Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2022-10-28 iki 2022-11-25.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. Š. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš A. Š. nukentėjusiajam D. G. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. Š. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 3 864,36 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. Š. neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme - prašo jos vykdymą atidėti arba skirti viešuosius darbus. Taigi, teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, išsamiai nurodė bausmės skyrimo motyvus ir atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir į nuteistojo A. Š.asmenybę bei paskyrė teisingą bausmę, todėl tenkinti apelianto prašymą ir keisti jam paskirtą bausmę apeliacinio skundo ribose nėra jokio pagrindo.

6. Kaip matyti, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. Š.paskyrė mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: A. Š. padarė tyčinę, baigtą, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino ir labai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas įvertino ir A. Š. asmenybę – jis teisiamas septintą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 67-69), taip pat įvertino ir kitas bylos aplinkybes – nukentėjusysis neprašė A. Š. griežtai bausti, jis turi sveikatos problemų, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta žymiai mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 6 mėn. ir 15 d.) - 2 metai 6 mėnesių laisvės atėmimo, kuris, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dar ir sumažintas 1/3 ir paskirta galutinė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, negali būti laikoma per griežta ar neteisinga.

7. Kaip matyti, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis labai gailisi dėl to, ką padarė ir nurodo esantis pasikeitęs. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo teiginiai neduoda pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir skirti nuteistajam kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). Kaip jau minėta, A. Š.praeityje ne kartą buvo teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairios bausmės, už pirmąjį nusikaltimą buvo skirta švelnesnė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji buvo pakeista į areštą, vėliau jau skirtos ir griežtesnės bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, jų vykdymą atidedant, tačiau ir tai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas, dėl ko paskutiniu teismo nuosprendžiu jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, jo daromi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog A. Š.padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, pagrįstai nusprendė, kad A. Š. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Šios išvados nekeičia ir apelianto teiginiai, kad jis gyvena su neįgalia, nevaikštančia drauge, kurią reikia prižiūrėti ir būdamas laisvėje žada atlyginti priteistą žalą. Apygardos teismas vertina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas ir akivaizdu, kad apeliantas, būdamas laisvėje, nesiėmė aktyvių veiksmų legaliam pajamų šaltiniui surasti, nusikalto pakartotinai, jo nusikalstamos veikos vis sunkėja, o tai rodo, jog nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai ir rodo visuomenei savo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Kaip matyti, A. Š. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo, esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme ir, būdamas laisvėje, nekels pavojaus visuomenės nariams. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo resocializacija vis dar galima be realaus laisvės atėmimo ir jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis, kaip alternatyvą, prašo skirti viešųjų darbų bausmę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokia bausmės rūšis nėra numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kita vertus, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę. Kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Visgi, tokių išimtinių aplinkybių, kaip ir apylinkės teismas, teisėjų kolegija nenustatė, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės (gailėjimasis, pažadai atlyginti žalą) ir aplinkybės, nustatytos byloje (nedarbas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ankstesni teistumai) neduoda pagrindo manyti, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

9. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas, ir nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, nes šiuo atveju nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nėra nustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje. Nors apeliantas, kaip minėta auksčiau, tvirtina, kad išvadas dėl savo elgesio padarė, tačiau, akivaizdu, kad apeliantui ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant, jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau vykdė nusikaltimus, todėl manyti, kad šiuo metu apeliantas staiga pakeitė savo požiūrį į visuomenines vertybes ir tai laikytina išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su apelianto asmenybe, nėra pagrindo.

10. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, jog teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Šiuo atveju, nei byloje nustatytos aplinkybės, nei apelianto skunde pateikti argumentai, nesuteikia pagrindo suabejoti apylinkės teismo paskirtos bausmės teisingumu ir skirti apelianto pageidaujamą bausmę. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, keisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š.paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.