Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-27 · Administracinė byla Nr. eI2-6967-394/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-27
Bylos Nr.
eI2-6967-394/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07575-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Jūra ir aplės“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-6967-394/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07575-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Jūra ir aplės“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Jūra ir aplės“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniams asmeniui Nr. NUĮPBJ 38941, kuria pareiškėjai paskirta 14 784 Eur dydžio bauda, ją sumažinant iki 1 000 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38941, pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė 4 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 4 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Kadangi iš viso nelegaliai dirbo keturi asmenys, pareiškėjai paskirta galutinė 14 784 Eur dydžio bauda. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėja, būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su P. A. W. ir L. V., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. įdarbino ir leido nurodytiems asmenims nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. nelegaliai dirbti įmonės naudai. Be to, pareiškėja, būdama, darbdaviu neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnių 1 ir 2 dalių nuostatų, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su trečiosios šalies Bangladešo piliečiu MD R. A. K. ir Baltarusijos piliete A. P., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniams skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. nurodytiems asmenims nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. leido dirbti nelegaliai. Tokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėja padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą pažeidimą. Pareiškėja nurodė, kad padaryto pažeidimo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad darbuotojai buvo įdarbinti, o paaiškėjus faktui, kad taip nėra, iš karto nutraukė neteisėtus veiksmus. Darbuotojų įdarbinimas laiku nebuvo pradėtas dėl to, kad negalėjo gauti mobilaus parašo, tai atlikti buvo galima tik tada, kai pasikeitė pareiškėjos direktorius. Pažymėjo, kad faktiškai darbuotojai įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą, jų darbo laikas siekė vos kelias dienas, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas. Atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjos veiklos sritis yra maitinimo sektorius. Ji priskirtina prie mažų ir labai mažų įmonių. Maitinimo sektorius susiduria su padidėjusia mokesčių našta (padidintu PVM tarifu), darbo užmokesčio kaštų augimu, maisto produktų kainų kilimu, todėl pareiškėja šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais. Pareiškėjos metinės pardavimo pajamos nėra didelės. 2024 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos įsiskolinimas VSDFV sudarė 1 983,18 Eur. Pareiškėjai paskirta 14 784 Eur dydžio bauda ne tik dar labiau pablogintų įmonės finansinę būklę, tačiau taps nemoki ir bus priversta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta ir gailisi, tai pripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą, o administracinei atsakomybei keliami tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus mažesnę, nei numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte sankcijoje minimalią baudą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. spalio 24 d. buvo surašytas įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. ATPPJ-1419-0108, dėl to kad MB „Jūra ir aplės“, įm. kodas 305934813, atstovaujama direktoriaus M. M. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su P. A. W. ir L. V., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido P. A. W. ir L. V. nuo 2024-09-04 iki 2024-09-10, dirbti įmonės naudai kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su trečiosios šalies Bangladešo piliečiu MD R. A. K. ir Baltarusijos piliete A. P., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido trečiosios šalies Bangladešo piliečiui MD R. A. K. ir Baltarusijos pilietei A. P. nuo 2024-09-04 iki 2024-09-10 dirbti įmonės naudai kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Jūra ir aplės“ pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, nes nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl įstatymų leidėjas, siekiant efektyviai kovoti ne tik su nelegaliai Lietuvos Respublikoje esančių trečiųjų šalių piliečių, bet ir su Lietuvos Respublikos piliečių nelegaliu darbu, sureguliuoti nelegalaus darbo prevenciją, mažinti darbdavių paskatas leisti dirbti nelegalų darbą ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialines draudimo garantijas, 2024 metais sugriežtino sankcijas darbdaviams, nelegaliai įdarbinusiems darbuotojus. Pažymėjo, kad finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui MB „Jūra ir aplės“, buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, bendrovėje dirbo keturi nelegalūs darbuotojai, jie buvo įdarbinti nuo jų faktiškos darbo pradžios. Įmonė el. paštu informavo, kad MB „Jūra ir aplės“ pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punktą numatytos prievolės neįvykdė. Atsižvelgiant į UĮ 56 straipsnio 4 dalies, UĮ 56 straipsnio 13 dalies nuostatas bei į išvardintas lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, juridiniam asmeniui MB „Jūra ir aplės“ už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų pažeidimų padarymą buvo paskirta UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda, artima minimaliai, t. y. įmonei už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskirta 4 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio bauda. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo pažeidimai, pagal jų pobūdį priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Skiriant baudos dydį įvertinta padarytų nusižengimų sunkumas ir pobūdis, kad nelegalaus darbo atvejai užfiksuoti keturių asmenų atžvilgiu, iš kurių du trečiosios šalies piliečiai neteisėtai dirbo Lietuvos Respublikoje. Nelegaliu darbu pažeidžiamos ne tik žmogaus konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, bet nelegaliu darbu siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Taigi, aptariamas pažeidimas kelia pavojų ne tik darbuotojų interesams, bet ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, kadangi sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Todėl ir nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus ar pernelyg švelninti pažeidėjo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38941 pareiškėjai paskirtos 14 784 Eur baudos dydžio.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. – 2024 m. spalio 2 d. VDI atliko MB „Jūra ir aplės“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su P. A. W. ir L. V., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido P. A. W. ir L. V. nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbti įmonės naudai kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Be to, esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su trečiosios šalies Bangladešo piliečiu MD R. A. K. ir Baltarusijos piliete A. P., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido trečiosios šalies Bangladešo piliečiui MD R. A. K. ir Baltarusijos pilietei A. P. nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbti įmonės naudai kavinėje, esančioje Stilių g. 10, Vilniuje. 2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38941, kuriuo už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų pažeidimų padarymą skirta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda, artima minimaliai, t. y. įmonei už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirta 4 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – ir UĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka, darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma šio įstatymo 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja neginčija VDI nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, jog paskirta bauda turėtų būti sumažinta dėl to, jog faktiškai darbuotojai įmonėje dirbo labai trumpą laiką, jų darbo laikas siekė 6 dienas, šiuo metu pažeidimas pašalintas. Be to, įmonės sunki finansinė padėtis, o tokios baudos paskyrimas ne tik pablogintų pareiškėjos finansinę būklę, tačiau pareiškėja taptų nemoki.

Teisėjų kolegija, vertindama baudos dydžio (finansinės sankcijos) atitiktį bendriesiems teisės principams, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda, artima minimaliai, t. y. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirta 4 minimaliųjų mėnesių algų dydžio bauda.

Nutarime nurodyta, kad skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) buvo įvertinta tai, kad pažeidimo padarymas susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, bendrovėje dirbo keturi nelegalūs darbuotojai, jie įdarbinti nuo jų faktiškos darbo pradžios. Pareiškėja informavo, kad MB „Jūra ir aplės“ pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktą numatytos prievolės neįvykdė. Įmonės atsakingas asmuo pažeidimus pripažino, dėl jų padarymo galėjosi, todėl atsakovė šią aplinkybę laikė lengvinančia skiriant baudą. Įmonės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėja skunde nurodė, jog paskirtos sankcijos dydis galimai lemtų įmonės bankrotą. Nurodė, jog pateiks duomenis, patvirtinančius savo teiginį, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jokių finansinių dokumentų, kurie pagrįstai leistų nustatyti įmonės finansinę padėtį, nepateikė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Pareiškėja skunde nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog darbuotojai įdarbinti, paaiškėjus faktui iš karto nutraukė neteisėtus veiksmus. Be to, įdarbinimas laiku nebuvo pradėtas, nes pareiškėja negalėjo gauti mobilaus parašo, tai atlikti buvo galima tik tada, kai pasikeitė pareiškėjos direktorius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus motyvus, sprendžia, jog jie yra prieštaringi. Pareiškėja teigia, jog buvo įsitikinusi, kad darbuotojai yra tinkamai įdarbinti, tačiau tuo pačiu nurodo, jog įdarbinimo negalėjo atlikti laiku dėl to, jog negalėjo gauti mobilaus parašo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, jog pareiškėja pati pasirinko netinkamą savo elgesio modelį, t. y., žinodama apie tai, jog negali tinkamai įdarbinti darbuotojų, leido jiems dirbti nelegaliai.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

Nagrinėjamu atveju, įmonės atsakingas asmuo leido susidaryti tokiai situacijai, kai sudarius darbo sutartis, tačiau nepranešus Sodros teritoriniam padaliniui apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 4 darbuotojai dirbo pareiškėjos naudai. Pareiškėjos direktorius privalėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai ir visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informavus Sodros teritorinį padalinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama nutarimą atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodyta pareiškėjos padaryta veika kvalifikuota tinkamai, o paskirta ekonominė sankcija atitinka įstatymo nuostatas, todėl mažinti nutarimu paskirtos sankcijos dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Jūra ir aplės“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasRasa MilvydaitėJarūnė Sedalienė