Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotųjų asmenų J. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuotųjų asmenų J. K. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Vilniaus miesto 11-jo notarų biuro notarė D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis buto su rūsiu, įregistruoto J. K. (pareiškėjos tėvo) vardu, yra mirusios pareiškėjos motinos F. K. nuosavybė, su suinteresuotų asmenų pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog butas priklausė jos tėvams bendros jungtinės nuosavybės teise ir šią prezumpciją turėjo paneigti kitas sutuoktinis. J. K. negali remtis CK 5.20 straipsniu, nes jis nėra priėmęs palikimo ir yra praleidęs terminą palikimui priimti. J. K. neteisingai apskaičiuoja privalomąją palikimo dalį. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl dalies palikimo. F. K. testamentu jokio turto sutuoktiniui nepaliko ir pagal savo testamentą žemės sklypus su namais paliko sūnui J. K.. Jei J. K. būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo, pretenduodamas į privalomąją palikimo dalį, notaras būtų vertinęs dėl jo privalomosios dalies visame paveldimame turte. J. K. turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio visiškai užtenka savo poreikiams patenkinti. Pagal testamento turinį F. K. dukrai palieka F. K. priklausančią dalį. Tokia pati frazė nurodyta ir J. K. testamente, kuriame nenurodyta, kokią turto dalį jis palieka L. K.. Tai patvirtina aplinkybę, kad F. K. ir J. K. valia buvo palikti visą butą dukrai.

Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. K. su pareiškimo sutiko iš dalies, savarankišku pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. testamente nurodyta palikimo – buto su rūsiu – ¼ dalis yra mirusios F. K. nuosavybė. Palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus J. K. buvo ir yra reikalingas išlaikymas, todėl jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir pareiškėja gali pretenduoti tik į ¼ motinos palikimo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo L. K. pareiškimą tenkino ir nustatytė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis buto su rūsiu, įregistruoto J. K. vardu, yra (duomenys neskelbtini) mirusios F. K. nuosavybė. Juridinis faktas pagal L. K. pareiškimą nustatomas F. K. palikimo priėmimo procedūros įforminimo tikslu. J. K. ir J. K. pareiškimą atmetė. Priteisė iš J. K. ir J. K. 611 eurų bylinėjimosi išlaidas (po 305,50 eurų iš kiekvieno) L. K. naudai. Priteisė iš J. K. ir J. K. po 5,03 eurų pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad butą J. K. ir F. K. įgijo galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), kurio 21 straipsnis numatė, jog santuokos metu įgytas sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pati nuostata yra galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje ir nesvarbu, kurio iš sutuoktinių vardu yra registruotas turtas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Pagal tai, jog sutuoktiniai sudarė testamentus tą pačią dieną, juos pavirtino ta pati notarė, be to, įvertinęs, kad kitą turtą F. K. bei J. K. nusprendė palikti sūnui J. K., teismas pripažino, kad pareiškėja pagrįstai teigė, jog tėvų valia buvo visą butą palikti dukrai L. K.. J. K. nėra priėmęs mirusios sutuoktinės palikimo. Teismas sutiko su pareiškėja, kad byloje nėra sprendžiami paveldėjimo teisiniai santykiai, o L. K. pareiškimo tikslas nustatyti, kokia nuosavybės dalis priklauso F. K. pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei. Pagal esamas aplinkybes nėra duomenų apie tai, kad J. K. būtų iki šio ginčo išreiškęs savo valią pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, o mirusios sutuoktinės nuosavybės dalį patvirtinantis liudijimas jam neišduotas. CK 5.20 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nustatant privalomosios dalies dydį atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, todėl J. K. kreipimosi dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo atveju turi būti vertinama jo privalomoji dalis visame turte. F. K. turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, kurį testamentu paliko sūnui J. K., ir (duomenys neskelbtini) testamente nėra jokio F. K. patvarkymo palikti dalį turto sutuoktiniui. J. K. pateikti medicinos dokumentai apie sveikatos būklę nėra pakankami įrodyti, jog J. K. buvo ir yra reikalingas išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu J. K. teigė, jog jo pensiją sudaro apie 2000 Lt, o sprendžiant iš testamento turinio J. K. turi kito nekilnojamojo turto – žemės sklypus ir pastatų dalis, kas būtų pakankama užtikrinti jo pragyvenimą. Pagal teisminę praktiką yra svarbus pats teisės į išlaikymą pripažinimo ar nepripažinimo faktas, o ne tai, ar išlaikymas faktiškai buvo teikiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotieji asmenys J. K. ir J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. testamente nurodyto buto su rūsiu ¼ dalis yra F. K. nuosavybė.

Apeliacinį skundą suinteresuotieji asmenys grindžia šiais argumentais:

1) Teismas pažeidė CPK 177 straipsnį ir visiškai nevertino suinteresuotojo asmens pateiktų įrodymų, jog J. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir pan. Teismas neįvertino, jog F. K. savo testamente įrašė, jog palieka tik dalį buto (patalpos su rūsiu) dėl to, kad J. K. testamento sudarymo metu jau sunkiai sirgo ir jam buvo reikalingas išlaikymas, piniginės lėšos, atskiras kambarys ir intensyvi slauga. Teismas neįvertino, kad sunkiai sergantis J. K. davė parodymus, jog jis yra slaugomas ir globojamas sūnaus žmonos S. K., kad jis serga nuo 2009 m. Jo išlaikymui yra išleidžiamos didelės piniginės lėšos, o dukra L. K. neverta jokio palikimo, nes motinos nelaidojo, nelankė jos sergančios. Ji taip pat ir tėvą ignoruoja, nekelia telefono, neskambina, nepadeda. Šiuo metu J. K. išlaiko sūnus J. K., kuris gyvena kartu su juo. Teismo motyvas, jog pareiškėjas gauna 2 000 Lt pensijos buvo paneigtas, nes byloje yra pažyma, kad suinteresuotasis asmuo gauna 262 Eur per mėnesį, o jo išlaidas sudaro 500-600 Eur per mėnesį.

