Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant atsakovei V. R., jos atstovui Elmarui Urbonui, nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, trečiajam asmeniui N. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. R., tretiesiems asmenims N. D., Kauno miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-15 ieškovė teismui pateikė pareiškimą, kuriuo, vadovaujantis LR CPK 140 str. 1 d., atsisakė ieškinio dalies atsakovės UAB „Vėgėlė“ atžvilgiu. Ieškovės ieškinio dalies atsisakymas išspręstas atskira teismo nutartimi.

2014-10-08 UAB „Vėgėlė“, gavusi ieškinį, jai tenkančią žalos dalį - 396,37 Lt (114,80 €) atlygino. Likusi dalis 412,55 Lt (119,48 €) neatlyginta. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti per užpylimą atsiradusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, butas, esantis Kauno m. sav. Kauno m. Antanavos g. 7-2, nuosavybės teise priklauso UAB „Vėgėlė“, bei Kauno miesto savivaldybei (b.l. 22-23). Bylos duomenys patvirtina, kad draudiminiam laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2013-03-30 buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens P. D. (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Turto sunaikinimo sugadinimo aktas (b.l. 9-10, 11-12) patvirtina, kad ieškovė 2012-04-20 užfiksavo draudiminį įvykį, t.y. buto apliejimo faktą. Akte nurodyta, kad „iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), trūkus karšto vandens laksčiajai žarnelei („šlangutei“), aplietas draudėjo butas, sugadinta virtuvės apdaila. Butas priklauso Kauno m. savivaldybei, gyvena nuomininkai“ (b.l. 10). Lokalinė sąmata patvirtina, kokie darbai atliktini dėl įvykusio buto apliejimo t.y. patalpų remonto (atkūrimo) kaina yra 477 Lt, sulieto namų turto (spintelės su stalčiais, atkūrimo (remonto) kaina yra 331,92 Lt. (b.l. 13-20). Byloje esančios ieškovo pretenzijos atsakovei V. R. ( b.l. 25), bei bendraturčiui UAB „Vėgėlė“ (b.l. 24) patvirtina, faktą, kad po įvykio jie buvo informuoti apie draudėjui N. D. priklausančio turto draudimą, bei jam dėl įvykio išmokėtą žalą.

Byloje esanti 2004-12-07 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 37) patvirtina, faktą, kad atsakovė pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 2.3.5. punktą įsipareigojo keisti ar remontuoti: klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, maišytuvus, čiaupus, šalto ir kašto vandens vamzdžius, dujines, elektrines ir kieto kuro virykles, dujinius ir elektrinius vandens šildytuvus, kieto ar dujinio kuro krosnis ir kt. Byloje esantis 2012-09-07 raštas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė informavo ieškovą, jog dėl įvykusio vandentiekio avarijos bute, atsakinga yra nuomininkė V. R. ir bendrasavininkas UAB „Vėgėlė“ (b.l. 41). Aplinkybę, kad avarijos vieta buvo ne bendrojo naudojimo atšakoje, o asmeninio naudojimo vamzdyne, patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Būsto valda“ raštas Nr. 3-715 (b.l. 43).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių, trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Ieškovė reiškė ieškinį atsakovei nurodydama CK 6.266 str. kaip žalos atsiradimą delikto pagrindu, bei CK 6.1015 str. pagrindu, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimo perėjimą draudikui. CK 6.1015 str. 2 d. numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Atsakovė, ginčydama jai pareikštą ieškinį nurodė, kad po įvykusios avarijos jos bute, ji raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę (b.l. 70) nurodydama, jog reikia atlikti bute esančių vamzdynų remontą, tačiau trečiasis asmuo į tai neragavo. Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodė, jog yra pensininkė ir neišgali atlikti remonto nuomojamame bute.

Nors atsakovė nesutiko su jai pareikštu civiliniu ieškiniu, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti teismui pagrįstą išvadą, kad atsakovė būdama nuomojamo buto nuomininkė ir pasirašiusi nuomos sutartį, joje nurodytomis sąlygomis, privalėjo tinkamai pasirūpinti bute esančių komunikacijų eksploatavimu. Atsakovės argumentai negali būti pagrindu atleisti ją nuo atsiradusios žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, buvo nustatyta avarijos vieta, t.y. karšto vandens lanksčiosios žarnelės („šlangutės“) bute gedimas. Atsakovė, ginčydama šią aplinkybę, nurodė, kad pastatą administruojanti įmonė nurodytu laiku atlikinėjo hidraulinius bandymus, todėl jie kalti dėl įvykusios avarijos. Su šiuo atsakovės argumentu teismas negali sutikti, kadangi byloje pateiktas UAB „Būsto valda“ raštas, paneigia šią atsakovės aplinkybę. Rašte nurodoma, kad hidrauliniai bandymai avarijos laikotarpiu nebuvo atliekami (b.l. 107).

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė tarp jos ir trečiojo asmens pasirašytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, neprižiūrėjo arba netinkamai prižiūrėjo bute, esančius įrenginius, dėl ko trūkus karšto vandens lanksčiajai žarnelei („šlangutei“) tretieji asmenys patyrė žalą t.y. buvo apgadintas turtas.

Dėl žalos dydžio byloje ginčo nekilo, atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio (CK 6.245 str.), todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas, reikalingas žalai atlyginti. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė atsakovės neveikimą t.y. nesirūpinimą nuomojamu turtu, kurio pasekmėje kilo žala trečiojo asmens gyvenamosiose patalpose. Taigi, nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalą, o taip pat priežastinį ryšį galima konstatuoti esant visas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.257 straipsnis, 6.246–6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 7,98 € (27,54 Lt) žyminio mokesčio, o taip pat dalis t.y. 57,92 € (200,00 Lt) advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str.), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, o taip pat į tai, kad ieškinys buvo ruošiamas dviems atsakovams, o sprendimas priimamas vienos V. R. atžvilgiu.

Iš atsakovės V. R. priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai – 6,66 € (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 119,48 € (vieną šimtą devyniolika eurų 48 ct) žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (119,48 €), nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,98 € (septynis eurus 98 ct) žyminio mokesčio, 57,92 € (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) advokato pagalbos išlaidų, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai.

Iš V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 6,66 pašto išlaidų valstybės naudai. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.