- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2000-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33730-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- UAB „Markes“, N. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams UAB „Markes“ ir N. M. dėl pažeistų teisių gynimo, dokumentų išreikalavimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. M. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: išreikalauti iš atsakovų UAB „Markes“ akcijų dovanojimų sutarties, sudarytos 2012 m. liepos 23 d. tarp ieškovo ir atsakovo N. M., originalą; įpareigoti atsakovą N. M. grąžinti ieškovui visus ieškovo pasirašytus popieriaus lapų originalus; paskirti akcijų dovanojimo sutarties, sudarytos 2012 m. liepos 23 d. tarp ieškovo ir atsakovo N. M., ekspertizę; pripažinti UAB „Markes“ akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą 2012 m. liepos 23 d. tarp ieškovo ir atsakovo N. M. negaliojančią ab initio ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui N. M. priklausančias UAB „Markes“ akcijas, taip pat areštuoti UAB „Markes“ priklausantį lengvąjį automobilį Volvo bei atsakovui priklausantį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo atsakovo UAB „Markes“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurios priklauso atsakovui N. M.. Taip pat areštavo atsakovo UAB „Markes“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovo UAB „Markes“ valdomą automobilį Volvo 940, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant sudaryti bet kokius sandorius su areštuotu turtu iki bus išnagrinėta civilinė byla.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Markes“ pateikė prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Markes“ nekilnojamajam turtui, siekiant sudaryti galimybę antstoliui vykdyti išieškojimą ieškovo naudai pagal 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-632-934/2014. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-632-934/2014 ieškovui iš atsakovo UAB „Markes“ priteista 30 234,19 Eur. Atsakovas UAB „Markes“ dėl sunkios finansinės padėties tokia pinigų suma nedisponuoja, tačiau turi nekilnojamojo turto, kuriam teismas šioje civilinėje byloje yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemonės. Antstoliui ėmusis priverstinio išieškojimo, išieškojimą nukreips į pinigines lėšas, o jų neesant imsis turto arešto, dėl ko UAB „Markes“ negalės vykdyti veiklos ir taps nemoki. Netenkinus pirmojo prašymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą pagal 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-632-934/2014. Nurodė, kad jeigu ieškovo ieškinys bus patenkintas, ieškovas taptų 100 proc. UAB „Markes“ akcijų savininku, išieškotojas ir skolininkas faktiškai sutaptų, o vykdomoji byla būtų nutraukta (CPK 629 str. 1 d. 7 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovo UAB „Markes“ prašymą tenkino iš dalies ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-632-934/2014. Nurodė, kad nors vykdymo veiksmai, atliekami vykdant teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-632-934/2014 nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje ieškinio reikalavimais, tačiau ieškovo ieškinį visiškai patenkinus – ieškovas taptų atsakovo valdytoju (akcininku), t.y. sutaptų kreditorius ir skolininkas, o prievolė būtų pripažinta įvykdyta bei pasibaigusia. Nesustabdžius patvarkymo vykdymo, atsakovui galimai būtų padaryta žala.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas N. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartį. Nurodo, kad juridinis asmuo ir įmonės akcininkas nėra tapatūs subjektai. Įstatyminis reglamentavimas nenumato draudimo įmonės akcininkui (nors ir vieninteliam) turėti reikalavimo teisę į įmonę, kurios akcininkas jis yra. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. CPK 626 straipsnyje išvardintų privalomų vykdomosios bylos stabdymo atvejų sąrašas yra baigtinis, jame nenustatyta, kad negalima vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, jeigu kitoje byloje yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi didesnę juridinę galią, todėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Vykdomosios bylos sustabdymas pažeidžia išieškotojo vykdomojoje byloje teises. Atsakovas tikslingai siekia sumažinti UAB „Markes“ įmonei priklausantį turtą perleidžiant atsakovo valdomoms įmonėms. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos tik atsakovo UAB „Markes“ nekilnojamajam turtui, todėl antstolis vykdomojoje byloje turi galimybę išieškojimą nukreipti į įmonės kilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Markes“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne sustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą (CPK 626 str.), o remiantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu sustabdė išieškojimą vykdymo procese, pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Nurodo, kad antstoliui ėmusis priverstinio vykdymo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, areštavus įmonės banko sąskaitas, įmonė taps faktiškai nemoki, dėl ko įmonės direktorius bus priverstas inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, o tai galimai padarytu negalimą įvykdyti teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, kadangi juridinio asmens, kurį dabar siekia atgauti ieškovas, faktiškai nebeliktų veikiančio. Ieškovas apeliuoja į antstolio veiksmus, tačiau teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, neanalizuoja antstolio veiksmų, todėl tai negali būti apeliacijos dalykas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas kreditorės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taip pat laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. LR CPK 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą, sąrašas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais.
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Markes“ kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, nurodydamas, kad patenkinus ieškinį ir ieškovui tapus UAB „Markes“ vieninteliu akcininku, išieškotojas ir skolininkas faktiškai sutaptų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymą tenkino. Ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
LR CK 2.33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Pagal LR CK 2.50 str. 2 d. juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad juridinis asmuo ir įmonės akcininkas nėra tapatūs subjektai ir teisės aktai nenumato draudimo įmonės akcininkui turėti reikalavimo teisę į įmonę, kurios akcininkas jis yra.
Atsakovas nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, antstolis gali areštuoti įmonės banko sąskaitas ir įmonė taps faktiškai nemoki, o tai galimai padarytu negalimą įvykdyti teismo sprendimą šioje civilinėje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant ir į proporcingumo principą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertino ginamos teisės pagrindų, šalių interesų pusiausvyros, šioje byloje neproporcingai suvaržydamas apelianto teises, stabdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje, kuri nėra susijusi su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaikius atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeisti asmens, kuriam kitoje civilinėje byloje buvo priimtas palankus sprendimas, teisėti lūkesčiai. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taip pat atkreiptinas dėmėsis, kad apeliantas reiškiant ieškinį siekia tapti vieninteliu įmonės akcininku, todėl apeliacinio teismo nuomonė, mažai tikėtina, kad apeliantas norėtų privesti įmonę prie nemokumo ir bankroto.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų priemonių taikymo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kurioje buvo patenkintas atsakovo UAB „Markes“ prašymas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Markes“ prašymo netenkinti.