- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- TS-99-818/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nuteistasis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-12-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 25 str. 3 d. (organizuota grupė) (3 epizodai), BK 180 str. 3 d. (apiplėšimas panaudojus ginklą ar sprogmenį arba pagrobęs didelės vertės turtą, arba apiplėšimas organizuotoje grupėje), BK 25 str. 4 d. (nusikalstamas susivienijimas) (9 epizodai), BK 266 str. 1 d. (neteisėtas įgijimas, laikymas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK gabenimas iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną ir realizavimas Nyderlandų Karalystėje) (3 epizodai), BK 249 str. 2 d. (nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veikloje), BK 7 str. 12 p. (baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis) (5 epizodai), BK 302 str. 1 d. (R. M. laisvės atėmimas, šio didelės vertės turto ir dokumentų pagrobimas, pavartojant fizinį smurtą ir panaudojant peilį), BK 22 str. 1 d. (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), BK 199 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas 495,207 litrų skysčiu, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas gabenti BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną) (4 epizodai), BK 25 str. 3 d., BK 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą ar sukeldamas pavojų asmens gyvybei ir sveikatai), BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu - 16-18 kg kokaino, gabenimas šio kokaino iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtas kokaino platinimas (duomenys neskelbtini)) (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p. bausmės subendrintos (įsk. laiką nuo 2000-04-07 iki 2000-04-17, nuo 2013-01-22 iki 2016-07-22) ir paskirta bausmė - 13 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimas.
2021-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d., BK 146 str. 2 d. (nukentėjusiojo R. M. epizodas); BK 25 str. 3 d., BK 180 str. 3 d. (nukentėjusiojo R. M. epizodas); BK 25 str. 3 d., BK 302 str. 1 d. (nukentėjusiojo R. M. epizodas); BK 249 str. 2 d.; BK 7 str. 12 p., BK 25 str. 4 d., BK 266 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK); BK 25 str. 4 d., BK 22 str. 1 d., BK 199 str. 2 d. (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK); BK 7 str. 12 p., BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu - 16-18 kg - kokaino, jo platinimas); BK 7 str. 12 p., 25 str. 4 d., BK 266 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK); BK 25 str. 4 d., BK 199 str. 2 d. (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda); BK 7 str. 12 p., BK 25 str. 4 d., BK 266 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK); BK 25 str. 4 d., BK 199 str. 2 d. (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda); BK 7 str. 12 p., BK 25 str. 4 d., BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu - ne mažiau kaip 174 kg - kokaino, jo platinimas); BK 25 str. 4 d., BK 199 str. 2 d. (dalies kokaino iš labai didelio kiekio - ne mažiau kaip 174 kg - kokaino kontrabanda). Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 15 m. 10 mėn. laisvės atėmimas. Paskirta galutinė subendrinta bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki 14 m. 10 mėn. 1aisvės atėmimo.
Išteisintas pagal BK 7 str. 12 p., BK 25 str. 4 d., BK 266 str. 3 d., BK 199 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu - ne mažiau kaip 600 litrų - BMK, šio prekursoriaus kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.); pagal BK 7 str. 12 p., 25 str. 4 d., 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu - 45 kg - kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 24 d. (įskaičius laiką nuo 2000-04-07 iki 2000-04-17, nuo 2013-01-22 iki 2016-07-22 ), neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 5 metai 3 mėnesiai 14 dienų.
Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 58-206 nuteistajam A. P. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis A. P. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 58-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis. Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, kuris gali būti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobūdžio pakeitimų. Todėl skundžiamam Komisijos nutarimui yra taikytini ir reikalavimai, suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, pagal kurį, sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis.
Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, kad absoliuti daugumo skundžiamame Nutarime bei A. P. asmens byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės.
Negalima sutikti su skundžiamo nutarimo teiginiais apie „nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu“, nes Komisija OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skundžiamame Nutarime tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Tokie Komisijos motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, nekaip negalintys paneigti fakto, jog nuteistasis pilnai atitinka BVK 157 str. 1 d. numatytus kriterijus. A. P. teigimu jis akivaizdžiai padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis turėjo pakankamai laiko apsvarstyti savo praeityje padarytus veiksmus, jis padarė pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, be to, jo elgesyje nėra diskriminacinių veiksmų. Jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, visos bausmės atlikimo laikotarpį pataisos namų administracija jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai, už nepriekaištingą elgesį jis yra skatintas net 11 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės rodo, jog jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių. Pasak nuteistąjį jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – nuo 2022 m. kovo 7 d. (2022-02-18 Vilniaus pataiso namų direktoriaus įsakymu/leidimu) vykdo individualią veiklą pagal pažymą, pagal veiklos kodus (duomenys neskelbtini).
Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas BVK 164 straipsnyje ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas pagrindu skundžiamo nutarimo panaikinimui. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali doktrina teigia, kad „teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos“. Nuteistojo teigimu, Komisija ir įkalinimo įstaigos administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Pavyzdžiui, kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomų nusikaltimų prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimų sunkumą. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du vaikus, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas laivėje bus priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 5 metai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nes jis nebūtų išlaikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 6 metų laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su A. P. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-206 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju A. P. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarime Nr. 58-206 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad A. P. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, skatinimų skaičius, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad A. P. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis ir tai, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 56-58).
Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. rugpjūčio 1 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-200 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (vienas komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo A. P. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo, ar kad Komisija piktnaudžiavo padėtimi (buvo šališka).
Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad A. P. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jis dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies: „ nepripažįsta, jog dalyvavo organizuotojo grupėje ir ją subūrė, taip pat nepripažįsta, jog planavo nusikaltimą ir atliko parengiamuosius veiksmus. Parodė, kad ši byla policijos departamento atskirų pareigūnų buvo bandoma parodyti kaip parodomąją, neva sutriuškintą kažkokią pačia pavojingiausią struktūrą, darančią įtaką visos Lietuvos gyvenimui ir panašiai ...“
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti A. P. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tai, kad nuteistasis A. P. per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas 11 kartų ir nėra baustas drausmine tvarka, nenustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumai, taip pat tai, kad A. P. bendrauja su šeimos nariais, palaiko glaudžius ryšius, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyventų su šeima, kad yra stebimas nuoseklus disciplinuotas nuteistojo elgesys, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2021 m. birželio 18 d. dalyvavo įvairiose programose kaip „Socialinių įgūdžių lavinimo“, „Bendrojo įgūdžių formavimo ir lavinimo“, „Streso įveikos“, „Konfliktų valdymas“ užsiėmimuose, tęsia dalyvavimą intervencinėje programoje, psichologo vykdytoje smurto prevencijos programoje, tačiau, atsižvelgus į dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių Socialinio tyrimo išvadoje, matyti, kad A. P. nepriešiškas, tačiau galimai gynybiškas, vengiantis atsiskleisti. A. P. dar turi daug tobulintinų sričių, o tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, susipažinęs su asmens byloje užfiksuotais duomenimis, pažymi, kad A. P. yra vidurinio išsilavinimo, turi įgijęs nemažai kvalifikacijų (orientuotas profesinių kvalifikacijų įgijimui): 2016 m. įgijo suvirintojo elektrą rankiniu būdu kvalifikaciją, 2022 m. šildymo-vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo, 2022-02-18 Vilniaus PN direktoriaus įsakymu A. P. leista, jam paskirtoje gyvenamojoje patalpoje, užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – (duomenys neskelbtini). Apibendrinant, nuteistasis iki suėmimo dirbo, tačiau tai jo nesustabdė elgtis nusikalstamai, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais.
Pažymėtina, kad būtent nemažą dalį dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali koreguoti, taip juos mažindamas, sudaro su darbine veikla sietinos aplinkybės kaip oficialios darbinės patirties stygius; prasta finansinė padėtis, lėšų valdymo sunkumai, o tai kartu tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (turtinių nusikaltimų) dalimi, nusikalstamos elgesio pasireiškimu. Socialinėje išvadoje prie nuteistojo kriminogeninių veiksniu priskirtini dinaminiai veiksniai - didėlis skaičius atskirų teisės pažeidimų; nusikalstamas gyvenimo stilius; negebėjimas atsiriboti destabilizuojančios aplinkos, kriminalinės nuostatas turinčių asmenų įtakos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo be savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tačiau kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri.
A. P. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien to, kad A. P. yra įgijęs keletą kvalifikacijų, nėra baustas drausmine tvarka, skatintas 11 kartų per laisvės atėmimo bausmės atlikimą, nepakanka, kad A. P. būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, t. y. kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.
Komisija, spręsdama klausimą dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: tai – gyvenimo stiliaus ypatumai (komunikacija su nusikalstamą patirtį turinčiais asmenimis, nusikaltimai vykdomi bendrininkų grupėse); nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos; objektyvaus savi–vaizdžio stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones bei laikytis nustatytų taisyklių. A. P. stokoja poreikio save identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus; stebimas polinkis dėl kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. P. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 44), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.
Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad A. P. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio nuteistojo skundo argumentai, kad lygtinis paleidimas įvardijamas nuteisto asmens teise, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-206 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo A. P. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija ne vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš, 1 balsas už) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. P. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga A. P. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-206, kuriuo atsisakyta taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-206 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. P..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.