Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 11 p. laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš V. K. , o jam neturint lėšų ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, - solidariai iš jo tėvų B. P. ir V. K. , priteista 1148,81 Lt R.M.-V. ir 1269,50 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 23 d., apie 1 val. nakties, Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą padaryti vagystę iš patalpos ir pagrobti pinigus, per neuždarytą pirmo aukšto kambario langą, įsibrovė į M. priklausantį butą, tačiau svetimo turto nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jis buvo pastebėtas buto savininko V. M. , todėl neturėdamas galimybės nusikaltimą užbaigti ir bijodamas sulaikymo, jis savo nusikalstamus veiksmus nutraukė ir per langą iš įvykio vietos pabėgo.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 23 d., apie 1 val. 5 min. nakties, Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini), bėgdamas iš nusikaltimo vietos, t.y. M. priklausančio buto, ir siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą - pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą (pinigus) ir išvengti sulaikymo, tyčia dūrė virtuviniu peiliu buto savininkui V. M. du kartus į pilvo sritį, vieną kartą į krūtinės sritį ir vieną kartą į veido sritį, padarydamas V. M. durtines-pjautines žaizdas pilvo ir krūtinės ląstos dešinėje pusėje, apatinėje lūpoje, didžiosios taukinės pažeidimą ir kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis 2004 m. birželio 3 d. ligoninėje mirė. Tokiu būdu V. K. nužudė V. M. .

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Jis nenorėjo V. M. nužudyti, o jo padaryti V. M. sužalojimai nebuvo nukreipti į gyvybiškai svarbias kūno sritis ir neturėjo sukelti mirtinų pasekmių. Be to, nukentėjusysis mirė praėjus 10 dienų po sužalojimų padarymo, todėl jis mano, kad mirtis buvo atsitiktinė ir labiau nepakankamos medicininės priežiūros, o ne padarytų sužalojimų pasekmė. Jis nuoširdžiai prisipažino kaltu, dėl kilusių pasekmių labai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiosios. Yra labai jauno amžiaus, o jo gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Šiuo metu jis suvokia savo kaltę ir pasiryžęs ateityje daugiau nenusikalsti. Prašo atsižvelgti į jo išdėstytas lengvinančias aplinkybes, nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą patenkinti, sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, taip pat į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 63 str., paskirtąsias bausmes subendrinti ir su bausme, paskirta 2005 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal visus tris ankstesnius nuosprendžius.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuosprendis nuteistojo V. K. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nes teismas nesilaikė BK 63 str. nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių ir tai pablogino nuteistojo teisinę padėtį.

Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Dalyje dėl pasikėsinimo padaryti vagystę jis nuosprendžio neginčija iš viso, tuo tarpu dėl kvalifikuoto nužudymo su kai kuriomis teismo išvadomis nesutinka. Apeliantas nurodo, kad nužudyti V. M. nenorėjo, sudavė jam smūgius ne į gyvybiškai svarbias kūno sritis. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis mirė tik praėjus keletai dienų po sužalojimo, todėl jo mirtį bando sieti ne su savo veiksmais, o su netinkamu nukentėjusiojo gydymu. Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

Nuteistasis V. K. pats prisipažino kaltu ir parodė, kad norėdamas apvogti V. M. , pasiėmęs peilį, per langą įlipo į nukentėjusiojo butą ir ten pasislėpęs laukė. Tame kambaryje miegojęs V. M. pabudo, atsikėlė ir tikrino, kodėl atidarytas langas. Tuomet jis, išsigandęs, kad bus pagautas ir ,,bus blogai“, keletą kartų dūrė V. M. peiliu į veidą, krūtinę ir pilvą, o po to iššoko per langą į lauką ir pabėgo. V. M. nesipriešino, o peiliu jis jam dūrė negalvodamas apie pasekmes. Kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, patvirtina ne tik jau išdėstyti paties V. K. parodymai, bet ir visuma kitų įrodymų: nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvados, liudytojų ir paties nukentėjusiojo V. M. prieš mirtį duoti parodymai.

