Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-298/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
1-64-298/2015
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02329-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
R. G.
Civilinis atsakovas
„If P & C Insurance AS”
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-298/2015Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02329-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.4.12.; 2.1.4.13.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant I. Jasiulevič,dalyvaujant prokurorui R. Juodžiui,kaltinamajam V. K.,kaltinamojo gynėjui adv. V. Dziegoraičiui,nukentėjusiajai R. G.,nukentėjusiosios atstovui adv. V. Latušinskiui,ekspertams L. A., V. M., I. Granskui, V. M.,nedalyvaujant civilinio atsakovo „If P & C Insurance AS” filialo atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Mokymo centre, mokymo skyriaus vyriausiuoju specialistu, gyv. Vilniaus r., Riešės sen., Ažulaukės k., Ažulaukės g. 8, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, kad

Jis, 2012 m. gruodžio 6 d., apie 7.19 val., Vilniaus r., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Vievis – Maišiagala – Nemenčinė, važiuojant Nemenčinės kryptimi 49 km 530 m pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimą numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 134 punkto reikalavimą numatantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra V. K. vairuodamas automobilį važiuodamas tamsiu paros metu neapšviestu kelio ruožu buvo neatidus bei neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamos transporto priemonės arba saugiai apvažiuoti iš anksto numatomos kliūties, t. y. prie dešinio kelkraščio jo važiavimo krypties eismo juostoje dalinai stovėjusio sugedusio su įjungta avarine šviesos signalizacija automobilio „Audi A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinį kairį ratą keitė R. G., gim. 1977 m., kuri buvo apsirengusi tamsiai bei nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais atšvaitais, dėl ko automobilis „(duomenys neskelbtini) kliudė automobilio ratą keitusią R. G., dėl ko pastarajai sunkiai sutrikdyta sveikata,

t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

K. V. K. kaltu dėl eismo įvykio neprisipažino ir teisme paaiškino, kad 2012-12-06 važiavo iš savo namų Vilniaus r., Riešės sen., Ažulaukės k., Ažulaukės g. 8. Jis niekur neskubėjo, 6.50 val. išvažiavo iš namų link Nemenčinės, keliu Maišiagala – Vievis - Nemenčinė. Kelias jam puikiai pažįstamas. Rytas buvo pakankamai tamsus, šiek tiek snigo. Asfaltas buvo šlapias, kelio sąlygos buvo normalios, slidu nebuvo. Leidžiantis nuo kalno, 49 kilometre, apie 300 metrų iš tolo jis pamatė kažkokią stovinčią transporto priemonę, įjungusią avarines šviesas. Jis važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis, nes prieš tai prasilenkė su kitu automobiliu. Artėjant prie transporto priemonės, kuri stovėjo įjungusi avarines šviesas, jis buvo nuo jos 100 metrų atstumu, pradėjo vertinti situaciją. Jis važiavo 90 km/h greičiu. Kelias buvo lygus, o už stovinčio automobilio, už 300 metrų kelio vingis. Jis pamatė važiuojantį krovininį automobilį. Už jo lėtai važiavo dar 3-4 automobiliai. Jo greitis buvo labai mažas. Jam jokios kliūties nebuvo. Jis pagalvojo, kad gal žmonės išėjo į šalia esančius namus, gal sustojo pakalbėti telefonu. Buvo labai tamsu. Žmonių kelio važiuojamojoje dalyje nebuvo. Automobilis stovėjo gražiai pastatytas nuošalyje. Įvertinęs, kad nesukelia jokios kliūties, jis sumažino greitį, įjungė kairio posūkio signalą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Dvejais ratais liko savo kelio dalyje, dvejais jau užvažiavo ant priešpriešinės kelio dalies. Tarp jo ir stovinčio automobilio buvo gal 1,5 metrų atstumas. Artėdamas prie stovinčio automobilio „Audi A4 Avant“ nieko įtartino nepastebėjo. Pastebėti žmogų jam nebuvo jokių kliūčių. Visi važiavo su įjungtomis trumposiomis šviesomis. Vilkiko šviesos jo neakino. Lenkiant transporto priemonę, jo greitis buvo apie 70 kilometrų per valandą. Staiga pasigirdo duslus smūgis į jo priekinį dešinės pusės ratą. Jo automobilis sulingavo, net pakilo į orą. Jis pamatė žmogaus siluetą. Patyrė šoką. Jis staigiai nestabdė. Iš galo, apie 200 metrų važiavo kita transporto priemonė, tai jis sustojo už 32 metrų nuo automobilio „Audi“. Jis sustojo ant kelkraščio, dvejais ratais ant asfalto, įjungė avarines šviesas. Visi automobiliai pristabdė, bet nuvažiavo. Jis nubėgo prie automobilio „Audi“ ir rado gulinčią moterį. Ji gulėjo atsuktu veidu į kelio pusę, kūnas gulėjo prie pat automobilio, tarp durelių, lygiagrečiai automobiliui. Šalia, ant kelio, gulėjo ratas. Automobilis buvo pakeltas domkratu, vienas ratas buvo uždėtas. Tuo metu moteris buvo sąmoninga. Jis padėjo jai atsisėsti į jos automobilį, nes buvo tamsu ir automobiliai galėjo jų nematyti. Jis nubėgo į savo automobilį, paėmė avarinį ženklą, užsidėjo liemenę. Automobilio „Audi“ bagažinė buvo atidaryta. Iš bagažinės apšvietimo jis nematė, buvo įjungti tik avariniai, oranžiniai žibintai. Moteris vilkėjo tamsius drabužius. Jokių atšvaitų, liemenės nebuvo. Nebuvo visiškai jokio įspėjamojo ženklo. Apie 7.14 val. jis paskambino BPC 112 ir paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Jis kalbėjo su nukentėjusiąja, kad ji neprarastų sąmonės. Ji sakė, kad keitė ratą. Po skambučio BPC jis patraukė nuo kelio ratą, rankiojo varžtus, nukentėjusiosios telefono detales ir viską padėjo prie automobilio. Apie 7.30 val. atvyko nukentėjusiosios vyras. Domkratas buvo pastatytas kairėje pusėje, ant galinio rato, buvo įsirėmęs į galines dureles, tikriausiai nuo smūgio. Įtaria, kad pirmas smūgis buvo į padėtą ratą, po to į nukentėjusiąją. Jo automobilyje buvo pažeistas temperatūros daviklis, visiškai sulaužytas dešinės pusės posparnis. Nukentėjusioji sakė, kad tuo metu buvo pritūpusi ir atsukinėjo varžtus. 2013-04-02 buvo atliktas eksperimentas. Viskas buvo padaryta teisingai, tik neatitiko oro sąlygos. Jis nebuvo atliktas tokiu pat tamsiu laiku, kaip gruodžio mėnesį. Jis prašė prokuroro padaryti eksperimentą gruodžio 6 dieną, naudoti liemenę, avarinį ženklą. Tačiau prokuroras pasakė, kad jis vilkina bylą. Atvyko 5.30 val. į eksperimentą (1 t., b. l. 33-36). Užtruko, kol sustatė automobilius, sustabdė eismą. Viskas jo automobilyje buvo sureguliuota tinkamai. Jis jautėsi gerai, nebuvo apsvaigęs. Tamsiu paros metu yra sunku pastebėti, kad kažkas yra palindęs po automobiliu ir kažką daro. Jis matė tik automobilį, žmogaus nematė. Nebuvo imtasi jokių saugumo priemonių - nei ženklo, nei liemenės. Buvo taip, kaip jis pasakojo šiandien, o ne kaip nurodyta jo paaiškinime. Jis apvažiavo automobilį 1,5 metrų atstumu. Matomumas važiuojant tokiu greičiu buvo geras. Jei būtų pamatęs kliūtį, tai sustabdytų. Automobilis „Audi“ buvo mėlynos spalvos, purvinas. Po eismo įvykio, vėliau, pareigūnų paprašė nukentėjusiosios telefono numerio, tačiau priskambinti jam nepavyko. Norėjo padėti. Savo kaltės jis nepripažįsta, nesutinka su civiliniu ieškiniu ir prašo palikti ieškinį nenagrinėtą. Nukentėjusioji nurodė, kad tą naktį švietė mėnulis. R. H. tarnybos pažyma tą naktį debesuotumo balas buvo 10 - buvo pilnai užtrauktas dangus. Buvo delčia. Visur fiksuoja eismo įvykio laiką 7.19 val., o toks laikas nelogiškas, nes jis skambino pagalbai 7.14 val. Taigi įvykis įvyko kaip jis nurodė savo parodymuose 7.10 val.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 160-162).

Byloje buvo nustatytos šios aplinkybės ir duomenys:

N. R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-12-06 ji išvažiavo į darbą apie 6.45 val. į Naująją Vilnią keliu Vievis – Maišiagala - Nemenčinė. Ji važinėja automobiliu „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki pagrindinio kelio yra duobėtas kelias. Ji įvažiavo į duobę. Važiuojant sumėtė automobilį, išgirdo garsą, todėl sustojo, įjungė avarinę signalizaciją. Kelias tiesus, iš abiejų pusių viskas gerai matosi. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad kairias, galinis ratas iš vairuotojo pusės nuleistas. Ji išėmė iš bagažinės atsarginį ratą, domkratą. Pakėlė automobilį. Dešinieji ratai stovėjo kelkraštyje. Automobilis buvo išlindęs į važiuojamąją dalį apie 1 metrą. Ji sustojo labiau į kelkraštį, į dešinę pusę, kad būtų saugu pastatyti domkratą ant asfalto. Ji buvo apsirengusi juodu paltu. Liemenę ji turėjo, bet skubėjo ir jos neužsidėjo. Snyguriavo, buvo mėnulis, nebuvo tamsu. Atšvaitų ji nebuvo užsidėjusi. Avarinį ženklą ji turėjo, bet dėl susijaudinimo ir skubėjimo nepastatė jo. Lempos iš toli matomos. Ji pradėjo darbą prie automobilio apie 7-7.05 val. Ji pakėlė automobilį, nuėmė nuleistą ratą, pasidėjo jį prie automobilio, uždėjo gerą ratą. Ji buvo pritūpusi, išlindusi į važiuojamąją dalį daugiausia 60-70 centimetrų. Eksperimente ji nurodė, kokioje padėtyje buvo, ten viską išmatavo. Ją saugiai pravažiavo kokie 4 automobiliai. Ji uždėjo ratą, įsukinėjo pirmą varžtą, be papildomo apšvietimo negalėtų to padaryti. Toliau neprisimena, nes prarado sąmonę. Kai pradėjo atsigauti, tai buvo ant asfalto, galva buvo į skiriamąją juostą. Prie jos buvo kaltinamasis. Lauke nebuvo tamsu, brėško. Kaltinamasis padėjo jai atsisėsti į automobilį. Ji paskambino vyrui. Kaltinamasis pasakė, kad iškviesta medicininė pagalba ir policija. Ji buvo šoko būsenoje, nieko neskaudėjo. Kai atvyko greitoji ir vyras ją pakėlė į neštuvus, pajuto nežmonišką skausmą. Gali būti, kad kaltinamojo automobilis užvažiavo pirmiausiai ant rato, po to ant jos, nes jai yra lūžęs dubens kaulas ir dešinė koja. Kaltinamasis sakė jos vyrui, kad jis surinko varžtus, ratą ir vieno varžto jis nerado. Kai paprašė kaltinamojo pakelti ją į automobilį, tai jis besirūpindamas ją paklausė, ar tai bus saugu. Jis padarė viską, kad jai padėtų. Lazdynų ligoninėje jai padarė daug nuotraukų, skausmingų procedūrų. Jai buvo labai didelis vidinis kraujavimas. Viena koja buvo lūžusi, trumpesnė, tai ją tempė dvi dienas. Operacija buvo sėkminga, jai įstatė metalinę plokštelę, varžtus į dubens kaulą. Buvo atlikta dar operacija varžtui įstatyti. Ji buvo reabilitacijoje, negalėjo vaikščioti. Ji buvo nedarbinga pusę metų. Dabar ji labai skausmingai reaguoja į orų permainas, skauda, geria raminamuosius, negali nešioti aukštakulnių, ilgai sėdėti, ilgai vairuoti. Ji pareiškė 2108,18 eurų ieškinį už turtinę žalą dėl automobilio remonto, jos prarastų drabužių, sugadinto telefono, gydymo išlaidų, kurias pagrindė kvitais ir čekiais, automobilio kuro išlaidų, reabilitacijos, nedarbingumo, ekspertizės, prarasto darbo užmokesčio. Ji gavo iš Sodros 10 094 litų (2923,42 Eur). Atėmė šį skirtumą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji pareiškė 30 000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos. Nelaimė stipriai pablogino jos gyvenimą, sveikatą. Ji negali pastoti, reikalingos operacijos. Po įvykio kaltinamasis nebuvo atvykęs į ligoninę, neatsiprašė. Kai ji sustojo, ratas buvo visiškai nuleistas. Ji negalėjo toliau važiuoti. Saugi kišenė prie kelio buvo prieš tai. Jai reikėjo keisti ratą, negalėjo domkrato pastatyti ant žvyrkelio. Buvo atidaryta bagažinė. Salone yra apšvietimas. Kai ją išvežė ir vyras pakeitė ratą, dėl šviesų salone ir avarinių šviesų, nusėdo akumuliatorius.

Liudytojas K. G. teisme paaiškino, kad R. G. jo žmona. 2012-12-06 apie 7 val. žmona išvažiavo į darbą Naujojoje Vilniuje viena automobiliu „A. A.“. Apie 7.15 val. ji jam paskambino ir pasakė, kad ją partrenkė automobilis, kai ji keitė padangą. Jis atvyko į įvykio vietą per 10 minučių. Pamatė stovintį žmonos automobilį su degančia avarine šviesa, buvo atidarytas bagažinės dangtis, žmona sėdėjo automobilyje, šalia vaikščiojo V. K.. Pastarasis pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. V. K. automobilis „BMW“ stovėjo priekyje, pakankamai toli. Žmonos automobilis buvo pakeltas ant domkrato. Abu ratai buvo po automobiliu. Vieno rato automobilyje nebuvo. Buvo surinkti išmėtyti varžtai. V. K. papasakojo, kad partrenkė žmoną, padėjo jai atsisėsti į automobilį, surinko išmėtytus daiktus. Pastarasis sakė, kad važiavo 90 greičiu, nebuvo pastatytas avarinis ženklas ir jis nepastebėjo žmonos. V. K. sakė, kad jam iš priekio važiavo automobilis, kuris jį apakino. Žmonos automobilis buvo patrauktas ant kelkraščio, tačiau ne visai šalia kelkraščio. Domkratas buvo pastatytas ant asfalto. Jis nežino ar žmonos automobilyje buvo liemenė. Žmona gulėjo ligoninėje labai ilgai. Kaltinamasis nesakė, kokiu greičiu važiavo. Jis sakė, kad čia galima važiuoti 90 km/h, tai suprato, kad jis tokiu greičiu ir važiavo. Jis pasakojo, kad jam iš priekio važiavo krovininis automobilis, tai jis bandė apvažiuoti jį ir žmonos automobilį. Buvo pakankamai šviesu, pasnigę. Žmonos automobilis stovėjo nuo kelkraščio nudažytos baltos linijos apie pusę metro, gal 40-50 centimetrų, t. y. stovėjo ant važiuojamosios dalies apie 40-50 centimetrų. Žmona paliko salone šviesą, nes buvo pakelta bagažinė, įjungta avarinė šviesa.

Liudytoja J. N. teisme paaiškino, kad 2012 metais gruodžio pradžioje atlikinėjo praktiką Patrulių rinktinėje. Buvo atvykusi į įvykio vietą 2012-12-06 apie 7 val. kaip kursantė su pareigūnu D. O.. Vietoje jau buvo medikai. Medikai kėlė moterį ant neštuvų. Buvo vyras, kuris paaiškino, kad važiuojant laiku nepastebėjo moters, kurį keitė ratą, nespėjo sustabdyti ir partrankė ją. Kelių policija turėjo braižyti schemą. Jos su porininku funkcijos buvo apsaugoti įvykio vietą. Moters automobilyje buvo avarinis ženklas, o avarinės signalizacijos nebuvo. Buvo keičiamas ratas iš kairės kelio pusės. Kitas automobilis, laiku pastebėjus kliūtį, galėjo apvažiuoti ją, jei kelias būtų tuščias. Galima buvo aplenkti tą automobilį. Negali pasakyti, kokiu atstumu stovėjo automobiliai. Buvo žiema, keliai apsnigti. Kai gavo iškvietimą, buvo tamsu ir blogas matomumas.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate, Kelių policijos poskyryje, specialistu. Po 7 val. buvo pranešimas apie eismo įvykį prie Nemenčinės. Automobilis „BMW“ važiuodamas užkabino greta kito automobilio buvusią moterį. Nuvyko į įvykio vietą iš Patrulių rinktinės D. O. ir kursantė. Jie turėjo apsaugoti įvykio vietą. Kai jis pats atvyko į įvykio vietą, tai nukentėjusiosios moters jau nebuvo. Buvo du automobiliai „Audi“ ir „BMW“, kaltinamasis. Pastarasis vairavo automobilį „BMW“, moteris automobilį „Audi“. Kaltinamasis aiškino, kad važiavo link Nemenčinės, prasilenkimo su kitu automobiliu momentu jis užkabino moterį. Jos automobilis stovėjo dalinai kelkraštyje. Moteris keitė ratą. Moters automobilis stovėjo dalinai ant kelkraščio, dešinėje kelio pusėje. Automobilis „BMW“ irgi stovėjo dešinėje kelio pusėje. Atrodo, šiek tiek snigo. Tas kelio ruožas tiesus. Pagal kelio reljefą toje vietoje matomumas geras. Jei žmogus keičia ratą, tai kitas automobilis laiku pastebėjęs žmogų, nesant priešpriešinėje eismo juostoje kitų automobilių, galėtų apvažiuoti tą automobilį ir žmogų. Norint apvažiuoti kliūtį reikia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Tokioje situacijoje pastebėjus stovintį žmogų su avarine šviesa, žmogus turi lėtinti greitį, išanalizuoti situaciją. Jam buvo kliūtis. Pagal eismo saugumo taisykles žmogus nieko nepažeisdamas galėjo apvažiuoti stovintį automobilį. Vairuotojas kliudė moterį ją apvažiuodamas. Stabdymo žymių, atrodo, nebuvo užfiksuota. Automobilio „Audi“ avarinė signalizacija neatsimena ar buvo įjungta.

Ekspertas L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad surašė išvadą (1 t., b. l. 189-193) ir ją palaiko. Pagrindinė sąlyga kilti šiam įvykiui buvo vairuotojos G. veiksmai, kad ji nevilkėjo liemenės su atšvaitais, nebuvo prisisegusi kitoje matomoje vietoje atšvaitą, sudarė nepastebimą kliūtį artėjančiam automobiliui. Ji nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad ją galima būtų apvažiuoti. Savo išvadoje jis apskaičiavo saugų tarpą. Važiuojant tokiu greičiu kaip V. K., stovint automobiliui „Audi A4“, saugus tarpo intervalas būtų 0,55-0,6 metrų. Darant išvadą jis turėjo eksperimento protokolą. Tuo metu, kai buvo gavęs medžiagą, buvo duomenys, kad buvo priešpriešinis eismas ir V. K. negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Jei bus nustatytos kitokios aplinkybės, tai jo išvados pasikeistų. Turėtų tada apskaičiuoti apvažiavimo manevrą. V. K. neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį, jis galėjo tik apvažiuoti kliūtį (7 punktas). Atstumas buvo nustatytas 21 metras. Kai matai kažkokį objektą, pagal (duomenys neskelbtini) punktą, tai kliūtis laikoma, kai ją identifikuoji. Buvo tik siluetas. Ekspertizėje praktikoje matomumas yra laikomas, kai pilnai identifikuoji kliūtį. Jei yra matomas objektas, tai turi būti užfiksuotas kaip matomumas. 21 metrų atstumu buvo matoma jam sudaroma kliūtis. Jis turėjo imtis kažkokių veiksmų. 39 metrų atstumu jis neidentifikavo, kas tai yra. Jei vairuotojas sumažintų greitį iki 60, tai nuo 37 metrų jau galėtų sustabdyti automobilį. Jei jis važiuotų 70 km/h greičiu, tai jau nespėtų sustabdyti automobilio. Mirksinčios automobilio šviesos yra laikoma kliūtimi. Reikia sustoti ar saugiai ją apvažiuoti. Atstumas sustoti buvo pakankamas. Jis padarė išvadą, nes buvo duomenys, kad priešpriešinėje eismo juostoje buvo kiti automobiliai ir V. K. negalėjo ten įvažiuoti. V. K. pastebėjęs avarines šviesas turėjo mažinti greitį ir saugiai apvažiuoti automobilį. Šiuo atveju reikia apskaičiuoti apvažiavimo manevrą, ar jis pastebėjęs kliūtį galėjo saugiai apvažiuoti automobilį ir kitą vairuotoją.

Ekspertas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo išvadą (2 t., b. l. 17-25). Surašant išvadą jis suprato, kad nebuvo galimas išvažiavimas į priešpriešinę juostą. Vakar išgirdo, kad toks manevras buvo galimas. Kritiškai reikia vertinti parodymus, kad 1,5 metro atstumu nuo automobilio buvo vykdomas manevras. Automobilio „Audi“ vairuotoja buvo kliudyta betarpiškai prie automobilio. Ji buvo pritūpusi ir keitė ratą. Gaunasi, kad kontaktas turėjo įvykti su užpakalinėmis, kairės pusės durelėmis. Teisme buvo pateiktos aplinkybės, kad pirmiausiai buvo užvažiuota ant rato. Tyrimo medžiagoje nėra apžiūrėtas ratas dėl tų papildomų sužalojimų. Nemano, kad nuo rato, esančio 1,5 metrų atstumu nuo automobilio, automobilio „BMW“ kryptis staigiai pasikeistų ir jis kliudytų automobilio „Audi“ vairuotoją. Automobilis „BMW“ nebūtų taip tiesiai sustojęs. Jis būtų kliudęs automobilį „Audi“, būtų pėdsakai. Ratų skersmuo yra iki 70 centimetrų. Jei kaltinamasis galėjo pamatyti kliūtį - pritūpusią nukentėjusiąją už 21 metro, ar jis turėjo techninę galimybę, važiuojant 70 greičiu, saugiai apvažiuoti kliūtį, reikia skaičiuoti persirikiavimo manevrą. Jam nebuvo sudarytos sąlygos, kad jis staigiai pamatė kliūtį ir manevravo. Jis sako, kad matė kliūtį, drąsiai vairavo, toks greitis buvo leistinas ir viskas. Tokiomis sąlygomis, jei yra 21 metras, greitis 70, per 1 sekundę pravažiuojama 20 metrų, tai saugus apvažiavimas neįvyks. Jis suktų vairą prie pat automobilio. Stovėjo automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis, o tai reiškia, kad yra pavojus, reikia lėtinti greitį, identifikuoti pavojų. 90 km/h greitis buvo didesnis, nei saugus greitis tokiomis sąlygomis. Kai yra įjungti artimųjų šviesų žibintai, kelio danga sausa, tai šviesos apšviečia 51 metro atstumą. Buvo panašios sąlygos. Matymas buvo šiuo atveju 50 metrų, todėl reikėjo važiuoti taip, kad stabdymo kelias būtų ne didesnis nei 50 metrų, maksimaliai 60 km/h greičiu. Buvo ženkliai viršytas saugus greitis. Vairuotojas neturėjo apvažinėti kliūtį pastoviu greičiu, jis turėjo sumažinti greitį iki tiek, kad operatyviai sustoti. Pastebėjus kliūtį už 300 metrų jis galėjo net neoperatyviai stabdant sustabdyti automobilį. Automobilio „Audi“ vairuotoja turėjo sustoti už kelio ribų. Toje vietoje buvo nuvažiavimas, keliukas. Jei ji sustotų ten, tai aišku įvykio nebūtų. Vilkint liemenę nukentėjusioji būtų geriau matoma. Aišku tokie veiksmai turi priežastinį ryšį. Buvo įjungta avarinė signalizacija, ji buvo matoma už 300 metrų. Nukentėjusiosios veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu, bet kliūtis vairuotojui nebuvo staigi. Pavojus jam buvo matomas nuo 300 metrų. Jis turėjo sumažinti greitį. KET nusako, kad artimųjų šviesų žibintai turi degti, kai jos trukdo kitiems vairuotojams. Buvo įspėjimas apie pavojų saugiam eismui. 80 metrų atstumu pradedant manevrą ir važiuojant 90 greičiu, saugiau apvažiuoti kliūtį neįmanoma. Negalima buvo važiuoti 90 greičiu. Šiaip 80 metrų atstumo pakaktų saugiai apvažiuoti kliūtį.

Ekspertas Irmantas Granskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo išvadą (1 t., b. l. 189-193). Išvada yra nekeistina, nes ji buvo daryta pagal tuo metu turimus duomenis. Buvo tirtas tik stabdymas, nes buvo duomenys, kad priešpriešai važiavo transporto priemonės. Jei nėra priešpriešinėje eismo juostoje kitų automobilių, tai automobilis „BMW“ turėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, arba nesukelti pavojaus kitiems transporto dalyviams. Aišku jeigu jis matė kliūtį. Šiuo atveju įvykis įvyko, nes automobilis kliudė žmogų, keičiantį ratą. Kliūtį sudarė kelyje esantis žmogus. Jei automobilis „Audi“ stovi automobilio „BMW“ judėjimo juostoje, tai reikia imtis kažkokių veiksmų. Automobilis nebuvo užkliudytas. Jis turėjo eksperimento protokolą rašant išvadą. Kliūties matomumas yra 21 metras, tai automobilis „BMW“ negalėjo išvengti kliūties - žmogaus. Automobilis „BMW“ nekliudė automobilio „Audi“. Įjungta avarinė šviesa įspėja apie stovintį automobilį, bet ne apie kitas kliūtis. Asmuo turi būti su liemene ar atšvaitu ir tai įspėja apie žmogų, esantį kelyje. Automobilis buvo apvažiuotas, jis nebuvo kliudytas. Pamačius kliūtį - automobilį, reikia atlikti manevrą jį apvažiuoti, pamačius žmogų - reikia vėl atlikti manevrą - jį apvažiuoti. Kliūties - žmogaus matomumas, buvo 21 metras. Automobilio matymas už 300 metrų, nėra kliūtis. Jei V. K. važiuotų 1,5 metro atstumu nuo automobilio „Audi“, ratą keičianti nukentėjusioji užimtų 70 centimetrų, tai tarp jų liktų 80 centimetrų atstumas, tai joks eismo įvykis nekiltų. Tai būtų atsižvelgiant į tas dvi sąlygas. Saugus atstumas tarp automobilių šonų 0,55-0,6 metrų. Prieš tam tikrą atstumą priimant sprendimą jį apvažiuoti, prieš 21 metrą pastebėjus kitą kliūtį, tai reikia atlikti saugų manevrą apvažiuoti žmogų. Objektas su liemene matomas geriau, nei be jos. Pirmame atsakyme nurodyti atstumai tarp šono ir automobilio ratą keičiančio žmogaus. Reikėjo persirikiuoti ne mažesniu atstumu nuo žmogaus, kaip nurodyta. Jokio skirtumo, kokiu atstumu važiuosi. Reikia persirikiuoti pirmame atsakyme nurodytu atstumu. Pagal tai, kaip kaltinamasis po incidento sustojo 32 metrų atstumu nuo nukentėjusiosios, negalima nustatyti, kokiu greičiu jis judėjo (ekspertizės 5 lapas). Sustabdyti automobilį reikalingas laikas, vairuotojo reakcijos laikas. Negalima daryti išvados, kad vairuotojas sureagavo tuo momentu, kai pravažiavo automobilį. Galėjo žmogus sureaguoti anksčiau, ar vėliau. Laikoma, kad apvažiuojant kliūtį apvažiavimo manevras turi būti saugus. Reikia persirikiuoti kairiau nemažesniu nei nurodytu intervalu. Tyrimo metu galima nustatyti automobilio greitį pagal stabdymo pėdsakus. Šioje situacijoje nebuvo užfiksuoti stabdymo pėdsakai, dėl to negalima nustatyti automobilio greičio. Tokios nurodytos aplinkybės yra subjektyvios - ar stabdymas su vairuotojo reakcija, ar po jos. Kol sureaguoja vairuotojas dar pravažiuoja atstumą. Kiekvienas automobilis turi savo savybes. Realioje situacijoje vairuotojas galėjo stabdyti ir geriau. Pagal paskaičiavimus kaltinamasis važiuotų saugiu atstumu nuo 0,75 metrų. R. G. teigė, kad ji buvo nuo automobilio 70 centimetrų atstumu, o kaltinamasis, kad ji buvo 1,5 metrų atstumu. Nėra tikslių duomenų kokiu atstumu nukentėjusiojo buvo nuo automobilio. Važiuojant 50 km/h greičiu, pakanka ir 70 centimetrų intervalo saugiai apvažiuoti kliūtį. Važiuojant 55 km/h greičiu reikia minimalaus atstumo 0,75 metrų. Važiuojant didesniu greičiu tas saugaus atstumo intervalas tik didėtų.

Ekspertas V. M. (Matusevič) teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo išvadą (1 t., b. l. 189-193). Sąlyga kilti įvykiui - buvo nukentėjusiosios veiksmai. Avarinė šviesos signalizacija paženklina tik automobilį. Ji nežymi kliūtį. Visos kitos kliūtys kelyje turi būti paženklintos skiriamaisiais ženklais. Ženklas pagal KET statomas, kai automobilis priverstinai sustojo ir neveikia avarinė šviesos signalizacija. Šiuo atveju nebuvo prievolės statyti avarinį ženklą. Pagrindinė sąlyga, kad nukentėjusioji buvo be liemenės ir atšvaitų. Išvengti nukentėjusiosios patrenkimo reikėjo nemažesnio nei 75 centimetrų atstumo, bet jei greitis būtų ne didesnis 70 km/h. Tokiu greičiu per 1 sekundę automobilis pravažiuoja 20 metrų. Per vairuotojo reakcijos laiką jis pravažiuoja jau 20 metrų. Vairuotojos, pastebėjęs už 21 metrų naują kliūtį, važiuojant 90 greičiu, negalėjo saugiai atlikti manevrą ir jį apvažiuoti. Turėjo būti mažesnis greitis. Nebuvo stabdymo pėdsakų, tai nežino stabdymo režimo. Automobilis „BMW“ partrenkęs žmogų, staigiai automobilio nestabdė. Buvo įjungta avarinė šviesa. Negali pasakyti, ar tai yra laikoma kliūtimi. Dėl sustojimo kelio, tai per 39 metrus galima sustoti važiuojant 50 km/h greičiu. Apvažiavimui 21 metro nepakanka. Buvo duomenys, kad buvo automobilių priešpriešiais. 1,5 metro apvažiavimo atstumas yra mažai tikėtinas. Atlikus tyrimą automobilio „BMW“ veiksmuose nenustatyta jokių veiksmų, kurie jų nuomone, turėtų priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu. Išvadoje yra numatyta sąlyga eismo įvykiui kilti, o ne pagrindinė sąlyga, t. y. nukentėjusiosios veiksmai. Šioje situacijoje 1,2 sekundės vairuotojo reakcijos laikas yra priimtinas. Jei kaltinamasis pradėjo stovinčio automobilio už 80 metrų apvažiavimo manevrą, o už 21 metro pastebėjus kitą kliūtį, važiavo 70 km/h greičiu, vairuotojas neturėjo galimybės sustabdyti automobilio. Jis turėjo tik suspėti atlikti kitą manevrą - apvažiavimą. Iki reakcijos gali praeiti 1,2 sekundės. Aišku, viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus reakcijos. Jei būtų liemenė ar atšvaitai, tai matomumas labai pagerėtų. Nenagrinėjo situacijos ar vairuotojas pastebėjo kliūtį. Nagrinėjo situaciją ar jis galėjo atlikti kitą veiksmą. Tikėtina, kad R. G. užėmė 70 centimetrų. 1,5 metrų atstumas tarp automobilių, yra mažai tikėtinas. „Techniniu požiūriu“ reiškia, kad nevertina žmogaus gebėjimų, savybių, girtumo laipsnio. Skaičiuojant sustojimo kelią nukentėjusiosios dislokacija neturi reikšmės. Apie apvažiavimą nebuvo kalbos. Buvo kalba apie sustojimą. Priekiniu dešiniu kampu nukentėjusioji buvo kliudyta. Kur važiavo automobilis „BMW“ prieš partrenkiant žmogų - negalima nustatyti. Konstatuota tik tai, kad nukentėjusioji buvo prie pat automobilio. Tikslaus atstumo negali nustatyti. Nėra pagrindo teigti, kad keičiant ratą asmuo judėtų, atsistotų, atsitrauktų. Prieš partrenkiant R. G. buvo atsiklaupus.

Liudytojas D. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo 2012 metais gruodžio mėnesį Vilniaus rajone vyresniuoju patruliu. Prašo remtis jo tarnybiniu pranešimu. Jis tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jų užduotis buvo apsaugoti įvykio vietą. Neformino įvykio.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS KPP specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-12-06 apie 7.19 val. Vilniaus r., kelyje Vievis – Maišiagala – Nemenčinė 49,530 m V. K. blaivus važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė tamsiu paros metu kelio važiuojamojoje dalyje be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais atšvaitais buvusią R. G., kuri priverstinai sustojus automobiliui „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai jo neatžymėjusi avarinio sustojimo ženklu, keitė galinį dešinės pusės ratą. Įvykio metu nukentėjo R. G. (1 t., b. l. 1).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojamosios dalies plotis buvo 7 m. Automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelio važiuojamojoje dalyje priekine dalimi link Nemenčinės, iki kairio krašto nuo abiejų ašių – 5,9 m atstumu. Už jo 32,2 m atstumu stovi automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo abiejų ašių iki dešinio kelkraščio 0,2 m atstumas (1 t., b. 1. 7-14).

Eismo įvykio vietos Vievis – Maišiagtala – Nemenčinė 49 km 530 m apžiūros protokole užfiksuota, kad šiame kelio ruože leistinas greitis iki 90 km/h, asfaltuotos dalies plotis 7,05 m, kelias lygus, be duobių (1 t., b. l. 15-27).

Astronomijos observatorijos duomenimis nurodytoje vietovėje 2012-12-06 7.19 val. saulė buvo nepatekėjusi, mėnulis švietė 35 laipsnių aukštyje, delčioje (1 t., b. l. 29). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2012-12-06 ryte debesuotumas buvo 10 balų (1 t., b. l. 31).

2013-04-02 atlikto eksperimento metu nustatyta, kad 2013-04-02 apie 5.30 val. kartu su J. S. (J. S.), R. N., R. G., V. K. nuvyko į įvykio vietą, kur 2012-12-06 apie 7.19 val. automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė tamsiai apsirengusį ratą keičiantį žmogų, kuris buvo be atšvaitų bei kitų šviesą atspindinčių elementų. Eksperimento metu dalyvavo automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo uždarytas transporto priemonių eismas minėtame kelio ruože. K. V. - Maišiagala - Nemenčinė 49,530 km dešiniajame kelio važiuojamosios dalies krašte, t. y. 5,9 m nuo kairės pusės priekinio ir galinio rato ašies iki kairio kelio važiuojamosios dalies krašto ir 3,7 m nuo įvažiavimo į kiemą, (taip kaip ir buvo užfiksuota automobilio „AUDI“ padėtis iš karto po įvykio) su įjungta avarine šviesos signalizacija ir pakeltu bagažinės dangčiu stovėjo automobilis „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Žr. plane Nr. 3). Ties automobilio kairės pusės galiniu ratu buvo pritūpęs tamsiai apsirengęs be šviesą atspindinčių elementų pėsčiasis J. S., t. y. jis vilkėjo juodą paltą ir mėlynos spalvos džinsus, juodas odines pirštines buvo be kepurės. Jis tupėjo daugiausia iki apie 0.7 m išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį nuo automobilio kairės pusės ir rankomis suko automobilio „AUDI“ kairės pusės galinio rato varžtą (žr. plane Nr. 8). Apie 5.50 val. automobilis „(duomenys neskelbtini) vairuojamas R. N. judėjo apie 20 km/h greičiu keliu Vievis - Maišiagala - Nemenčinė link Nemenčinės, automobilyje buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Važiuojant automobiliu „AUDI A4 AVANT“ avarinės šviesos signalizacija matėsi apie 300 m atstumu (žr. plane Nr. 5), artėjant prie minėto automobilio su avarine šviesos signalizacija atstumu 39 m automobilio vairuotojas įžvelgė, kad prie automobilio kažkas yra, sakė lygtais mato žmogaus siluetas (žr. plane Nr. 6, Foto Nr. 1), o likus 21 m atstumui iki automobilio „AUDI“ pasakė, kad mato, kad ten yra pritūpęs žmogus (žr. plane Nr. 7, Foto Nr. 2) (1 t., b. l. 33-36).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta transporto priemonės techninė būklė, t. y. automobilyje „AUDI A4 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulenktos galinės kairės pusės durelės, plastikinė durelių apdaila, (priekinis bamperis, priekinės grotelės, variklio dangtis, kairės ir dešinės pusės priekinis žibintas, kairės ir dešinės pusės priekinis sparnas, keleivio ir vairo oro pagalvė, valstybinis numerio ženklas) (1 t., b.1. 41-42).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta transporto priemonės techninė būklė, t. y. „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktos priekinės dešinės pusės durelės, subraižytas priekinis bamperis dešinėje pusėje, sulūžęs priekinis dešinės pusės posparnis, priekinio bamperio apatinė plastmasinė apdaila su atstumo jutikliais (1 t., b. l. 54-55).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio LPM kursantės J. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-12-06 gautas pranešimas, kad automobilis partrenkė moterį. Nuvykus į įvykio vietą prisistatė V. K., kuris paaiškino, kad važiuodamas automobiliu „BMW“ nepastebėjo automobilio „Audi“ ir prie jo tupėjusios moters, kuri keitė automobilio ratą, nes važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo pastatyta avarinio ženklo, o moteris nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės (1 t., b. l. 68).

