Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. N., antstolis S. M..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu dėl antstolio S. M. veiksmų teismo prašė: panaikinti antstolio 2025 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir vykdymo išlaidų iš L. G. nereikalauti; S. N. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti iki 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant L. G..

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3401-592/2024 iš dalies patenkino ieškovo S. N. ieškinį atsakovei L. G., t. y. įpareigojo atsakovę L. G. leisti ieškovo S. N. pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui(-ams) atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus. 2024 m. spalio 29 d. išieškotojas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas 2024 m. spalio 30 d. išdavė vykdomąjį raštą. Antstolis 2024 m. gruodžio 27 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir tą pačią dieną pareiškėjai išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą. Gavus dokumentus, antstolis 2025 m. sausio 3 d. buvo informuotas, kad vykdomasis raštas 2024 m. gruodžio 17 d. nebuvo geranoriškai įvykdytas dėl paties išieškotojo kaltės, L. G. sutinka geranoriškai įvykdyti sprendimą, neatliekant papildomų vykdomajame dokumente nenurodytų ir jos interesus pažeidžiančių veiksmų – S. N. įleidimo į ginčo teritoriją. Antstolis, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas be pagrindo, t. y. nesant L. G. atsisakymo geranoriškai vykdyti sprendimą, turėjo iš jos nereikalauti vykdymo išlaidų, o jų reikalauti iš išieškotojo. Pareiškėjos įsitikinimu, dėl vykdymo išlaidų susidarymo atsakingas išimtinai S. N., kuris, piktnaudžiaudamas savo teise, nesant tam pagrindo, teismo paprašė vykdomojo rašto ir jį nepagrįstai perdavė vykdyti antstoliui.

3. Antstolis 2025 m. kovo 28 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad atlieka priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02610. Kadangi skundo dalykas yra ne antstolio atlikti procesiniai veiksmai, o nesutikimas su teismo išduotu vykdomuoju raštu ir išieškotojo veiksmais, vertina, kad skundo pateikimas vykdymo procese yra skolininkės gynybinė pozicija, siekiant apginti galbūt pažeistas jos teises, nes iš skundo yra akivaizdu, kad skolininkė neįvykdė teismo įpareigojimo per raginime nustatytą terminą ne dėl antstolio neteisėtų veiksmų. Todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu yra skundžiami antstolio veiksmai ir reikalaujama panaikinti antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuris yra pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

5. Teismas nustatė, kad skolininkė neįvykdė antstolio raginimo per nustatytą terminą ir 2025 m. sausio 21 d. pradėtas priverstinis vykdymas, t. y. suderinta įpareigojimo vykdymo data ir laikas (2025 m. kovo 17 d. 10.00 val.), t. y. išieškotojo matininkams leista atlikti kadastrinius matavimus. Skunde nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės patvirtina, jog skolininkė neįvykdė teismo įpareigojimo per raginimo nustatytą terminą ne dėl antstolio neteisėtų veiksmų, todėl pripažintas nepagrįstu pareiškėjos reikalavimas dėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo ir įstatymo reglamentuotų vykdymo išlaidų už vykdomojo dokumento įvykdymą nereikalavimo iš skolininkės. Taip pat pripažintas nepagrįstu ir atmestas pareiškėjos prašymas skirti baudą S. N., nes nenustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai nurodyto asmens veiksmuose. Teismas nusprendė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja L. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas neatskleidė ginčo esmės, neįvertino vykdymo veiksmų – kadastrinių matavimų atlikimo – specifikos ir prigimties, išieškotojo įtakos šiems veiksmams, dėl to nepagrįstai vertino, jog pareiškėja neva yra atsakinga už vykdomojo dokumento neįvykdymą ir vykdymo išlaidų padengimą. Teismas nevertino išieškotojo veiksmų ir lemiamos įtakos sprendimo neįvykdymui be priverstinio vykdymo bei piktnaudžiavimo kreipiantis į antstolį dėl sprendimo priverstinio vykdymo. Teismas tik formaliai įvertino antstolio veiksmų teisėtumą ir nevertino išieškotojo veiksmų, sudarančių pareiškėjos skundo pagrindą.