2) Teismas pažeidė CK 5.20 straipsnio teisės į privalomąją palikimo dalį principus bei nukrypo nuo teismų praktikos. Pareiškėja prie tėvo išlaikymo ar slaugos niekad neprisidėjo ir neprisideda. Teismas neįvertino, kad J. K. nuosavybės teise priklauso butas, nes buvo pirktas jo paties lėšomis 1991 m. Kadangi buto nuosavybė įregistruota pergyvenusio sutuoktinio vardu, pripažįstama, kad jis iki ir po sutuoktinės mirties priėmė palikimą ir jį valdo bei rūpinasi savo turtu.

3) Negalima sutikti su teismo motyvu, kad suinteresuotieji asmenys nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. Byloje yra Vilniaus miesto 11 notarų biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad yra užvesta paveldėjimo byla, nes po F. K. mirties kreipėsi mirusiosios sūnus J. K., kuris savo ir tėvo vardu užpildė visus reikiamus dokumentus.

Atsiliepimu apeliacinį skundą pareiškėja L. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog suinteresuoti asmenys neginčijo, kad turtas yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie J. K. sveikatos būklę, turtą ir gaunamas pajamas. Teismas tinkamai įvertino, kad sutuoktinės mirties metu J. K. nebuvo reikalingas išlaikymas. Testamentų registro išrašas nurodo, kad palikimą priėmė jos vaikai, o J. K. dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nėra priėmęs palikimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis), byloje nėra ginamas viešas interesas.

Byloje kilo ginčas dėl pagal testamentą paveldimo turto dalies nustatymo, kito įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį.

Byloje nustatyta, kad J. K. ir F. K. būdami santuokoje įsigijo butą, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas J. K. vardu. F. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo dviejų žemės sklypų dalis ir dviejų pastatų dalis paliko savo sūnui, J. K., o dalį buto su rūsiu – dukrai, L. K. (b.l. 33).

Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Taigi, kiekvienas palikėjas turi pasirinkimo teisę, kam testamentu palikti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagal CK 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taip pat ir nagrinėjamoje byloje sutuoktinių buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuokos metu įgytas sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Suinteresuotieji asmenys, teigdami, kad butas nuosavybės teise priklauso J. K. ir buvo įsigytas už jo lėšas, nepateikia jokių duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad butas J. K. būtų įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė. Bylos šalys patvirtino, jog abu sutuoktiniai įsigytame bute gyveno kartu iki F. K. mirties. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad palikėjai priklausė ½ dalis buto ir šią jai priklausančio turto dalį ji turėjo teisę palikti testamentu savo pasirinktam įpėdiniui.

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldėti pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu nepaskirta daugiau. Byloje nėra duomenų, jog palikėja iki pat savo mirties būtų teikusi išlaikymą savo sutuoktiniui. Be buto jie abu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo ir kito turto: du žemės sklypus, sodo namą ir kitą pastatą, kurių visų po ½ dalį nuosavybės teise priklauso J. K. ir po sutuoktinės mirties. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, kad J. K. pensiją sudarytų 2 000 Lt. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad J. K. sveikatos būklė yra bloga (b.l. 34-36), jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 39-41). Gaunamas pajamas sudaro 262 Eur per mėnesį, o išlaidas – 547,27 Eur (b.l. 70-75). Tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad pergyvenęs sutuoktinis palikėjos mirties dieną būtų reikalingas jos išlaikymo. Nors J. K. poreikių ir slaugos išlaidos viršija jo gaunamas pajamas, tačiau jis turi nemažai nekilnojamojo turto, kurį galima realizuoti: parduoti arba nuomoti. Be to, jis turi du pilnamečius vaikus, kurie pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. J. K. paaiškinimai patvirtina, kad jis kartu su savo sutuoktine šią pareigą vykdo. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis apie baldų, viryklės pirkimą (b.l. 93-99), teigdama, jog šie pirkiniai buvo skirti jos tėvui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, ar J. K. vaikai jam iš tikrųjų teikia tinkamo dydžio išlaikymą nėra šios bylos dalykas. Pagal CK 3.205 straipsnio 2 dalį išlaikymo reikalingi tėvai turi teisę prisiteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų, pateikdami ieškinį teismui. Nagrinėjamoje byloje yra svarbi tik aplinkybė, kad tiek J. K., tiek L. K. faktiškai gali vykdyti savo pareigą teikti tėvui išlaikymą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog J. K. jo sutuoktinės mirties dieną buvo reikalingas jos išlaikymas. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas teisėtai nustatė, kad ½ dalis buto yra F. K. nuosavybė.

Pirmos instancijos teismas aptarė byloje esančius duomenis apie pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų kreipimąsi į notarą dėl palikimo priėmimo, pažymėjo, kad notarė nurodė, jog J. K. kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kuris yra registruotas mirusiosios sutuoktinės F. K. vardu ir išduoti mirusiosios sutuoktinės dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą į turtą, kuris yra registruotas J. K. vardu. Tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjai L. K. testamentu paliktos buto dalies nustatymas, o ne suinteresuotųjų asmenų teisės į palikimo priėmimą tinkamas įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Pareiškėja sumokėjo 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl pareiškėjai iš suinteresuotųjų asmenų priteistina 250 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis iš suinteresuotųjų asmenų J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (po 125 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.