 dalys, vairavo transporto priemonę neįregistruotą nustatyta tvarka, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privaloma techninė apžiūra, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), 2018 m. spalio 21 d. (ANK 417 straipsnio 8 dalis, vairavo automobilį neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kuris nebuvo pažymėtas iš galo kairėje pusėje balto kvadrato formos skiriamuoju ženklu su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje) KET pažeidimus, nurodė, kad šie KET pažeidimai užfiksuoti Administracinių nusižengimų registro išraše yra iš esmės atsitiktinio pobūdžio ir nepasikartojantys. O apelianto elgesys, kaip pamokų praleidimas dėl močiutės globojimo ir iš esmės pasiaukojimas skundžiamoje nutartyje yra įvertintas aiškiai selektyviai, netinkamai, neteisingai ir aiškiai nepagrįstai.

3.3. Pasak apelianto, dėl 450 Eur baudos dydžio sumažinimo ir išdėstymo, teismas netinkamai vertino įrodymų pateikimą, nevertino jo asmenybės, jo faktinės materialinės padėties ir kitų itin reikšmingų šiam klausimui tinkamai išspręsti aplinkybių. Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantas rūpestingai pateikė teismui visus galimus ir turimus įrodymus spręsti šiems klausimams: (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 26 d. pažymą, iš kurios matyti, kad jis mokosi šioje mokykloje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. dieniniame skyriuje; jo paaiškinimai duoti teismui. Šie įrodymai parodo jo amžių (20 metų) ir, kad jis yra moksleivis, nedirbantis, išlaikomas tėvo, todėl negali pateikti to, ko tiesiog nėra, neturi galimybių (nekilnojamojo ar kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, pažymų apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas). Tai objektyviai reiškia, jog apeliantas neturi jokių savarankiškų pajamų ir jokio turto, todėl ir realiai negali sumokėti 450 Eur dydžio baudos.

3.4. Anot apelianto, reikšmingos aplinkybės yra ir tai, kad jam 2019 m. rugsėjo 12 d. administraciniu nurodymu buvo suteikta teisė ir galimybė sumokėti pusę baudos, t. y. 225 Eur, tačiau apeliantas šia teise ir galimybe nepasinaudojo, nes tiesiog neturėjo lėšų sumokėti net ir pusės baudos.

3.5. Apeliantas mano ir sutiktų, kad baudos dydis būtų sumažintas iki 100 Eur ir išdėstant šią sumą mokėti po 25 Eur kas mėnesį, kas būtų realu ir įvykdoma. Teismui vis tik netenkinus tokio jo prašymo, teisinga ir pagrįsta būtų apeliantui nedarant jokios nuolaidos sumažinti baudą iki 225 Eur dydžio (t. y. dydis, kuris atitinka 2019 m. rugsėjo 12 d. administracinio nurodymo dydžiui) ir tą sumą taip pat išdėstyti mokant po 25 Eur kas mėnesį, kas būtų taip pat realu, teisinga ir įvykdoma bei atitiktų apelianto faktines galimybes.

3.6. Apelianto teigimu, dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo termino sutrumpinimo, teismas neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje neįvertino, kad jam teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga ir dėl to, nes jis dažnai važiuoja pas dieduką, kuris yra senyvo amžiaus bei taip pat dažnai važiuoja pas tėvo motiną, t. y. savo kitą močiutę, kuri yra taip pat senyvo amžiaus.

3.7. Pasak apelianto, teismas, sprendžiant teisių atėmimo termino trukmę, neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, kad per visą nors ir trumpą jo vairavimo transporto priemonę laikotarpį nebuvo nei vieno pažeidimo su greičio viršijimu, be to ir padarytas pažeidimas yra dėl didelių išgyvenimų (mirė močiutė) ir yra atsitiktinis, padarytas tiesiog suklydus ir nepiktybiškai, bei nesukėlęs niekam jokių pasekmių. Teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad apeliantas dėl pastaruoju metu jokios specialybės ar profesinės kvalifikacijos neturėjimo jokio kito pranašumo kaip tik teisės vairuoti transporto priemones turėjimą, tiesiog neturi, todėl yra akivaizdu, kad palikus nors ir minimalų 12 mėnesių teisės atėmimo terminą, būtent šiam laikotarpiui bus suvaržytos jo galimybės susirasti darbą, suderintą (arba suderinti jį) su mokslu ir tuo pačiu vienintelį savarankišką pajamų šaltinį, bei atitinkamai ir realias galimybes sumokėti paskirtą baudą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali (100 Eur arba 225 Eur), ir išdėstyti mokant po 25 Eur kas mėnesį, taip pat sumažinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

7. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, t. y. nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 700 Eur. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Iš to akivaizdu, jog apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino institucijos A. R. paskirtą minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 5 dalies 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Visgi dėl žemiau nurodytų aplinkybių, apygardos teismui nekyla abejonių, jog šios nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

9. Nors skunde teigiama, kad teismas, vertindamas apelianto asmenybę, neatsižvelgė į jo anksčiau padarytų KET pažeidimų padarymo, šioje nutartyje 3.2 punkte nurodytas faktines aplinkybes, tačiau apeliantas šiuos pažeidimus pripažino ir yra nubaustas bei paskirtas baudas sumokėjęs. Įvertinus ir tai, kad A. R. yra pradedantysis vairuotojas ir iki 2019 m. rugsėjo 12 d. nusižengimo padarymo administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas dar 3 kartus, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir, priešingai nei teigiama skunde, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai. Todėl visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė.

10. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas yra numatęs konkrečius greičio ribojimus atskiruose kelio ruožuose, taip pat jie yra diferencijuojami atsižvelgiant į transporto priemonės pobūdį, o taip pat atsižvelgiant į vairuotojo turimą vairavimo stažą – pvz., šiuo atveju A. R. kaip pradedančiajam vairuotojui yra nustatyti dar griežtesni greičio ribojimai ir tai yra padaryta siekiant užtikrinti kelių eismo ir jo dalyvių saugumą.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad minėtą žymų greičio viršijimą A. R. padarė 2019 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienį, 8.59 val. (duomenys neskelbtini). Taigi A. R. mieste, pakankamai judrioje gatvėje, dvigubai viršydamas leistiną greitį (101 km/h), vairavo automobilį. Dėl to, vien jau eismo sąlygos ir transporto priemonės vairavimo laikas ir vieta, aiškiai rodo, kad nepatyrusiam vairuotojui didžiuliu greičiu vairuojant, neabejotinai buvo keliamas pavojus eismo saugumui. Įvertinus, kad A. R. yra pradedantysis vairuotojas ir jam taikomi dar griežtesni apribojimai, akivaizdu, kad apeliantas išties pavojingai vairavo automobilį, todėl kalbėti apie mažesnį nei įprasta veikos pavojingumą nėra jokio pagrindo. O tai, kad apeliantas iš dalies bando pateisinti padarytą pažeidimą, nurodydamas, jog pažeidimą padarė dėl didelių išgyvenimų (mirė močiutė) ir yra atsitiktinis, tiesiog suklydus ir nepiktybiškai, nesukėlęs jokių pasekmių, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Vien tai, kad apelianto padarytas nusižengimas nesukėlė pasekmių (neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalotas kitiems asmenims priklausantis turtas ar asmenų sveikata), nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Apygardos teismo vertinimu, toks pradedančiojo vairuoti asmens elgesys kelyje kaip tik byloja apie būtinybę imtis teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio veikimo ateityje. Taigi pagrindo mažinti jam paskirtą baudą ar specialiosios teisės atėmimo terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra.

12. Šios išvados nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės dėl A. R. finansinės padėties – jis yra moksleivis, išlaikomas tėvo, kad teisė vairuoti jam reikalinga vykstant į mokymosi įstaigą bei planuojant pradėti vykdyti darbinę veiklą, tiek padedant seneliams, kadangi jos visos pažeidėjui buvo žinomos nusižengimo padarymo metu, tačiau jis savo pavojingo elgesio neatsisakė ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Kita vertus, apeliantas gyvena Vilniaus mieste ir turi visas galimybes ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu, kitų artimųjų pagalba ir pan. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Taigi apygardos teismas, įvertinęs realų padarytos veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog paskirta minimali bauda ir poveikio priemonė – minimalaus dydžio teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, yra pagrįstos ir būtinos siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį bei panašių pažeidimų prevenciją. Dėl šios priežasties ir nesant kitų išimtinių aplinkybių, pagrindo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti A. R. dar švelnesnę nuobaudą, nėra.

14. Apeliantas prašo ne tik sumažinti paskirtą baudą, tačiau ir išdėstyti jos mokėjimą po 25 Eur kas mėnesį. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis yra nedirbantis, moksleivis, išlaikomas vien tik tėvo, neturintis savarankiškų pajamų ir jokio turto, dėl ko negali sumokėti jam paskirtos baudos, kaip minėta, visos šios aplinkybės pažeidėjui buvo žinomos nusižengimo padarymo metu, tačiau savo pavojingo elgesio neatsisakė. O tai, kad jis negali pateikti įrodymų apie savo materialinę padėtį ir tai teismas nevertino, tai nelaikytina esminiu įrodymų vertinimo pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas keisti skundžiamą nutartį. A. R., manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus