Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-726-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-31
Bylos Nr.
2A-726-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Fiat Lux“
Ieškovas
R.P.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-726-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Julijai Štreimikieneidalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A.Novikovuiatsakovo atstovei advokatei I.Maksimovai

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Fiat Lux“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R.P. ieškinį atsakovui UAB „Fiat Lux“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R.P. 2009-07-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 2009-06-15 UAB „Fiat Lux“ direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir darbo santykių su R.P. nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, laikyti, jog darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str, priteisti iš atsakovo UAB „Fiat Lux“ vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-06-16 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo dviejų vidutinių darbo užmokesčio išeitinę išmoką, bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 503, pagal kurią pradėjo dirbti mokymo vadove. 2009 m. birželio 9 d. neatvyko į darbą pablogėjus sveikatai. Ieškovė kreipėsi į medikus ir SMS žinute pranešė darbdaviui, jog į darbą negalės atvykti, nes jai bus atliekami tyrimai.

2009-06-10 atsakovas pareikalavo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Ieškovė 2009-06-11 pateiktame pasiaiškinime nurodė nebuvimo darbe priežastis ir paaiškino, jog yra nėščia. 2009-06-15 atsakovas atleido ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovės teigimu, jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nurodė, kad darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Fiat Lux“ ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką: nuo 2009-06-16 iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 7201,54 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką ir vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 61,03 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką per dieną, už penkių darbo dienų savaitę iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Fiat Lux“ ieškovei 1281,63 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką išeitinę išmoką, bei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieškovės patektas medicinos kortelės lapo nuorašas negali būti pripažintas dokumentu, pateisinančiu neatvykimą į darbą.

Iš visų į bylą pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos raštų nustatyta, kad ieškovei 2009-06-09 atliekami tyrimai baigėsi iki 12.00 val. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes po pietų grįžti į darbą, nes 2009-09-28 rašte Nr. 1.1.19-238 nurodyta, kad 209-06-09 pacientė buvo darbinga. Teismas aptartų įrodymų bei motyvų pagrindu sprendė, jog ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę būdama darbinga ir neatvykdama į darbą visą darbo dieną.

Byloje teismas nustatė, kad pagal įmonėje susiformavusią faktinę tvarką nedarbingumo, neatvykimo į darbą ir kiti panašaus pobūdžio klausimai yra sprendžiami su tiesioginiu vadovu. Tokiu atveju, ieškovei pranešus R.K. apie savo nėštumą ir jai pasakius, kad ieškovė nebus atleista iš darbo, jei ji yra nėščia ir nepareikalavus pateikti medicininės žymos, laikytina, kad ieškovė pagrįstai manė, kad kilęs konfliktas yra išspręstas ir jai nėra būtinybės prašyti gydytojo išduoti pažymą, kad ją galėtų pateikti darbdaviui (atsakovui).

Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje yra nustatytas faktas, kad ieškovė atleidimo iš darbo metu buvo nėščia. Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais teismas gina sutarties silpnesniąją šalį, jeigu ši šalis pati elgėsi sąžiningai, apdairiai. Tai, kad ieškovė pasiaiškinime nurodė darbdaviui, jog yra nėščia, patvirtina jos sąžiningumą. Teismo teigimu, atsakovas privalėjo imtis visų priemonių ir išsiaiškinti tikrąją padėtį bei sudaryti realias galimybes pateikti ieškovei medicininį pažymėjimą. Ieškovė buvo atleista iš darbo itin greitai. Tuo tarpu medicininis pažymėjimas išduodamas tik iš anksto užsiregistravus pas gydytoją. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė yra atleista iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas laikė, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai, išsivystė tarpusavio nepasitikėjimas, todėl, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, teismas darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir ieškovei priteisė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1281,63 Lt (b.l. 5,6) ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką: nuo 2009-06-16 iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 7201,54 Lt (118 d.d. x 61,03 (b.l. 56)) Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką ir vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 61,03 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką per dieną, už penkių darbo dienų savaitę iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fiat Lux“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nežiūrint į nustatytus faktus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo, nes turėjo realias galimybes pateikti pažymą apie neštumą. Teismas taikė DK 132 str. numatytą garantiją, neatsižvelgiant į tai, jog DK 132 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie neštumą;teismas, vertindamas galimybes pateikti pažymą apie neštumą neįvertino kitų reikšmingų tokiai išvadai faktų. Teigia, jog ieškovė savo pasiaiškinime nurodė, kad nuvykusi pas gydytoją ieškovė sužinojo apie jai nepalankius tyrimų rezultatus, apie tai, kad surasta toksoplazmozės infekcija, kad ieškovė buvo nusiųsta pakartotinių tyrimų, jai buvo reikalinga padaryti papildomus tyrimus. Nei vienas iš nurodytų paaiškinime faktų nėra pažymėtas 2009-06-09 Antakalnio poliklinikos gydytojos užpildytoje medicininėje kortelėje, kas paneigia teismo išvadą apie ieškovės sąžiningumą, nes ieškovė net paaiškinime nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją;pažymi, jog byloje nustatyta, kad pažyma apie nėštumą buvo išduota tik 2009-07-14. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad teismas vadovavosi tik prielaida apie tai, jog ieškovė galėjo gauti pažymą apie nėštumą 2009-07-09. Apeliantas taip pat nurodo, jog iš įmonės vadovo paaiškinimų teismui nustatyta, kad ieškovė 2009-06-15, t.y. po savaitės nuo padaryto drausmės pažeidimo buvo kviečiama asmeniškai pas bendrovės vadovą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ir tai paneigia teismo išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog konfliktas yra išspręstas, todėl iki atleidimo iš darbo pažymos apie nėštumą nepateikė;įvertinus teisės aktuose numatytą ribotą galimybę gauti informaciją apie pacientus, apeliantas laiko nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas privalėjo imtis visų priemonių ir išsiaiškinti tikrąją padėtį bei sudaryti realias galimybes pateikti ieškovei medicininį pažymėjimą;teigia, jog byloje nustatyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo tik po to, kai po papildomo pokalbio su vadovu atsisakė teikti dokumentus, patvirtinančius jos nurodytą pasiaiškinime faktą. Atsakovas negalėjo gauti informacijos apie darbuotojo nėštumą, o neturint pažymos turėjo teisę nutraukti su ieškove darbo sutartį už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą;apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė iš darbo buvo atleista itin greitai. Atsakovas mano, jog tokia išvada nėra pagrįsta nei faktais, nei įrodymais ir prieštarauja teismo padarytai prielaidai apie ieškovės galimybes bet kada nuo 2009-06-09 gauti pažymą apie nėštumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R.P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 847 Lt.

Teigia, kad sakyti, kad gydytojo pateiktame išraše duomenų apie pacientės siuntimą atlikti tyrimus, kuriuos ieškovė nurodė pasiaiškinime yra neetiška, nes VĮ Antakalnio poliklinikos pažymoje nurodyta, kad tyrimai atlikti tik 2009-06-12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas drausminės nuobaudos paskyrimą, teisingai nurodė, jog apklausiant tiesioginį ieškovės viršininką, pastaroji 2009-06-11 pasakė, jog jei tu esi nėščia, tai tavęs tikrai neatleis iš darbo ir kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog jokių papildomų dokumentų nereikia pateikti. Teigia, jog darbdavys visiškai nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis ieškovė neatvyko į darbą, nevertino padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, o formaliu pagrindu atleido ieškovę iš darbo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai konstatavo, jog buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka ir dėl to atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis- patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek faktiniu, tiek teisniu aspektais. Bylos nagrinėjimo ribas šioje instancijoje sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Ginčai, kylantys iš darbo teisnių santykių, priskiriami kategorijai bylų, kuriose įstatymas teismui numato aktyvų vaidmenį (Civilinio proceso kodekso 410 str. 1 d., 414 str., 320 str. 1 d.). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį teismui suteikiamos teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti alternatyvius teisių bei interesų gynimo būdus, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrinti ir dėl tų aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas nėra paduotas.