Pripažinęs V. K. kaltu dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis ir kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką, teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinimais, kurie iš esmės atsako ir į daugelį nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šiame nutarime išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad V. M. mirė ligoninėje ne iš karto po jam padarytų kūno sužalojimų, o tai įvyko ligoninėje 2004 m. birželio 3 d. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad V. M. mirtis įvyko dėl durtinių-pjautinių pilvo ir krūtinės žaizdų su didžiosios taukinės pažeidimu, dėl to išsivysčius komplikacijoms – plaučių arterijų tromboembolijai ir ūmiam kvėpavimo sutrikimui. Tai reiškia, kad V. M. mirtį sukėlė ne kokios nors kitos aplinkybės, o būtent V. K. peiliu padaryti sužalojimai ir būtent dėl tų sužalojimų kilusios komplikacijos. Todėl tarp nuteistojo padarytos veikos ir nukentėjusiojo mirties nustatytas priežastinis ryšys ir V. K. privalo atsakyti už nukentėjusiojo gyvybės atėmimą. Nuteistojo argumentai apie tariamą V. M. mirties ,,atsitiktinumą“ bei netinkamą nukentėjusiojo gydymą atmetami kaip neturintys jokio pagrindo. Kaip visiškai nepagrįsti atmetami ir apelianto argumentai, kad jo suduoti V. M. smūgiai nebuvo nukreipti į gyvybiškai svarbias kūno sritis ir kad padaryti sužalojimai negalėjo sukelti mirties. Tokie teiginiai net ir nelogiški, nes nuteistasis sudavė nukentėjusiajam net keletą smūgių peiliu į būtent gyvybiškai svarbias kūno sritis – pilvą, krūtinę ir veidą. Akivaizdu, kad suduodamas tokius smūgius, nuteistasis suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę ir kad gali jam atimti gyvybę. Pats teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad V. K. specialiai nesiekė būtent nukentėjusiojo mirties. Tačiau suduodamas V. M. keletą smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, jis suprato, kad kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaip jau minėta, teisme pats nuteistasis parodė, kad sudavė smūgius peiliu net negalvodamas apie pasekmes ir tai parodo jo abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad V. K. nužudė V. M. veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje taip pat įrodyta, kad šį nužudymą nuteistasis padarė siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. V. K. pats parodė, kad sudavė V. M. smūgius peiliu bijodamas, kad bus sulaikytas nusikaltimo vietoje, kai į butą buvo įsibrovęs turėdamas tikslą padaryti vagystę. Todėl jo veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. Tuo tarpu jo veika pasikėsinant padaryti vagystę įsibrovus į patalpą teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės dydžio irgi atmetami, nes skiriant bausmę BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, o taip pat BK XI skyriaus normų, nustatančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų teismas nepažeidė. Į daugelį apelianto nurodomų aplinkybių jau atsižvelgta nuosprendyje. Teismas nenustatė V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė netgi nenumatyta BK 59 str. Apeliantas skunde dar nurodo, kad prisipažino kaltu ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Tačiau tokius argumentus kolegija atmeta kaip deklaratyvius. Iš bylos matosi, kad joje nustatytos V. K. nusikalstamos veikos buvo išaiškintos po jų padarymo praėjus net daugiau negu metams laiko, nuteistajam tuo metu atliekant kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Taip pat nustatyta, kad kaltu dėl pasikėsinimo padaryti vagystę ir dėl V. M. nužudymo V. K. prisipažino ne laisva valia ir parodymus apie padarytus nusikaltimus davė ne savo noru, o tik dėl kitų surinktų įrodymų. Be to, net ir paduotame apeliaciniame skunde jis bando paneigti teismo išvadas ir nurodinėja, kad V. M. mirė ne nuo jo padarytų sužalojimų. Todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pagrindo nėra. Nors nusikaltimų padarymo metu V. K. buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas skiriant bausmę pagrįstai atsižvelgė ir į kitas labai svarbias aplinkybes. Nužudydamas V. M. , nuteistasis padarė labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą, o gyvybės atėmimas kitam žmogui sukėlė jau neatstatomas pasekmes. Nužudymą nuteistasis padarė siekdamas nuslėpti savo paties padarytą kitą nusikaltimą. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į išimtinai neigiamai apibūdinamą nuteistojo asmenybę. Nors ir būdamas jauno amžiaus, V. K. nusikalto jau kelintą kartą ir iki šio nuosprendžio priėmimo už kitus tyčinius nusikaltimus jau buvo teistas net keturis kartus. Tai aiškiai parodo, kad jo daromi nusikaltimai jam nebuvo ir nėra atsitiktinumas. Nuosprendyje pagrįstai pažymėta tai, kad nusikaltimų nuosavybei darymas jau yra tapęs V. K. pragyvenimo šaltiniu. Ankstesnio teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nusikaltimus darė reguliariai, be to, jo daromi nusikaltimai buvo vis sunkesni. Įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad už kvalifikuotą nužudymą pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. paskirta 8 metų, o taip pat paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė V. K. negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Tačiau apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuosprendis keičiamas dėl netinkamai taikyto BK 63 str., nustatančio bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. BK 63 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio BK straipsnio 5 d. 2 p. nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Šioje byloje teismas paskyrė V. K. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 11 p. bei BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šios bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu. Tačiau iš bylos matosi, kad abi nusikalstamas veikas nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu V. K. padarė dar iki priimant jo atžvilgiu dar tris Marijampolės raj. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. lapkričio 2 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžius. Pažeisdamas BK 63 str. 9 d. reikalavimus, teismas subendrino ne visas tais nuosprendžiais paskirtas bausmes, o į galutinės subendrintos bausmės laiką neįskaitė pagal tuos nuosprendžius jau atliktų bausmių. Iš nuosprendžio matosi, kad buvo subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis 2005 m. lapkričio 2 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiais, tačiau liko nesubendrinta bausmė, paskirta 2005 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu. Kolegijos nuomone, teismas vienu iš atvejų pasirinko ir netinkamą bausmių subendrinimo būdą. Prie pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. bei BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. paskirtos subendrintos bausmės teismas pagrįstai pridėjo dalį 2005 m. lapkričio 2 d. paskirtos bausmės pagal BK 180 str. 2 d. Tačiau 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė turėjo būti ne iš dalies pridėta, o subendrinta apėmimo būdu, nes ši nusikalstama veika nuo veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 11 p., labai skiriasi pagal pavojingumą. Kaip jau minėta, V. K. dar buvo nuteistas ir Marijampolės raj. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu. Nors tai ir paminėta nuosprendžio įžanginėje dalyje, teismas tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino iš viso. Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad V. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės terminą teismas nusprendė pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo momento 2006 m. sausio 12 d. Tačiau pažeidžiant BK 63 str. 9 d. reikalavimus, į galutinės subendrintos bausmės laiką buvo įskaityta tik bausmė, atlikta pagal ankstesnįjį 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendį. Tuo tarpu pagal kitus du jau paminėtus nuosprendžius atliktos bausmės įskaitytos nebuvo. Akivaizdu, kad tai pablogino nuteistojo padėtį, nes pagal 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendį V. K. bausmę atliko tik nuo to nuosprendžio paskelbimo dienos, o prieš tai atlikinėjo ir kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Nuosprendžio pakeitimas dalyje dėl bausmių subendrinimo ir pagal ankstesnius nuosprendžius neviršys paduoto apeliacinio skundo ribų ir nepablogins nuteistojo V. K. padėties. Visiškai ar iš dalies pagal ankstesnius nuosprendžius atliktų bausmių įskaitymas į galutinės subendrintos bausmės laiką kaip tik švelnina V. K. atžvilgiu priimtą nuosprendį, nes padidina jau atliktos bausmės laiką ir tai susiję su apelianto prašymu dėl bausmės sušvelninimo.

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., nuteistajam V. K. Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 11 p. bei BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirtą subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. bei šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią subendrintą bausmę ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam V. K. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. sausio 12 d. Į bausmės laiką įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. lapkričio 2 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžius.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.