- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-117-245/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Petras Ragauskas, Gintaras Platūkis, Petras Ragauskasir
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
asmeniui, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės V. V. ir jos gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo nutarta pripažinti įrodytu, kad V. V., būdama nepakaltinama, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje bei jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros centre – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi V. V. (toliau – V. V.), nepakaltinamumo būsenoje padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. sausio 3 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje, troleibuse Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiame (duomenys neskelbtini), demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadinus įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusiąją J. G. (toliau – J. G.) bei konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip septynis kartus kumščiu sudavus J. G. į kaktą ir taip sukeliant nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros centre – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį.
2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje dėstomi teismo „nustatyti“ teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi jų nepatvirtino konflikto liudininkė A. K.. Pasak V. V., tokio išgalvoto konflikto nepatvirtino ir liudininkas troleibuso vairuotojas M. B.. V. V. teigimu, J. G. atžvilgiu ji nevartojo necenzūrinių žodžių ir nesudavė jai jokių smūgių. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik nukentėjusiosios J. G. parodymais.
2.2. V. V. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. Ekspertizės aktas, pasak V. V., surašytas ne analizuojant jos esamą būseną, o išviešinant jos ligos istoriją, kas pažeidžia apeliantės teises į privataus gyvenimo duomenų apsaugą. V. V. teigia, kad psichiatrai nenori įžvelgti skirtumo tarp klinikos ir remisijos, kadangi visame akte cituojami 20 – 30 metų senumo ligos (stacionare) išrašai, nors J. G. „vagilka“ pavadino ne būdama ligoninėje, o remisijos metu. Pasak V. V., ekspertizės akte išdėstytos išvados yra melagingos.
2.3. Skunde nurodoma, kad nebuvo jokios būtinybės supažindinti nukentėjusiąją su psichiatrinės ekspertizės akto turiniu, dėl ko buvo išviešinti V. V. privataus gyvenimo duomenys. Taip pat, pasak apeliantės, visiškai neteisėtas yra ir jos nušalinimas nuo bent kokios informacijos apie bylą, nuo dalyvavimo ikiteisminiame procese ir pasisakymo teismo posėdžio metu, nes tik teismas gali nutarti ar ji yra nepakaltinama ir negali pasisakyti teisme bei duoti parodymus. Tokios nutarties nagrinėjamu atveju nėra. Skunde teigiama, kad netgi sprendžiant klausimą dėl asmens neveiksnumo, jam suteikiama teisė pasisakyti teismo posėdyje. Todėl nagrinėjamu atveju jos atžvilgiu viso proceso metu buvo vykdoma neteisėta savivalė.
2.4. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji J. G. apšmeižė V. V. dėl 2020 m. sausio 3 d. konflikto, todėl ji turėtų būti nubausta.
2.5. V. V. teigimu, neteisėtai, be jokio teismo posėdžio ji buvo nušalinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neleista pasakyti nei žodžio. Pasak apeliantės nėra jokios nutarties, kuria ji pripažinta neveiksnia. Apeliantė nurodo, kad teismo posėdžio metu jai atstovaujantis advokatas Petras Ragauskas nurodė daugybę tikrovės neatitinkančių faktų, kuriuos apie konfliktą melavo J. G. ir kurie minimi ekspertizės akte. Į juos teismas visiškai neatsižvelgė. Tai, kad nebuvo jokios viešąją tvarką sutrikdžiusios uždraustos veikos pagal BK 284 straipsnį, teismo posėdyje aiškiai liudijo liudininkė A. K.. Jokio triukšmo negirdėjo ir troleibuso vairuotojas M. B..
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės V. V. ir jos gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas apeliacinį skundą palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti, prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.
Asmens, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, V. V. apeliacinis skundas atmetamas
Šalies argumentai
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nusikalstamos veikos ji nepadarė, taip pat teigia, kad ekspertizės akte išdėstytos išvados yra melagingos. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus.
5. Skundžiama nutartimi pripažinta įrodytu, kad V. V., būdama nepakaltinama, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros centre – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6. Savo apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu ji nevartojo necenzūrinių žodžių ir nesudavė jai jokių smūgių, o šią aplinkybę gali patvirtinti liudininkai A. K. bei troleibuso vairuotojas M. B.. V. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Ikiteisminio tyrimo 2020 m. sausio 3 d. (t. 1, b. l. 5 – 7) metu nukentėjusioji J. G. nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. apie 16.20 val. jai bevažiuojant 2-ojo maršruto troleibusu prie jos priėjo V. V.. Priėjusi prie nukentėjusiosios V. V. pradėjo ją užgaulioti, kaltinti įvykdžius vagystę iš jos. J. G. nurodė, kad V. V. ranka jai sudavė į veidą, išvadino necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiosios teigimu, troleibuse buvę keleiviai pradėjo raminti V. V., tačiau ši į tai nereagavo. 2020 m. sausio 6 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 14) nukentėjusioji patvirtino savo 2020 m. sausio 3 d. apklausos metu duotus parodymus. Nukentėjusioji nurodė, kad V. V. iš rankos kumščio jai sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius į kaktą. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. sausio 7 d. liudytojo apklausos protokolo (t. 1, b. l. 29 – 30) liudytoja A. K. nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. apie 16.20 val. jai važiuojant troleibusu tarp apeliantės ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Liudytoja nurodė, kad V. V. šaukė ant nukentėjusiosios, taip pat dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį. Liudytoja nurodė, kad troleibuso vairuotojui pranešė, jog vyksta konfliktas, tačiau šis paaiškino, kad vairuoja ir nesiims jokių veiksmų. A. K. taip pat nurodė, kad konfliktavusi moteris (V. V.) garsiai rėkavo ir elgėsi neadekvačiai. Liudytojas M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35) paaiškino, kad 2020 m. sausio 3 d. apie 16.20 val., jam dirbant 2-ojo maršruto troleibusu keleivė paprašė, jog jis paskambintų į policiją, kadangi troleibuse tuoj gali susimušti dvi moterys. Liudytojas pasakė, kad vairuoja ir būdamas už vairo negali niekam skambinti. Liudytojas taip pat nurodė, kad vairuodamas troleibusą jo salone jokio triukšmo negirdėjo ir jokio konflikto nematė, todėl apie ten vykusį konfliktą nieko paaiškinti negali. Pažymėtina, kad liudytoja A. K. matė ne visą tarp V. V. ir J. G. vykusį konfliktą, todėl, duodama parodymus, ji negalėjo nurodyti kokį skaičių smūgių V. V. sudavė nukentėjusiajai. Apygardos teismo vertinimu, tiek nukentėjusiosios J. G., tiek liudytojos A. K. parodymai patvirtina aplinkybę, kad būtent V. V. viešoje vietoje – troleibuse, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusiąją J. G. bei konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 7 kartus kumščiu sudavė jai į kaktą, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ta aplinkybė, kad troleibuso vairuotojas nurodė negirdėjęs triukšmo ir nematęs konflikto, nepaneigia fakto, kad troleibuse tuo metu tarp V. V. ir J. G. buvo kilęs konfliktas. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymus, todėl V. V. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
7. Savo apeliaciniame skunde V. V. teigia, kad ekspertizės akte išdėstytos išvados yra melagingos. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. birželio 18 d. – liepos 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-329/2020 buvo konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu V. V. konstatuojama paranoidinė šizofrenija. Ekspertizę atliko 1-os kategorijos teismo psichiatrė ekspertė, turinti 20 metų ekspertinio darbo stažą bei 1-os kategorijos teismo psichologė ekspertė, turinti 11 metų ekspertinio darbo stažą. Kaip matyti iš ekspertizės akto, jį atliko specialistės, turinčios ilgametę ekspertinio darbo patirtį. Akte išsamiai aptarta ekspertizės metu naudoti ekspertinio tyrimo metodai, išanalizuota tyrimui pateikta medicininė dokumentacija, aprašyta tiriamosios psichikos būsena, atliktas psichologinis įvertinimas, pateiktos ekspertizės išvados bei išsamiai atsakyta į nutartyje pateiktus klausimus. V. V. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtame akte išdėstytos išvados yra melagingos.
Šalies argumentai
8. V. V. teigimu, būtent nukentėjusioji J. G. apšmeižė V. V., todėl, pasak apeliantės, nukentėjusioji turi būti nubausta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 6 punkte aptarti tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos A. K. parodymai, todėl V. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusioji apšmeižė apeliantę yra nepagrįsti.
9. Skunde apeliantė nurodė, kad be jokio teismo posėdžio ji buvo nušalinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jai nebuvo leista pasakyti nei žodžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2020 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu, (t. 1, b. l. 166) V. V. buvo leista posėdžio metu būti posėdžių salėje, stebėti procesą, tačiau neišklausyti jos paaiškinimų, nesuteikti galimybės proceso dalyviams užduoti klausimų. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos V. V. teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 18 d. – liepos 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-329/2020 nurodyta, kad pagal savo psichinės sveikatos būklę dabartiniu metu V. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negali būti apklausiama ir duoti objektyvius parodymus bei dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdžiuose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. V. gynė ir jos interesus atstovavo jos gynėjai advokatas Petras Ragauskas ir advokatas Gintaras Platūkis. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad realizavo savo ginamosios teisę užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, ekspertei, teikti prašymus. V. V. savo skunde taip pat nurodo, kad nebuvo jokios būtinybės supažindinti nukentėjusiąją su psichiatrinės ekspertizės akto turiniu, dėl ko buvo išviešinti V. V. privataus gyvenimo duomenys. Teismas pažymi, kad ekspertizės aktas yra neatsiejama baudžiamosios bylos dalis, byla buvo nagrinėjama ne uždaruose teismo posėdžiuose, J. G. byloje yra nukentėjusioji, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos V. V. teisės ir teisėti interesai.
10. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad V. V. 2020 m. sausio 3 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje, troleibuse Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiame (duomenys neskelbtini), demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadinus įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusiąją J. G. bei konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip septynis kartus kumščiu sudavus J. G. į kaktą ir taip sukeliant nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą ir jos padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Tai, kad V. V. nusikaltimą padarė būdama nepakaltinama, patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas Nr. 83TPK-329/2020. Apeliaciniame skunde V. V. nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad apeliantės skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko naikinti ją remiantis skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Asmens, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, V. V. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.