Dėl darbo drausmės pažeidimo vertinimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R.P. 2009-06-09 neatvyko į darbą, už ką buvo atleista iš darbo UAB ,,Fiat Lux“ direktoriaus 2009-06-15 įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atleidimo iš darbo pagrindas įsakyme nurodytas Darbo kodekso 136 str. 3 d. Pagal apibūdinimą (šiurkštus pareigų pažeidimas) darytina išvada, jog ieškovė iš darbo atleista remiantis Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Be kitų pažeidimų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p.). Taigi, atleidimui iš darbo dėl neatvykimo į jį, būtina tokių aplinkybių visuma: darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną (pamainą); 2) jo neatvykimo į darbą priežastis nėra svarbi. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojos R.K. parodymais, sprendė, kad R.P. padarė darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p., t.y. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Teisėjų kolegija tokį faktinių aplinkybių vertinimą pripažįsta nevisiškai pagrįstu: byloje yra nustatyta, kad 2009-06-09 R.P. nebuvo darbe visą darbo dieną, tačiau dėl aplinkybės, jog ji visą darbo dieną nebuvo darbe be svarbių priežasčių, vertinimo, sutikti nėra pagrindo: byloje yra įrodymai, kad 2009-06-09 R.P. lankėsi pas šeimos gydytoją, jai buvo atliekami tyrimai. Nors remiantis VšĮ Antakalnio poliklinikos pažyma (b.l. 81), 2009-06-09 pacientė buvo darbinga, t.y. tą dieną jai nebuvo išduotas nustatytos formos pažymėjimas, patvirtinantis nedarbingumą, išraše iš R.P. medicininės kortelės (b.l. 9) užfiksuota jos būklė liudija, kad pacientė jautė silpnumą, jai svaigo galva, reguliariai pykino. Pacientei diagnozuotas 9 savaičių nėštumas bei mažakraujystė. Pasiaiškindama darbdaviui dėl nebuvimo darbe (b.l. 8) ieškovė nurodė, kad neatvyko į darbą dėl blogos savijautos, būtinumo atlikti tyrimus. Kreipimasis į gydytoją, kai darbuotojas jaučiasi blogai, paskirtų tyrimų darymas, net ir nekonstatavus darbuotojo nedarbingumo fakto, negali būti vertinamas kaip asmens neatvykimas į darbą be svarbios priežasties; tokiu atveju darbuotojo veiksmai, kai jis be darbdavio leidimo išvyksta pas gydytoją, galėtų būti vertinamas kaip darbo tvarkos pažeidimas, tačiau nustačius aplinkybę, jog vizitas pas gydytoją buvo realus, o priežastis tam taip pat egzistavo ir ji buvo svarbi (darbuotojai jau tuomet buvo diagnozuotas ne tik nėštumas, bet ir mažakraujystė), vertinti neatvykimą į darbą, kaip nesant svarbios priežasties, negalima. Kadangi darbuotoja pas gydytoją lankėsi ne visą darbo dieną, o tik pirmąją jos pusę, be to, nagrinėjant bylą nepateikė įrodymų, jog buvo nukreipta pakartotiniams tyrimams į infekcinę ligoninę, teismas teisingai nurodė, jog likusią darbo dienos dalį (po pietų) darbuotoja darbe nebuvo, nesant svarbios priežasties. Tačiau, kaip minėta, pagrindas konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo, yra nebuvimas darbe visą darbo dieną be svarbios priežasties. Todėl, kai darbuotoja darbe be svarbios priežasties nebuvo tik dalį darbo dienos, o dalį dienos neatvyko į darbą dėl priežasties, kuri, atsižvelgiant į jos būklę bei savijautą, vertintina kaip svarbi, darbdavys neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p. numatytą darbo drausmės pažeidimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieškovę iš Darbo kodekso 136 str. 3 d. pagrindu.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir garantijų nėščiosioms.

Skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys privalo įvertinti visas drausminės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atleidimas iš darbo, kaip drausminės nuobaudos rūšis, turi būti skiriama laikantis visų drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių (Darbo kodekso 136 str. 4 d.). Tai reiškia, jog prieš atleidimą iš darbo turi būti nustatytas ne tik darbo drausmės pažeidimo faktas, kaip pagrindas nuobaudai skirti, bet ir kiti drausminės atsakomybės elementai (darbuotojo kaltė) bei aplinkybės, galinčios būti reikšmingomis skiriant drausminę nuobaudą (tokios kaip darbuotojo atsakomybę lengvinančios ar ją šalinančios aplinkybės). Šiuo atveju, skiriant drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo- nebuvo įvertinta ne tik tai, jog, kaip minėta, dalį darbo dienos ieškovė nebuvo darbe dėl blogos savijautos išprovokuoto vizito pas gydytoją (t.y. dėl priežasties, kuri atsižvelgiant į jos būklę vertintina kaip svarbi, pateisinama), bet ir į tai, kad ieškovė atleidimo iš darbo metu buvo nėščia. Minėta, kad nėštumo ir kartu mažakraujystės diagnozė ieškovei buvo konstatuota dar 2009-06-09 (b.l. 9). Aplinkybė, jog tuo metu jai nebuvo išduota nėštumą patvirtinanti pažyma, nėštumo fakto nepaneigia. Pasiaiškindama darbdaviui, R.P. nurodė nėštumo faktą (b.l. 8), tą patvirtino taip pat ir liudytoja apklausta ieškovės tiesioginė vadovė R.K. (b.l. 70). Taigi, darbdaviui buvo atskleistas ieškovės nėštumo faktas, kurį ieškovė turėjo galimybę įrodyti dokumentais, jeigu darbdavys būtų to pareikalavęs. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog remiantis Darbo kodekso 132 str. 1 d., darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Taigi, ši teisės norma nustato imperatyvų draudimą atleisti nėščiąją iš darbo nuo to momento, kai darbdaviui pateikiama atitinkama pažyma, tačiau pažymos nepateikimo faktas, kai darbuotoja darbdaviui atskleidžia nėštumo faktą, nereiškia, jog darbdavys turi teisę skirti tokią drausminę nuobaudą kaip atleidimas iš darbo. Minėta, kad skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi pareigą išsiaiškinti visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o tai reiškia, kad darbuotojai raštu nurodžius faktinę aplinkybę, eliminuojančią darbdavio galimybę skirti atitinkamą drausminę nuobaudą, darbdavys turi pareigą šią aplinkybę aiškintis, o ne ją ignoruoti, kaip buvo nagrinėjamu atveju. Ieškovės paaiškinimus, kad pažymos apie nėštumą iš jos nebuvo pareikalauta, kad, jai pasakius, jog yra nėščia, jos tiesioginė vadovė R.K. pasakiusi, jog tuomet jos iš darbo neatleis, patvirtino ir pastaroji, teisme apklausta liudytoja (b.l. 70). Apeliacinio skundo argumentai, susiję su darbdavio galimybe savarankiškai gauti duomenis apie darbuotojo sveikatos būklę, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir liudytojos parodymais nustatyta, jog darbdavys nereikalavo, kad ieškovė pateiktų tokią pažymą, t.y. ieškovės nėštumo aplinkybė prieš atleidžiant iš darbo nebuvo patikrinta, nors, esant nustatytai nėštumo diagnozei, galimybę gauti tokią pažymą ir ją pateikti darbdaviui ieškovė neabejotinai turėjo. Kad atleidimo iš darbo metu (2009-06-15) R.P. tikrai buvo nėščia, patvirtina ir 2009-07-14 išduota pažyma (b.l. 10), kurioje nėštumo trukmė nurodyta trylika savaičių, t.y. tokia nėštumo trukmė buvo praėjus keturioms savaitėms po atleidimo iš darbo, vadinasi, atleidimo iš darbo metu ieškovės nėštumo trukmė buvo devynios savaitės.