6.2. Teismas neįvertino apeliantės poziciją pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosekliai išreiškė ir palaikė savo poziciją, jog ji geranoriškai sprendimą vykdys taip, kaip jame nurodyta, t. y neįsileidžiant į teritoriją paties S. N.. Su S. N. pasirinktais matininkais buvo suderintas laikas kadastriniams matavimams atlikti 2024 m. gruodžio 17 d., matininkams atvykus L. G. sutiko juos įleisti į teritoriją, tačiau pats S. N. tam paprieštaravo, nes nesutiko, kad kadastriniai matavimai būtų atliekami jam asmeniškai nepatekus į teritorijos vidų. Šias aplinkybes užfiksavo iškviesti policijos pareigūnai. L. G. nuoseklią poziciją dėl geranoriško matininkų įleidimo patvirtina ir 2025 m. sausio 3 d. jos raštas antstoliui dėl negalėjimo įvykdyti sprendimo dėl išieškotojo kaltės, susirašinėjimas su antstoliu bei matininkais ir antstolio 2025 m. kovo 17 d. aktas dėl sprendimo įvykdymo. Šios aplinkybės antstoliui yra žinomos, dėl jų ginčo nėra. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad išieškotojas S. N. piktnaudžiavo savo teise teismo prašyti išduoti vykdomąjį raštą, nes nebuvo pagrindų priverstiniam sprendimo vykdymui – L. G. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu patvirtino, kad sprendimą vykdys geranoriškai. Aplinkybė, kad S. N. neteisėtai siekė sprendimo vykdymo savo norimu būdu, kuris sprendime nenumatytas, t. y. pats asmeniškai dalyvauti matininkams atliekant matavimus, yra S. N. nepagrįsta pozicija ir ji nešalina jo atsakomybės dėl antstolio patirtų vykdymo išlaidų, kuri negali būti perkeliama pareiškėjai. Apeliantė neturėjo galimybės teisme kelti klausimo dėl S. N. piktnaudžiavimo savo teise prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, nes apie prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo informuota.

6.3. Teismas neįvertino argumentų, kad Antstolių rūmai savo viešoje konsultacijoje yra nurodę, kad „skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo, pavyzdžiui, kai asmeniui skirta bauda ar jo turėta skola už paslaugas jau yra sumokėta.“ Todėl antstolis, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstoliui be pagrindo, t. y. nesant pareiškėjos atsisakymo geranoriškai vykdyti sprendimą, turėjo nereikalauti vykdymo išlaidų iš jos, o jų reikalauti iš paties išieškotojo. Teismas nepagrįstai neatliko išieškotojo veiksmų, pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui be pagrindo, pagrįstumo ir tinkamumo vertinimo.

6.4. Skundžiamoje nutartyje nėra teismo išvados atmesti pareiškėjos prašymą skirti baudą S. N. motyvų, todėl ši skundžiamos nutarties dalis yra be motyvų, tai yra absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6.5. Apeliantė nurodo, kad išieškotojas pasinaudojo įstatymo numatyta teise inicijuoti vykdymą, bet tai padarė ne sprendimui įgyvendinti, o tam, kad: 1) pats patektų į žemės sklypą, nors teismo sprendimas tokios teisės jam nesuteikė; 2) darytų spaudimą skolininkui ir galbūt kerštautų; 3) suformuotų situaciją, kai skolininkas neteisėtai apkraunamas vykdymo išlaidomis. Tai yra procesinių teisių naudojimas ne pagal paskirtį, todėl toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas. Dėl vykdymo išlaidų susidarymo turėtų būti atsakingas išimtinai S. N., kuris, piktnaudžiaudamas savo teise, nesant tam pagrindo, teismo paprašė vykdomojo rašto ir jį nepagrįstai perdavė vykdyti antstoliui, nors teismo sprendimas galėjo ir faktiškai buvo L. G. įvykdytas geranoriškai, t. y. netaikant priverstinio vykdymo veiksmų.

6.6. Teismas neįvertino, kad pareiškėja neturėjo kitų galimybių ginti pažeistas savo teises, tik ginčijant antstolio skundžiamą patvarkymą, nes vykdomojo dokumento išdavimo bei pateikimo antstoliui vykdyti procedūroje ji nedalyvauja. Pažymi tai, kad sumokėjimas antstolio vykdymo išlaidų ir teisminiu keliu reikalavimas nuostolių atlyginimo, kaip pažeistų teisių gynimo būdas, pareiškėjai nėra perspektyvus, nes neginčijant antstolio veiksmų, teismai gali tokio ieškinio netenkinti, laikant, jog vykdymo išlaidos buvo sumokėtos geranoriškai. Teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjos teisės, sumokėjus vykdymo išlaidos, jų atlyginimo reikalauti iš S. N. kaip nuostolių.

