Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant J. F., dalyvaujant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veikslo skyriaus atstovui M. P., nedalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui, išnagrinėjusi pareiškėjos Vilniaus centrinės advokatų kontoros advokatės V. L. – B., (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2015-08-19 nutarimo Nr. 10-AT1-7620 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2015-08-19 nutarimu Nr. 10-AT1-7620 atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 214¹⁰ str. Nutarime nurodyta, kad asmens duomenų, įskaitant IP adresų, tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ADTAĮ 3 ir 5 str. reikalavimus, t.y. asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš ADTAĮ 5 str. 1 d., numatytų teisėto tvarkymo kriterijų. ADTAĮ 30 str. 1 d. numato, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.). Pareiškėjos pateiktuose prieduose daug kur IP adresai yra pakeisti, kadangi paprastai 4 versijos IP adresas susideda iš 4 skaičių atskirtų taškais, tačiau pateiktuose prieduose daug IP adresų skaičiai atskirti tarpais, o tai parodo, kad asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas nebuvo įgyvendinęs tinkamas priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo pakeitimo. Taip pat nepateikta išsami informacija leidžianti manyti, jog lentelių įrašuose nurodomų failų turinio pagrindu kilo teisės pažeidimas. Nepateikti patvirtinantys įrodymai, kad buvo atlikta nurodytų failų turinio požymių kontrolė, t. y. jog ieškovės nurodomi failai yra pilni (galėjo būti atkurti), buvo persiųsti kitiems (platinti) ir tikrai yra būtent filmas „IDA", kurių autorių teisės priklauso ieškovei, o ne kito turinio failai su pavadinimu, kuriame yra žodis „Ida". Nepateikta informacija su kokia programos „B. S." versija buvo atliktas interneto vartotojų tyrimas, iš pateiktos medžiagos galima suprasti, kad ši programa nebuvo tikrinama bei sertifikuota Lietuvoje. Pažymėta, kad filmas „Ida", kurio visų autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtoja yra Lenkijos ribotos atsakomybės bendrovė O. F., yra visiems prieinamas peržiūrai ir atsisiuntimui „YouTube" svetainėje anglų, prancūzų ir kt. kalbomis, todėl negalima teigti, kad asmenys, kurie peržiūrėjo visą ar dalį viešai prieinamo filmo ar net jį atsisiuntę, padarė administracinį teisės pažeidimą.

Sutinkamai su LR ATPK 300 str. 1 d., byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui, jeigu jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, todėl, įvertinus tai, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą byloje, pareiškėjo pateiktą skundą teismas nagrinėjo jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant byloje pateiktus įrodymus, tai, kad pavadinimu „Ida“ galėjo būti užvadintas bet koks kompiuterinis failas, pateikti duomenys nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo atsisiųstas filmas „Ida“. Taip pat iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nėra aišku, ar failas buvo atsisiųstas pilnai. Kaip ir nurodyta Institucijos priėmusio nutarimą atsiliepime, negalima patikrinti, ar tam tikru metu iš tam tikro IP adreso buvo atsisiųstas filmas „Ida", kadangi interneto paslaugų tiekėjai nesaugo visų elektroniniais tinklais perduodamų duomenų, išskyrus Elektroninių ryšių įstatymo 77 str. nurodytus atvejus. Lietuvoje daugelis interneto paslaugų tiekėjų naudoja tinklo adresų vertimo technologija, šios technologijos dėka iš vieno IP adreso internetu gali naudotis šimtai vartotojų. Todėl pateiktos informacijos neužtenka vartotojų identifikacijai. Baseprotect kompiuterinės programos pagalba rinko informaciją apie asmenų su tam tikrais IP adresais veiklą. Disponavimas tokia informacija gali suteikti labai daug informacijos apie asmenį. Lietuvos Respublikos ADTAĮ 5 str. apibrėžti Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai. IP adresas yra ir srauto duomenys ir asmens duomenys. Lietuvos Respublikos ERĮ 61 str. 1 d. numato, kad draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Minėto įstatymo 66 straipsnis susijęs su paslaugų teikėjo (atsakovo) galimybe rinkti, tvarkyti ir teikti savo klientų duomenis, susijusius su jiems suteiktais IP adresais, o 77 straipsnis susijęs su paslaugų teikėjų pareiga teikti informaciją, taip pat ir IP, tik teisėsaugos institucijoms. Taigi, jokios galimybės rinkti, kaupti, naudoti interneto vartotojų asmens duomenis (IP adresus) nenumatyta tokioms privačioms organizacijoms kaip Baseprotect. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, todėl panaikinti 2015-08-19 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nėra teisėto ir objektyvaus pagrindo.

Remiantis aukščiau išdėstytu Institucijos 2015-08-19 nutarimas Nr. 10-AT1-7620 paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti Vilniaus centrinės advokatų kontoros advokatės V. L. – B. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2015-08-19 nutarimą Nr. 10-AT1-7620 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.