Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Indiros Danauskienės ir nuteistojo L. M. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį areštu 15 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – areštas 10 parų,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – areštas 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir L. M. paskirta subendrinta bausmė – areštas 25 paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 metų liepos mėnesio 21 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), iš nerakintame I. U. priklausančiame automobilyje „Iveco 3510“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios A. K. priklausančios paliktos be priežiūros rankinės, pagrobė svetimą, nukentėjusiojo A. K. turtą – pinigus – 900 Lt, tuo padarydamas A. K. 900 litų turtinę žalą.

Be to, L. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 metų liepos mėnesio 22 d., teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ties bendrovės sandėliais atvirai iš kišenės ištraukdamas pagrobė svetimą nukentėjusiojo mažamečio M. U., gim. 2004 m., turtą – pinigus – 120 Lt, tuo padarydamas I. U. 120 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo L. M. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės skundą atmesti. Prokurorė prašė prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistojo L. M. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo L. M. apeliacinio skundo

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai nurodyti BK XI skyriuje.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas L. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), vogė iš pažįstamų žmonių, nusikaltimus padarė anksčiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (130-132 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. M. bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į kitus L. M. charakterizuojančius duomenis – kad jis administracine tvarka nebaustas (127 b. l.), į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (126 b. l.), be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai L. M. bus pasiekti tik paskyrus jam už padarytus nusikaltimus arešto bausmes. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad nustatydamas skirtinos bausmės dydį teismas neatsižvelgė į tai, jog bausmių ypatumus nepilnamečiams reglamentuoja BK 49 straipsnio nuostatos. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu L. M. buvo nepilnametis, taigi teismas turėjo vadovautis BK 90 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto. Kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą mano, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – areštas 15 parų – savo dydžiu nėra per griežta (nepilnamečiui skirtinos arešto bausmės vidurkis yra 25 paros – BK 90 straipsnio 4 dalis). Kaip jau minėta, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, L. M. paskirta bausmė – areštas 30 parų, kai šios bausmės nepilnamečiui vidurkis yra tik 25 paros. Dėl to nuosprendis keičiamas dėl L. M. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir jam už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta arešto bausmė mažinama iki 18 parų. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, L. M. už minėtą nusikaltimą skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Be to, bylos duomenys liudija, kad L. M. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 29 d. 18.30 val., (115 b. l.), o paleistas iš suėmimo 2014 m. liepos 31 d. 11.40 val. BPK 140 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, o BK 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas minėtomis įstatymų nuostatomis nesivadovavo ir L. M. laikinajame sulaikyme išbūto laiko į bausmės laiką neįskaitė. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis taip pat keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, paskyręs apeliantui arešto bausmę, nenurodė, kad šią bausmę L. M. turi atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo

Kaip jau minėta, skundu prokurorė prašė konfiskuoti iš nuteistojo L. M. 200 Lt, kuriuos pastarasis įgijo už pinigus, pagrobtus iš A. K., nusipirkęs motorolerį, o vėliau jį pardavęs už 200 Lt.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. liepos 29 d., buvo pateikęs prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu 900 Lt sumai (64 b. l.), tačiau 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas nukentėjusiojo žmonos paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad L. M. jos vyrui padarytą 900 Lt turtinę žalą atlygino, jie pretenzijų pastarajam nebeturi ir nebeturės (65 b. l.). Apklausiamas 2014 m. rugpjūčio 5 d. A. K. patvirtino, kad L. M. kartu su tėvu A. M. jam padarytą žalą 2014 m. rugpjūčio 4 d. visiškai atlygino, nurodė, kad jis pretenzijų L. M. nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia (61-62 b. l.). Bylos duomenys taip pat liudija, kad nukentėjusiajai I. U. L. M. taip pat atlygino padarytą 120 Lt turtinę žalą ir ji civilinio ieškinio byloje nereiškė (16-17 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu L. M. nurodė, jog jis už vogtus pinigus – 200 Lt nusipirko motorolerį, kurį vėliau už tokią pačią sumą – 200 Lt pardavė (146 b. l.), ir jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių minėtus parodymus nėra, prokurorės prašymas konfiskuoti 200 Lt, kaip nuteistojo gautus iš nusikalstamos veikos, netenkinamas.

Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti.

L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki arešto 18 (aštuoniolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 12 (dvylikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę L. M. paskirti areštą 15 (penkiolikai) parų, šią bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. liepos 31 d. (2 paras).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Indiros Danauskienės apeliacinį skundą atmesti.