Apeliantas be pagrindo ginčija ir teismo išvadą, kad darbdavys drausminę nuobaudą- atleidimą paskyrė skubotai, neišsiaiškinęs jos skyrimui reikšmingų aplinkybių: liudytoja apklausta R.K. patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad 2009-06-15, R.P. atvykus pas įmonės vadovą, iš jos ne tik nebuvo pareikalauta papildomų pasiaiškinimų ar papildomų pažymų, priešingai- tuo metu įsakymas dėl atleidimo iš darbo jau buvo parengtas ir atvykus pas vadovą, jis tik buvo įteiktas darbuotojai. Liudytoja patvirtino, kad ji pas direktorių atvyko anksčiau už R.P. ir kad tuo metu sprendimas dėl atleidimo jau buvo priimtas ir įsakymas jau buvo atspausdintas, jis buvo parodytas R.K. dar iki R.P. atvykimo pas direktorių, o ieškovė atvykusi su juo tik buvo supažindinta (b.l. 70-71). Aplinkybė, kad įsakymas buvo parengtas ir ieškovė 2009-06-15 su juo tik buvo supažindinta, paneigia atsakovo atstovo L.B. paaiškinimus, jog tą dieną ieškovė buvo iškviesta pasiaiškinti ir kad ji buvo paprašyta pateikti pažymą, patvirtinančią nėštumą, kad esą pateikti tokią pažymą ji atsisakiusi. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo buvo paskirta skubotai, nesudarant galimybės įrodymais pagrįsti nėštumo faktą, todėl atitinkamos pažymos nepateikimas iki atleidimo iš darbo, kai tokią galimybę ieškovė būtų turėjusi, jeigu tik darbdavys jos būtų pareikalavęs, vertinant atleidimo iš darbo teisėtumą negali būti traktuojamas kaip darbdavio teisė nepaisyti įstatyme nėščiajai nustatytų garantijų. Teismo sprendime be kita ko teisingai pažymima ir tai, kad ieškovės tiesioginės vadovės patikinimas, kad ji negali būti atleista, jeigu yra nėščia (tą taip pat patvirtino liudytoja R.K.), jai galėjo sudaryti prielaidas manyti, jog abejonių dėl nėštumo darbdaviui nekyla ir kad šios aplinkybės patvirtinimui darbdavys papildomų įrodymų pateikti nereikalauja.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), priešingai, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, be teismo nurodyto atleidimo iš darbo neteisėtumo pagrindo, konstatuotina ir tai, kad darbdavys neteisingai traktavo ieškovės nebuvimą darbe kaip nebuvimą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, taigi, nebuvo ir darbo drausmė pažeidimo, numatyto Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p., fakto. Todėl teismo sprendimas, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Netenkinant atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei iš apelianto priteisimos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos- išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 847 Lt(b.l. 108 ) (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), taip pat, iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.), kurios, remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma (b.l. 110) sudarė 8,30 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R.P. iš atsakovo UAB ,,Fiat Lux“ 847 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš UAB ,,Fiat Lux“ į valstybės biudžetą 8,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski