Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2014-01-27 nurodymu Nr. (4.65)-FR0698-9 (toliau – ir Nurodymas, b. l. 8) įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, ir juos pagrįsti.

Prieštaravo taip pat ir dėl atsakovo Nurodyme nurodyto reikalavimo pateikti paaiškinimą apie laikotarpiu 2008-01-01 – 2012-12-31 patirtas vartojimo išlaidas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodytos MAĮ 33 str. 13 p. ir 41 str. nuostatos nenumato teisės atsakovui reikalauti tokio pobūdžio informacijos. Pabrėžė, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas. Todėl toks reikalavimas prieštarauja MAĮ 32 str. įtvirtintiems mokesčių administratoriaus pareigų įgyvendinimo principams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis Nr. AS-822-172/2010, 2010-10-22 nutartis Nr. AS-143-560/2010)

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-01-27 nurodymo Nr. (4.65)-FR0698-9 (b. l. 8) teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodymu atsakovė įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, ir juos pagrįsti.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu atlieka mokestinį tyrimą, kuriam įvykdyti reikalingi papildomi duomenys, kuriuos pateikti įpareigotas pareiškėjas. Nurodymas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 str. 13 p. (mokesčių administratoriaus teisės) ir MAĮ 41 str. (mokesčių mokėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio įstatymo 33 str. 13 p. minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti) nuostatomis.

MAĮ 33 str. 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01) nurodyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. MAĮ 34 straipsnyje numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-21 įsakymu Nr. VA-102 patvirtintų Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos priedo užpildymo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pareigūnas asmeniui nurodymą teikia siekdamas nustatyti, ar asmens pajamos yra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ir (ar) turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka apmokestintas lėšas. Pagal MAĮ 128 straipsnį mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (1 dalis), o patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai savo ruožtu patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (2 dalis). Pagal aptartą teisinį reglamentavimą atsakovės Nurodymas pateikti dokumentus yra laikytinas procedūriniu dokumentu, kurio išrašymas yra veiksmas atliekant mokestinio patikrinimo veiksmus ir kurių (veiksmų) pabaigoje priimamas galutinis sprendimas. Taigi, byloje ginčijamas Nurodymas pareiškėjo teisiniam statusui įtakos neturi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-03-17 nutartyje Nr. A-442-1238/2011 (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263) yra išaiškinusi, jog iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą. Taigi iš paminėto aiškinimo darytina išvada, kad, kaip ir nagrinėjamu atveju, skundžiamas Nurodymas yra tik procedūrinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines funkcijas siekiant atlikti mokestinio tyrimo veiksmus, tačiau jis nėra galutinis ir pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Duotas Nurodymas pateikti konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, mokestinio patikrinimo apimtyje, pareiškėjo atžvilgiu, esamoje situacijoje, gali tik nulemti atitinkamo (pagal nustatytas aplinkybes) sprendimo priėmimą. Tuo tarpu Nurodymo teisėtumas galėtų būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus jo galutinį sprendimą, kada atsiranda realūs teisiniai padariniai.

Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Tai, kad administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, inter alia, laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją yra išaiškinta ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-275/2011; 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-432/2011; 2013-05-08 nutartis administracinėje byloje AS-438-444/2013).

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje administracinėje byloje Nr. Nr. A-442-1238/2011, aiškindama MAĮ 144 straipsnio nuostatą (Mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą), pažymėjo, kad „Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo“. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad „ginčo pavedime tikrinti esantis įrašas, kad „šis sprendimas ir su juo susiję mokesčių administratoriaus veiksmai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pats savaime nepatvirtina, jog šis sprendimas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku“. Nors paminėtoje byloje buvo nagrinėjamas pavedimo tikrinti teisėtumas, tačiau nagrinėjamoje byloje vertinamas Nurodymas, aptartų išaiškinimų kontekste ir esamoje mokestinio tyrimo stadijoje, taip pat nelaikytinas lemiančiu pareiškėjo teises ir pareigas.

Įvertinus pareiškėjo skundžiamo Nurodymo pobūdį ir atsižvelgus į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad Inspekcijos 2014-01-27 nurodymas Nr. (4.65)-FR0698-9 pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 punktu administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjas už skundo teismui padavimą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (2014-02-06 Kasos pajamų orderis Nr. 655805, AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas, b. l. 7). Bylą nutraukus kaip nenagrinėtiną teisme – sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas D. G..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 4 p., 101 str. 1 p., 102 str., 149 str.

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-3065-189/2015 pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

Nutarčiai įsiteisėjus, D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 28 eurų (dvidešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį (2014-02-06 Kasos pajamų orderis Nr.655805, AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas).

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.