2012-12-06 Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad asmuo, prisistatęs V. K. 2012-12-06 7.14 val. pranešė, kad važiuojant keliu nuo Ažulaukės kaimo link Nemenčinės nepastebėjo keitusios padangą moters ir ją partrenkė. Nebuvo įspėjamojo ženklo (1 t., b. l. 71).

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. G. parodė, kad 2013-04-02 apie 5.30 val. kartu su tyrėja I. V. susitiko įvyko vietoje, t. y. kelyje Vievis - Maišiagala - Nemenčinė 49 km 530 m, kur 2012-12-06 įvyko eismo įvykis. Parodymų patikrinimo vietoje metu K. G. patvirtino savo parodymus ir papildomai nurodė, kad einant tarp automobilių „AUDI“ ir „BMW“ pamatė 3 šukes, viena iš jų gulėjo apie 10 m atstumu nuo automobilio „AUDI“ link Nemenčinės kelio važiuojamojoje dalyje, kelio pločio atžvilgiu jos buvimo vietos nurodyti negali, o kitos dvi už jos link Nemenčinės kelkraštyje, jų buvimo vietos nei pločio nei kelio gatvės ilgio atžvilgiu nurodyti negali (žr. plane Nr. 3, 4, 5) (1 t., b. 1. 78-79).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 82-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 911/13(01) nurodyta, kad R. G. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kryžkaulio išilginis daugiafragmentinis lūžis su fragmentiniu poslinkiu, gaktinės sąvaržos išnirimas su gaktikaulių šakų dislokacija, uodegikaulio panirimas, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis. Tikėtina, kad pirminis automobilio smūgis buvęs į nukentėjusiosios kryžkaulio kairės pusės sritį, jai būnant pritūpus ar artimai šiai padėčiai. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl daugybinių dubens kaulų lūžių suardžiusiu dubens žiedo vientisumą. Dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis įvyko nuo staigaus dešinės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai, likusieji kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-12-06) (1 t., b. 1. 92-95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11501/12(01) nurodyta, kad R. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. 1. 97).

Valstybinė darbo inspekcija pateikė dokumentus dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, iš kurių matyti, kad 2012-12-06 R. G. pateko į eismo įvykį ir patyrė dubens kaulų lūžius. V. K. tamsiu paros metu partrenkė važiuojamojoje kelio dalyje be ryškiaspalvės liemenės buvusią R. G.. Patirta trauma priskiriama prie sunkių (1 t., b. l. 126-152).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11517/12(01) nurodyta, kad V. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 167-168).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto 2013-09-19 išvadoje Nr. 11-1431(13) nurodyta, kad tikėtinas šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „(duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K., važiuodamas 50-60 km/h greičiu keliu Vievis - Maišiagala - Nemenčinė, važiuodamas Nemenčinės kryptimi 49 km 530 m, partrenkė prie sustojusio su įjungta avarine šviesos signalizacija automobilio „Audi A4“ be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais kairės pusės užpakalinį ratą keitusią R. G.. Po smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini) pavažiavęs į priekį sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po smūgio pėsčioji R. G. buvo nublokšta į priekį ir į dešinę bei tikėtina, atsitrenkusi į automobilio „Audi A4“ kairės pusės užpakalines dureles liko gulėti prie automobilio „Audi A4“. Automobilis „(duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Vievis - Maišiagala - Nemenčinė, Nemenčinės kryptimi dešine kelio puse, apvažinėjo dešinėje kelio pusėje stovėjusį automobilį „Audi A4“. Apskaičiuoti (nustatyti) automobilio „(duomenys neskelbtini) judėjimo greitį prieš pat eismo įvykį, negalima. Automobiliui „(duomenys neskelbtini) važiuojant 50-60 km/h greičiu, vairuotojas V. K. neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios R. G. partrenkimo. Tikėtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Vievis - Maišiagala - Nemenčinė, Nemenčinės kryptimi dešine kelio puse, apvažinėdamas dešinėje kelio pusėje stovėjusį automobilį „Audi A4“, ties dešinės pusės užpakaliniu ratu priekinio bamperio dešine puse partrenkė pėsčiąją R. G.. Vairuotojos R. G. veiksmai, - būdama neapšviestoje važiuojamoje dalyje tamsiuoju paros metu, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių nebuvo prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą bei neišvengiamą kliūtį artėjančiam automobiliui, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. veiksmai, - apvažiuodamas kliūtį nepaliko saugaus tarpo iš šono bei kliudė pėsčiąją R. G., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „Audi A4“ vairuotoja R. G., sustojusi tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išlipusi iš transporto priemonės, privalėjo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegusi prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K. pastebėjęs jam sudarytą kliūtį, kelio važiuojamojoje dalyje - šalia automobilio buvusią pėsčiąją R. G., privalėjo apvažiuoti ją arba stabdyti vairuojamą transporto priemonę (1 t., b. l. 189-193).

Dr. V. M. specialisto išvadoje MV 2014-09 nurodyta, kad atsižvelgiant į 2012-12-06 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų duomenis, bei į 2013-04-02 eksperimento rezultatus, prieš 2012-12-06 eismo įvykį automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., judėjo apie 70 km/h greičiu. Susidariusioje betarpiškai prieš 2012-12-06 eismo įvykį kelio situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K., pastebėjus įjungtus avarinės signalizacijos žibintus, privalėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį, kad saugiau apvažiuoti sustojusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba visiškai sustoti iki šio automobilio, jei to reikėjo saugiam eismui užtikrinti. Techniniu požiūriu pagrindine eismo įvykio, užregistruoto 2012-12-06 apie 7.19 val. kelio Vievis - Maišiagala - Nemenčinė 49,53 km, kilimo priežastimi laikytini automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. nepriimtini veiksmai - iškilus grėsmei saugiam eismui (pastebėjus įjungtus avarinės signalizacijos žibintus), nesumažino vairuojamo automobilio greičio, kad saugiau apvažiuoti sustojusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba nesustojo iki stovėjusio su įjungtais avarinės signalizacijos žibintais automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jei to reikėjo saugiam eismui užtikrinti (2 t., b. l. 17-25).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-915(14) nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K., važiuodamas kelio Vievis - Maišiagala - Nemenčinė 50 km ruožu, kryptimi nuo Maišiagalos link Nemenčinės, kliudė R. G., kuri prieš tai vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tamsiuoju paros metu būdama kelio važiuojamojoje dalyje (keisdama automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinį ratą) nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, arba nebuvo prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito. Po smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavo į priekį, kol vairuotojo buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje, užfiksuotoje 2012 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio vietos plane. Dėl sąlyčio su automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. buvo bloškiama į priekį ir į dešinę, ir tikėtina, atsitrenkusi į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalines dureles liko gulėti šalia automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kelio Vievis - Maišiagala - Nemenčinė važiuojamosios dalies dešine puse kryptimi nuo Maišiagalos link Nemenčinės, apvažiuodamas kelio dešinėje pusėje stovėjusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo priekinio bamperio dešine puse kliudė R. G., kuri tuo metu, tikėtina, buvo ties automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakaliniu kairės pusės ratu. Šiam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį eismo įvykio metu. Esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 21 m, t. y. tokiam, koks yra nurodytas 2013 m. balandžio 2 d. eksperimento protokole, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 50, 60, 70, 90 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios R. G. partrenkimo, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo R. G. veiksmai, nes ji, tamsiuoju paros metu dirbtiniu apšvietimu neapšviestame kelio ruože, būdama važiuojamoje dalyje (keisdama automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinį ratą), nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių nebuvo prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, ir tokiu būdu kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą bei neišvengiamą kliūtį link jos artėjančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui. Automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusi R. G., sustojusi tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išlipusi iš transporto priemonės, privalėjo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegusi prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K., pastebėjęs kliūtį jo vairuojamos transporto priemonės judėjimui sudariusią, t. y. kelio važiuojamojoje dalyje šalia automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią (automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalini ratą keitusią) R. G., privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę (2 t., b. 1. 31-37).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nustatyta, kad: 1. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judant 50, 60, 70, 90 km/h greičiu, saugiam judėjimo juostos pakeitimui, apvažiuojant kliūtį sudarančią R. G., išilgine kelio kryptimi reikėjo nuvažiuoti atitinkamai 35 m, 42,7 m, 50,5 m, 66,7 m atstumą. 2. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo R. G. veiksmai, nes ji, tamsiuoju paros metu dirbtiniu apšvietimu neapšviestame kelio ruože, būdama važiuojamojoje dalyje (keisdama automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinį ratą), nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių nebuvo prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, ir tokiu būdu kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį link jos artėjančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui. Jeigu kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumas buvo 39 m ir jeigu automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 50 km/h greičiu, tai tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. veiksmai,- nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki kliūtį sudarančios R. G., arba saugiai neapvažiavo kliūtį sudarančios R. G.,- buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 3. Esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 21 m., t. y. tokiam, koks nurodytas 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje paskirti autotechninę ekspertizę, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 50, 60, 70, 90 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti R. G. partrenkimo, nei stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, nei apvažiuodamas kliūtį sudarančią R. G.. Esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 39 m, t. y. tokiam, koks nurodytas 2015-04-20 nutartyje paskirti autotechninę ekspertizę, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 60, 70, 90 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti R. G. partrenkimo nei stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, nei apvažiuodamas kliūtį sudarančią R. G.. Esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 39 m, t. y. tokiam, koks nurodytas 2015-04-20 nutartyje paskirti autotechninę ekspertizę, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 50 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje turėjo techninę galimybę išvengti R. G. partrenkimo nei stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, nei apvažiuodamas kliūtį sudarančią R. G.. (2 t., b. l. 184-190).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2012-12-06 nuo 5 iki 8 val. debesuotumas buvo 10 balų, tai reiškia, debesimis buvo aptrauktas visas dangus (2 t., b. l. 195).

Kaltinamasis atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik tada, kai teisminio nagrinėjimo eigoje asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas, o visi prieštaravimai ir neišaiškintos aplinkybės vertinami kaltinamojo naudai. Be to, BPK 44 str. 6 d. užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais (BPK 301 str. 2 d.).

Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

BK 281 str. 3 d. numatyta atsakomybė transporto priemonę vairavusio asmens, kuris pažeidė KET reikalavimus, jei dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti inkriminuotas tik asmeniui, kurio KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir atsiradusius jo padarinius, buvo jų tiesiogine priežastimi. Nors tiriamo eismo įvykio atveju turi būti nustatinėjama ar minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje numatytos nusikalstamos veikos požymiai gali būti tik šio nusikaltimo subjektu galinčio būti V. K. veiksmuose, sprendžiant šį klausimą neišvengiamai vertintinas ne tik pastarojo, bet ir įvykio metu sunkius sužalojimus patyrusios R. G. veiksmų atitikimas KET reikalavimams, o taip pat jos galimai padarytų pažeidimų įtaka ir reikšmingumas eismo įvykiui kilti.

V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino savo kaltės, tvirtino, kad jis nukentėjusiosios nepastebėjo tamsiu paros metu važiuodamas toje vietoje leistinu greičiu, prie nukentėjusiosios automobilio nebuvo pastatytas įspėjamasis ženklas, nukentėjusioji nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prisisegusi atšvaito. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji.

KET (redakcija galiojusi inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, t. y. nuo 2012-11-01 iki 2013-01-01) 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o taisyklių 134 p. numato, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti šioje konkrečioje nagrinėjamoje situacijose, V. K. kaltumo dėl įvykusio eismo įvykio klausimas yra sietinas su viena pagrindine sąlyga – dėl eismo įvykio priežastingumo su jo veiksmais ir objektyvios galimybės matyti R. G. grėsmės eismo saugumui kilimo metu. Teismas mano, kad V. K., vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) ir iškilus grėsmei eismo saugumui (R. G. pastačius savo automobilį kelkraštyje, jam esant išsikišus į važiuojamąją kelio dalį, ir tik įjungus avarinius žibintus, be to pačiai R. G. išlipus iš transporto priemonės ir nevilkint ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, arba neprisisegus prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą) laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, tik tuo atveju jeigu turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį savo automobilio judėjimui sudarančią pačią R. G. pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu. Tačiau byloje surinkti įrodymai: Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto 2013-09-19 išvada Nr. 11-1431(13) patvirtina, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini) važiuojant 50-60 km/h greičiu, vairuotojas V. K. neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios R. G. partrenkimo. Vairuotojos R. G. veiksmai, - būdama neapšviestoje važiuojamoje dalyje tamsiuoju paros metu, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių nebuvo prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą bei neišvengiamą kliūtį artėjančiam automobiliui, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „Audi A4“ vairuotoja R. G., sustojusi tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išlipusi iš transporto priemonės, privalėjo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegusi prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą (1 t., b. l. 189-193). Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-915(14) taip pat nurodyta, kad esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 21 m, t. y. tokiam, koks yra nurodytas 2013 m. balandžio 2 d. eksperimento protokole, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 50, 60, 70, 90 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios R. G. partrenkimo, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo R. G. veiksmai, nes ji, tamsiuoju paros metu dirbtiniu apšvietimu neapšviestame kelio ruože, būdama važiuojamoje dalyje (keisdama automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinį ratą), nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių nebuvo prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, ir tokiu būdu kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą bei neišvengiamą kliūtį link jos artėjančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui. (2 t., b. 1. 31-37). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nustatyta, kad esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 39 m, t. y. tokiam, koks nurodytas 2015-04-20 nutartyje paskirti autotechninę ekspertizę, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 60, 70, 90 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti R. G. partrenkimo nei stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, nei apvažiuodamas kliūtį sudarančią R. G.. Ekspertizės akte nustatyta, kad tik esant kliūties (šalia stovinčio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje esančio žmogaus) matomumui 39 m, t. y. tokiam, koks nurodytas 2015-04-20 nutartyje paskirti autotechninę ekspertizę, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio 50 km/h greičiu, vairuotojas V. K. buvusioje kelio eismo situacijoje turėjo techninę galimybę išvengti R. G. partrenkimo nei stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, nei apvažiuodamas kliūtį sudarančią R. G.. (2 t., b. l. 184-190). Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. K., esant kaltinime nurodytoms eismo sąlygoms ir aplinkybėms neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios R. G. partrenkimo, nei sustabdydamas transporto priemonę, nei apvažiuodamas kelyje atsiradusią kliūtį. Teismo posėdžio metu ekspertai L. A., I. Granskas, V. M. patvirtino išvadas ir nurodė, kad priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent nukentėjusiosios veiksmai, t. y. kad ji tamsiu paros metu būdama važiuojamojoje kelio dalyje nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir nesegėjo atšvaito.

Vienintelis išvadą pateikęs Dr. V. M. specialisto išvadoje MV 2014-09 nurodė, kad techniniu požiūriu pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi laikytini automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. K. nepriimtini veiksmai - iškilus grėsmei saugiam eismui (pastebėjus įjungtus avarinės signalizacijos žibintus), nesumažino vairuojamo automobilio greičio, kad saugiau apvažiuoti sustojusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba nesustojo iki stovėjusio su įjungtais avarinės signalizacijos žibintais automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jei to reikėjo saugiam eismui užtikrinti (2 t., b. l. 17-25). Tačiau ši specialisto išvada prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl neįrodo kaltinamajam pateikto kaltinimo pagrįstumo.

Šiuo atveju vertinant V. K. veiksmų priežastinį ryšį su įvykio kilimu, reikia įvertinti ir V. K. objektyvią galimybę pastebėti šalia automobilio buvusią nukentėjusiąją bei po to savalaikiais ir tinkamais veiksmais išvengti jos partrenkimo. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) p., pagal savo prasmę, numato pareigą palikti saugų tarpą iš šono apvažiuojant iš anksto matomą objektą, o tamsiu paros metu nevilkėdama specialių KET numatytų priemonių nukentėjusioji sudarė sunkiai pastebimą ir tuo pačiu netikėtą kliūtį, laikytina, kad priartėjęs prie kliūties atstumu, pakankamu, kad būtų objektyvi galimybė ją pastebėti, V. K., siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo savalaikiai stabdyti vairuojamą automobilį. Atsižvelgiant į specialisto išvados Nr. 11-1431(13) aprašomosios dalies teiginius, kad buvusiomis kelio eismo sąlygomis V. K. vairuojamo automobilio sustabdymo kelias, važiuojant jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytu 50-60 km/h greičiu, buvo atitinkamai 37,8 - 49,3 m ilgio, techniniu požiūriu laikytina, kad pastarasis savalaikiu stabdymu galėjo išvengti įvykio tik tuo atveju, jei turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam kliūtį sudariusią nukentėjusiąją didesniu atstumu nei minėtas minimalus sustabdymo kelias (priklausomai nuo važiavimo greičio). Dėl objektyvių duomenų trūkumo negalėjęs nustatyti tikslaus V. K. važiavimo greičio įvykio metu, specialistas, nustatinėdamas pastarojo techninę galimybę išvengti įvykio, vertino paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą greitį (50-60 km/h). Teismo posėdžio metu V. K. nurodė važiavęs 90 km/h greičiu. Tačiau vertinant galimus su šiuo techniniu dydžiu susijusius netikslumus, paminėtina, kad jei realiai įvykio metu buvęs V. K. važiavimo greitis būtų didesnis (nors ir neviršijantis maksimalaus leistino greičio - 90 km/h), kaip parodė V. K. iki jam buvo pareikštas įtarimas, tokiu atveju pastarojo galimybė išvengti įvykio tik sumažėtų (t. y. didėjant važiavimo greičiui, didėtų ir sustabdymo kelias, tuo pačiu - atstumas, iš kurio V. K. būtų turėjęs pastebėti kliūtį, kad išvengti susidūrimo su ja). Kaip minėta, V. K. parodė, kad iki pat susidūrimo su nukentėjusiąją, jis pastarosios nematė. Siekiant patikrinti šią aplinkybę tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas, tikslu nustatyti didžiausią atstumą, esant kuriam, eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis buvo galimybė iš automobilio salono pamatyti kelyje ties stovinčiu automobiliu tupintį žmogų. Nors šio tyrimo veiksmo metu dalyvavęs V. K. nesutiko su eksperimento rezultatais, nurodydamas, kad įvykio metu buvusiomis važiavimo sąlygomis matomumas buvo blogesnis, eksperimento metu buvo nustatyta, kad vairuojamu automobiliu artėjant prie stovinčio automobilio su įjungta avarine šviesos signalizacija, prie jo tupintį žmogų buvo galima pamatyti, kai iki automobilio buvo likęs 21 m atstumas, t. y. atstumas, kuris atsižvelgiant į specialisto nurodytą sustabdymo kelio ilgį (37,8 - 49,3 m) yra nepakankamas, kad sustabdyti automobilį iki kliūties. Eksperimento metu taip pat buvo nustatyta, kad iki automobilio likus 39 m atstumui, buvo galima įžvelgti, kad ties automobiliu kažkas yra (kaip nurodyta tyrimo veiksmo protokole - lyg ir matėsi žmogaus siluetas). Ši eksperimento metu nustatyta aplinkybė leidžia kelti prielaidą, kad V. K. vairuojamu automobiliu apie 50 km/h greičiu priartėjus prie stovinčio automobilio, kaltinamasis galėjo turėti galimybę pastebėti ties šiuo automobiliu buvusią nukentėjusiąją didesniu atstumu (39 m) nei kelio ilgis (37,8 m) reikalingas sustabdyti minėtu greičiu važiuojantį automobilį, tuo pačiu - savalaikiai vykdant (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus išvengti jos partrenkimo. Tačiau, nors eksperimentas matomumui nustatyti buvo atliekamas sąlygomis kiek įmanoma panašesnėmis į buvusias eismo įvykio metu, pažymėtina, kad tokio tyrimo veiksmo metu detaliai atkurti visą eismo įvykio mechanizmą neįmanoma. Dėl minėtos priežasties, šio veiksmo metu nustatyti duomenys (šiuo atveju - atstumai) vertinant tokią subjektyvią aplinkybę kaip asmens gebėjimą tam tikru atstumu pamatyti kliūtį gali būti įtakoti paklaidų ir turėti tikėtinumo pobūdį. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, kad eksperimento metu buvo nustatyta galimybė net ne aiškiai pamatyti kliūtį (ties automobiliu tupintį žmogų), o tik įžvelgti, kad ties automobiliu kažkas yra, o taip pat, kad ši galimybė atsiranda tik tokiu atstumu (39 m), kuris nežymiai viršija specialisto išvadoje nurodytą minimalų 37,8 m sustabdymo kelią važiuojant apie 50 km/h greičiu (t. y. vienu iš galimų iš V. K. nurodytų greičių), dar neleidžia vienareikšmiškai, be abejonių (kurios šiuo atveju gali būti aiškinamos tik įtariamojo naudai) tvirtinti, kad V. K. turėjo galimybę savalaikiai pastebėti nukentėjusiąją ir vairuojamo automobilio stabdymu išvengti jos partrenkimo. Tokios išvados darymas iš esmės atitinka ir specialisto išvados aprašomoje dalyje nurodytus teiginius, kad ekspertinėje praktikoje kliūties matomumu laikomas atstumas, kuriuo vairuotojas iš transporto priemones turi objektyvią galimybę aiškiai matyti ir identifikuoti kliūtį, šiuo atveju - ties automobiliu tupintį žmogų, dėl ko specialistas, įvertinęs eksperimento rezultatus, pateikė vienareikšmišką išvadą, kad V. K., važiuodamas 50-60 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti nukentėjusios partrenkimo, nes automobilio sustabdymo kelias buvo didesnis nei nukentėjusiosios matomumas (37,8 -49,3 m > 21 m), tuo pačiu, kad R. G. V. K. kelyje sudarė ne tik netikėtą ir sunkiai pastebimą, bet ir neišvengiamą kliūtį.

Veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio kilimo ir jo padarinių priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Tyrimo metu surinktais duomenimis nustatytomis nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybėms, galima tvirtinti, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusioji R. G. nebūtų pažeidusi KET 25 p. reikalavimų, t. y. jeigu sustojusi tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipusi iš transporto priemonės, būtų vilkėjusi ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prisisegusi prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, eismo įvykis nebūtų kilęs, t. y. V. K. būtų turėjęs galimybę savalaikiai pastebėti ne tik su įjungta avarine šviesos signalizacija stovintį automobilį, bet ir ties juo esančią nukentėjusiąją, tuo pačiu - tinkamai įvykdyti KET reikalavimus - palikdamas saugų tarpą iš šono apvažiuoti iš anksto pastebėtą jo kelyje kliūtį sudariusią nukentėjusiąją arba sustabdyti vairuojamą automobilį prieš ją. Tai leidžia konstatuoti, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir jo padariniams atsirasti buvo nukentėjusiosios padarytas KET pažeidimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo R. G. veiksmai, teismas daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, o V. K. išteisintinas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios R. G. civilinis ieškinys (2 t., b. l. 99-103) paliktinas nenagrinėtu ir jai išaiškinama teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktai: CD laikmena, saugoma byloje (1 t.) – paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendė:

V. K. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. išteisinti nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. R. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jai išaiškinti, kad ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Daiktus: CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis