Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimundo Jurgaičio ir Nijolės Matuzevičienės,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. N., I. N., R. R., jų atstovei adv. Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2016-04-11 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2016-06-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ši bausmės subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-04-11 baudžiamuoju įsakymu ir nustatyta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 3) 2016-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir nustatyta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 4) 2016-12-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, bausmė su Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Paleistas atlikus bausmę iš laisvės atėmimo vietos 2018-06-20, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. itin žiauriai, sukeldamas dideles kančias, nužudė I. N., tai yra 2018 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 0.40 val. iki 4.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kambaryje namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius I. N. į veidą, kaklą ir dešinį pakinklį, padarydamas muštines žaizdas ir nubrozdinimus, bei dūrė peiliu I. N. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 37 smūgius, padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas su aortos, vidinės jungo venos ir plaučio sužalojimais; kairės ausies, skruosto, kaklo, nugaros ir kairės rankos durtines-pjautines žaizdas, kairės vidinės jungo venos kiaurinį durtinį sužalojimą su aplinkine kraujosruva, aortos kiauryminį sužalojimą su aplinkine kraujosruva, liežuvio ir kairiojo plaučio durtinius-pjautinius sužalojimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu ir nuo durtinių-pjautinių žaizdų su aortos, vidinės jungo venos ir plaučių sužalojimu I. N. mirus įvykio vietoje, taip kūno daugybinių sužalojimų padarymu sukeldamas dideles kančias, tyčia itin žiauriai nužudė I. N..

2019-04-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti 2018-11-24 (duomenys neskelbtini) šulinyje rasto peilio požymiai: peilis 22,5 cm ilgio su juodomis kriaunomis ir dviem kniedėmis. Dalies kriaunų iki kniedės nėra. Geležtės ilgis 12 cm, ilgis nuo smaigalio iki ašmenų 2,5 cm. Geležtės plotis 2 cm, kriaunų plotis 2,5 cm (1 t., b. l. 172).

2019-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 9/2019-619/2018(04) nurodyta, kad I. N. kūne nustatyti durtiniai-pjautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu (1 t., b. l. 171).

2019-05-02 daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš 2018-11-24 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini). paimtų objektų – moteriškų apatinių kelnaičių, sagos ir kelnių apžiūra (1 t., b. l. 180–190).

2019-05-16 daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš 2018-11-24 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtų objektų – antklodės užvalkalo ir užtiesalo apžiūra, kurios metu ant apžiūrimų objektų rasta dėmių, panašių į kraują, bei durtinių skylių (1 t., b. l. 191–198).

2018-11-26 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš VTMT Šiaulių skyriaus paimti I. N. rūbai (juodas bluzonas, trumparankoviai marškinėliai, liemenėlė, mėlynas bluzonas, medžiaginė apyrankė) (2 t., b. l. 1–2).

2018-11-25 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis E. S. patvirtina savo duotus parodymus įvykio vietoje (3 t., b. l. 93–106).

2018-11-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis E. S. pateikė sportinius batus (2 t., b. l. 42), 2018-11-24 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad paimta viena kojinė ir pora batų (2 t., b. l. 54–55), kurie apžiūrėti surašant 2019-05-08 apžiūros protokolą (2 t., b. l. 43).

Specialisto išvadoje Nr. S 482/2018(01) nurodyta, kad ant E. S. batų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. N. DNT profiliu su 99,9999999999 proc. tikimybe (2 t., b. l. 115–118).

2018-11-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 383 užfiksuota, kad E. S. 2018-11-24 vartojęs marihuaną, benzodiazepimus (2 t., b. l. 97).

2018-11-24 07.16 E. S. nustatytas 0.88 prom. girtumas (3 t., b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog E. S. kaltė nužudžius I. N. visiškai įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvyko vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose užfiksuotais duomenimis. Kaltinamasis E. S. prisipažino I. N. peiliu sudavęs ne mažiau kaip 5 smūgius ir taip ją nužudęs. Taigi, ir pats kaltinamasis pripažino, kad tarp jo smurtinių veiksmų ir I. N. mirties yra priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis teigia, kad I. N. sudavė peiliu tik 5–6 smūgius, tačiau tai paneigia teismo medicinos specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad I. N. sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 37 tiesioginiais trauminiais poveikiais kietu aštriu duriančiu-pjaunančiu savybių daiktu netrukus iki mirties, o pats kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu pas I. N. buvo tik jis ir I. N., daugiau nieko nebuvo. Pažymėtina, kad E. S. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad I. N. atžvilgiu smurtą naudojo tik jis. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu E. S. duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino ir apklausiamas kaip kaltinamasis, matyti, jog jis pripažino, kad „pradėjo badyti I. N. į įvairias kūno vietas, tiesiog dūrė ten, kur smigo peilis, po to dar kartą jai dūrė į įvairias kūno vietas, tiesiog ją badė peiliu.“ Tokie E. S. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad jis I. N. sudavė peiliu daugybinius smūgius, kaip tai nurodyta specialisto išvadoje bei E. S. pateiktame kaltinime. Be 37 smūgių peiliu E. S. taip pat inkriminuota ir ne mažiau kaip 4 smūgių sudavimas kumščiu I. N. į veidą, kaklą ir dešinį pakinklį, padarant muštines žaizdas ir nubrozdinimus. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgius kumščiu, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, kad I. N. kūne rasta lūpos gleivinės muštinė žaizda, kaklo ir dešiniojo pakinklio odos nubrozdinimai, kaklo poodinė kraujosruva, ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais bei nebūdingi griuvimui. Įvertinus tokias specialisto išvadas bei E. S. parodymus, kad I. N. atžvilgiu smurtą naudojo tik jis, daroma išvada, kad šalinti iš kaltinimo 4 smūgių sudavimo kumščiu nėra pagrindo.

Kaip minėta, ekspertas nustatė, kad mirusiosios kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 37 tiesioginiais trauminiais poveikiais kietu aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu netrukus iki mirties. Taip pat ekspertas nurodė, jog mirtis įvyko ne akimirksniu, nukentėjusioji buvo gyva, kol nukraujavo. Tai rodo, kad I. N. mirė ne nuo izoliuoto vienkartinio poveikio, bet nuo daugkartinių dūrių peiliu, o tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir kančias. Taip pat nekyla abejonių, kad E. S., iš pykčio badydamas I. N. peiliu, kurio geležtės ilgis 12 cm, smūgiuodamas juo net 37 kartus, didžiąją dalį smūgių peiliu suduodamas į gyvybei pavojingas kūno vietas, suvokė, kad nukentėjusiajai kelia didelį skausmą ir kančias ir kad tokiais veiksmais neabejotinai atims jai gyvybę, ir to norėjo. Esant tokių aplinkybių visumai, toks gyvybės atėmimas vertinamas kaip nužudymas itin žiauriai, padarytas tiesiogine tyčia, todėl E. S. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-20/2019 nurodyta, kad E. S. nėra nustatytas psichikos sutrikimas, turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę E. S. netikslinga. Be to, E. S. veiksmai po nusikaltimo padarymo – nusikaltimo įrankio paslėpimas, prisipažinimas motinai, kad nužudė I. N., patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmų esmę.

Dėl bausmės

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BPK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Skiriant E. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, atsižvelgiama į E. S. asmenybę – jam buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo, jis baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 37–49), labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas keturis kartus, tarp jų ir už smurtinį nusikaltimą, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė pusei metų po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, be to ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. būdamas padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių E. S. skiriama LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamasis E. S. labai sunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius teistumus, todėl pagal BK 27 str. 2 d. 2 p. gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Teismas, įvertinęs tai, kad E. S. tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, iš jų vieną kartą už veiką, padarytą būnant nepilnamečiu, ir vieną kartą teistas už nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), taip pat į tai, kad jis yra labai jauno amžiaus, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo, nepripažįsta E. S. pavojingu recidyvistu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R., I. N., R. N. civiliniais ieškiniais prašo priteisti po 40 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, R. R., be to, prašo priteisti 1124,78 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Kadangi ieškovėms turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jų motinos I. N. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš I. N. nužudžiusio E. S.

Ieškovė R. R. pateikė turtinės žalos dydį patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 94–100), prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, neviršija paprastai teismų praktikoje priteisiamų laidojimo išlaidų, todėl ieškinys dėl laidojimo išlaidų, t. y. turtinės žalos, tenkinamas.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. E. S. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovėms neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl motinos netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pakankamai gerus mirusiosios ir ieškovių santykius. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą E. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo E. S. turtinę padėtį – jis nedirba, yra tik pagrindinio išsilavinimo, jam nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, tačiau yra jauno amžiaus. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiklosčiusia teismų praktika, teismas nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. R., I. N. ir R. N. padarytą neturtinę žalą, priteistiną iš E. S., nustato po 15 000 eurų kiekvienai, todėl ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamasis E. S. prašo jam grąžinti tik „Nike“ sportinius batus, o visus kitus jo daiktus, saugomus prie bylos, sunaikinti. Nukentėjusiosios prašo visus I. N. daiktus, saugomus prie bylos, sunaikinti. Atsižvelgiant į tokius proceso dalyvių prašymus, „Nike“ sportiniai batai grąžinami E. S., visi kiti prie bylos saugomi daiktai sunaikinami kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 15 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę 15 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendį atliktą bausmę: nuo 2018-08-17 01.05 val. iki 2018-08-17 15.00 val. (vieną parą) ir nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019-12-09.

Kardomąją priemonę E. S. palikti suėmimą.

R. N. 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., iš E. S. išieškoti valstybei 318,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiosioms R. R., I. N., R. N. išlaidų.

Sportinius batus „Nike“ grąžinti E. S., popierinę servetėlę, antklodės užvalkalą ir užtiesalą, I. N. rūbus, peilį, telefonus „Nokia“ ir „Blackberry“, vieną kojinę ir porą batų, saugomus prie bylos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.