6.7. Teismas nepasisakė dėl iš policijos išreikalautų įrodymų bei jų įrodomosios reikšmės. 2025 m. vasario 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota šiai bylai reikšminga faktinė aplinkybė, jog pareiškėjos atstovas įvykio vietoje parodė teismo sprendimą, po to pats S. N. neleido savo pasamdytiems matininkams atlikti matavimo be tiesioginio jo dalyvavimo.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, daro išvadą, kad nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Pareiškėjos atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje nustatyta, kad antstolis S. M. 2024 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S‑24‑170-20583 priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3401-592/2024 (išieškotojas – S. N., skolininkė – L. G.), užvesta vykdomoji byla Nr. 0170/24/02610. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2‑3401‑592/2024, skolininkė L. G. įpareigota leisti išieškotojo S. N. pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus.

11. Vykdomojoje byloje antstolis 2024 m. gruodžio 27 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S‑24-170-20585. Raginimas skolininkei L. G. įteiktas elektroniniu paštu 2024 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjai atstovaujantis advokatas antstoliui 2025 m. sausio 3 d. pateikė raštą dėl negalėjimo įvykdyti sprendimo dėl išieškotojo kaltės. Antstolio 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. sausio 24 d. patvarkymais–pranešimais skolininkė ir matininkai informuoti, kad teismo sprendimas bus vykdomas 2025 m. sausio 29 d. 16.00 val. Iš vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02610 duomenų nustatyta, kad skolininkės atstovas 2025 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu informavo antstolio padėjėją apie tai, jog paskirtas laikas skolininkei netinkamas ir pasiūlė kadastrinių matavimų laiką 2025 m. kovo 17 d. 10 val. Vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/02610 antstolio 2025 m. kovo 17 d. aktu Nr. 0170/24/02610 patvirtinta, kad skolininkė L. G. įvykdė teismo įpareigojimą ir leido išieškotojo pasirinktos įmonės matininkui įeiti į teritoriją ir atlikti kadastrinius matavimus. Antstolis 2025 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-170-3727 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, juo apskaičiuotos iš L. G. išieškotinos 184,43 Eur vykdymo išlaidos.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2025 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir nereikalauti iš pareiškėjos vykdymo išlaidų. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų, antstoliui skundo netenkinus ir perdavus nagrinėti teismui, nurodė teismui prašymą suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) S. N. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti iki 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant pareiškėjai.

13. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog pareiškėja yra atsakinga už vykdomojo dokumento neįvykdymą ir vykdymo išlaidų padengimą, taip pat nepagrįstai neįvertino išieškotojo veiksmų įtakos teismo sprendimo neįvykdymui ir jo veiksmų, pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui, pagrįstumo ir tinkamumo. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neįvertino vykdymo veiksmų (kadastrinių matavimų atlikimo) specifikos, išieškotojo įtakos šiems veiksmams. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje iš policijos išreikalauto 2025 m. vasario 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame užfiksuotų reikšmingų faktinių aplinkybių.

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. vykdomasis raštas Nr. e2-3401-592/2024 išduotas išnagrinėtoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovams L. G., R. G. ir E. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo ir naudojimosi teisių pažeidimo pašalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo S. N. ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę L. G. leisti ieškovo S. N. pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui(-ams) atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės L. G. ieškovui S. N. 109 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑2061‑779/2024, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad civilinėje byloje buvo kilęs ginčas tarp ieškovo (įgijusio turtą varžytynių akto ir patikslinto varžytynių akto pagrindu) ir atsakovės L. G., kaip bendraturčių, dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo ir naudojimosi teisinių santykių, nesant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos.

15. Apeliantė akcentuoja aplinkybes, kad su S. N. pasirinktais matininkais buvo suderintas laikas atlikti kadastrinius matavimus 2024 m. gruodžio 17 d., ir pažymi tai, kad išieškotojas vykdomąjį raštą antstoliui perdavė vykdyti tik po 2024 m. gruodžio 17 d. įvykių. Iš bylai pateikto pareiškėjos atstovo susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų matyti, kad pareiškėja buvo išreiškusi poziciją, jog į teritoriją įsileis matininkus, atlikti sprendime nurodytus veiksmus, bet neįsileis S. N., taip pat 2024 m. gruodžio 17 d. buvo numatyta atlikti kadastrinius matavimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Nutarimas), priimtame dėl S. N. skundo, nurodyta, kad L. G. atstovas, atsakydamas į paklausimą, be kita ko, nurodė, jog 2024 m. gruodžio 17 d. matininkams atvykus į vietą adresu (duomenys neskelbtini), L. G. sutiko juos įleisti atlikti kadastrinius matavimus, tačiau atvykęs S. N. pats tam prieštaravo, nes nesutiko, jog matininkai atliktų matavimus jam pačiam nepatenkant į teritorijos vidų; L. G. paties S. N. neįleidžiant į teritoriją, jis iškvietė policijos pareigūnus, šiems atvykus ir paaiškinus situaciją bei parodžius teismo sprendimą, pareigūnai S. N. išprašė iš teritorijos, kartu su juo išvyko ir matininkai.

16. Iš Nutarimo bei pareiškėjos atstovo antstoliui 2025 m. sausio 3 d. pateikto rašto dėl negalėjimo įvykdyti sprendimo dėl išieškotojo kaltės matyti, kad pareiškėja savo poziciją grindžia argumentais dėl teismų procesinių sprendimų turinio dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Tačiau iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir Nutarimo duomenų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 17 d. pagal teismo sprendimą kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas klausimas dėl antstolio 2025 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo. Būtent šių pareiškėjos skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas sudaro nagrinėjamos bylos dalyką.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tuo metu, kai antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, vykdomasis dokumentas buvo galiojantis ir nenuginčytas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas ne tik iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstinai vykdyti, bet ir per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, dėl to buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas.

19. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). CPK 610 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi, vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs priverstinio vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnis, 624 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui ir vėliau nei raginime įvykdyti sprendimą nustatytas terminas. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo argumentų, nekilo ginčo dėl antstolio 2025 m. kovo 17 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo konkretaus apskaičiuoto vykdymo išlaidų dydžio. Ištyrus esamus bylos duomenis nenustatyta pagrindo vertinti, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai antstolio iš esmės pradėti ir atlikti nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą vykdomojoje byloje apskaičiuoti vykdymo išlaidas, pagal teisinį reglamentavimą išieškotinas iš skolininkės (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų ir skundžiamo patvarkymo neteisėtumo. Įvertinęs nagrinėjamos bylos dalyką sudarančius antstolio veiksmus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimų panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir nereikalauti iš skolininkės įstatyme reglamentuotų vykdymo išlaidų už vykdomojo dokumento įvykdymą.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš apeliantės atskirajame skunde nurodomų argumentų matyti, jog pareiškėja iš esmės laikosi pozicijos, kad ji, sumokėdama antstoliui vykdymo išlaidas, gali finansiškai nukentėti (patirti nuostolių) dėl, pareiškėjos vertinimu, būtent išieškotojo S. N. sukeltos situacijos. Pažymėtina tai, kad pareiškėja, manydama, jog dėl išieškotojo veiksmų ji patyrė nuostolių, turi teisę savo teises ginti kreipdamasi į teismą atskiroje byloje ir reikšti atitinkamus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo bei įrodinėti išieškotojo veiksmų neteisėtumą, nepagrįstumą, nebendradarbiavimą.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atmetė pareiškėjos prašymą skirti išieškotojui baudą, ši skundžiamos nutarties dalis yra be motyvų ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

23. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pagal minėtą įstatymo nuostatą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Pažymėtina tai, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas, būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nors pirmosios instancijos teismo nutartis nėra išsamiai motyvuota apeliantės nurodytais aspektais dėl pareiškėjos prašymo skirti išieškotojui baudą, tačiau iš skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, įvertino tai, jog skolininkė neįvykdė teismo įpareigojimo per raginime nustatytą terminą, ir nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nurodyto asmens (išieškotojo) veiksmuose. Taigi nenustatyta aplinkybė, kad skundžiama teismo nutartis būtų visiškai nemotyvuota, be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

25. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas išspręstu klausimu dėl baudos skyrimo. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino išieškotojo veiksmų, pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui, pagrįstumo bei tinkamumo, tačiau šie apeliantės argumentai iš esmės siejami su apeliantės pozicija, kad pareiškėja gali patirti nuostolių dėl, jos vertinimu, išieškotojo sukeltos situacijos. Tokios aplinkybės, kaip nurodyta anksčiau, nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Nustačius, kad vykdomasis dokumentas buvo tinkamai įvykdytas tik vykdomojoje byloje, pasibaigus raginime nustatytam terminui ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, šiuo atveju byloje sprendžiamo klausimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimo kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą skirti baudą S. N., šioje proceso stadijoje nenustatęs CPK 95 straipsnyje įtvirtinto baudos skyrimo pagrindo ir sąlygų.

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas išvadas dėl proceso teisės normų taikymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.