- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-22
- Bylos Nr.
- e2-190-665/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00028-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Ieškovas
- V. S., M. S.
- Atsakovas
- V. S., E. B.
- Advokatai
- Aivaras Gilys, Mindaugas Andraikėnas
dalyvaujant ieškovės V. S. globėjos M. S. atstovams I. P. ir advokatui Mindaugui Andraikėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo neteisėtai iškirtus mišką atsakovams V. S. ir E. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė galutiniu patikslintu ieškiniu prašė : 1. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą; 2. priteisti solidariai iš atsakovų V. S. ir E. B. M. S. naudai 8427,94 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3. priteisti solidariai iš V. S. ir E. B. M. S. naudai būsimas 1228,00 Eur išlaidas miško, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijoje, atželdinimui; 4. priteisti solidariai iš atsakovų M. S. naudai 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5. Priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdyje palaikė pateiktą ieškinį ir paaiškino, kad yra iškirsto miško savininko V. S., kuris teismo pripažintas neveiksniu , globėja nuo 2009 metų. Ji globoja savo buvusį vyrą, su kuriuo išsiskyrusi dar (duomenys neskelbtini)metais. Pagal savo sveikatos būklę ji galėjo vyrą globoti ir prašė teismą paskirti ją vyro globėja. Todėl ji globoja V. S. ir iki šiol teismo sprendimo pagrindu, nors sveikata jos pačios yra pablogėjusi, globėjos pareigų neatsisako, kai reikia, jai padeda sūnus. . Kaip globėja ji prižiūri ir tvarko bei naudoja globotinio turtą. Todėl ji 2009 metais gavo leidimą kirsti mišką, priklausantį globotiniui, mišką kirto jos prašymu atsakovas V. S., kuris su ja atsiskaitė ir dėl šio kirtimo ji jam pretenzijų neturi. Pinigus už iškirstą mišką ji panaudojo, nes jai jų labai reikėjo, jai V. S. sumokėjo 3000 litų,. Tais pačiais metais jai vėl reikėjo pinigų, todėl ji kreipėsi į V. S., kad jis globotinio miške iškirstų sausuolių ir jai atiduotų penkis tūkstančius litų, tačiau V. S. jai į priekį davė apie du tūkstančius litų, o po kurio laiko pranešė, kad miško jai iškirsti negali, nes patyrė traumą. Tada jai V. S. jos prašymu nurodė savo pažįstamą E. B., kuris užsiima miško kirtimais, ir ji sutiko, kad šis jai atliktų miško kirtimo darbus. Tačiau 2009 m. spalio mėnesį ji iš miškų priežiūros agentūros sužinojo, kad globotinio miške iškirsta apie 331 ktm. medienos savavališkai be teismo leidimo ir nuvykusi į mišką pamatė , kad savavališki kirtimai iš tiesų atlikti visame trijų hektarų plote. Šių kirtimų ji niekam neleido atlikti, nes ji tarėsi tik dėl sausuolių iškirtimo vieno hektaro plote, o jai buvo žinoma, kad sausuoliams kirsti leidimo nereikia. Po to iš aplinkos agentūros ji sužinojusi, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavliško jos globotinio miško kirtimo ir laukusi rezultatų. Ją liudytoja apklausė 2011 metais, buvo policijos pareigūnai pas ją atvykę į namus, ji jokių pretenzijų ir prašymų tada nereiškė, ji žinojo, kad nei ji , nei jos globotinis V. S. nėra nukentėjusieji šiame ikiteisminiame tyrime, jai trūko žinių ir sveikatos apsispręsti dėl savo interesų gynybos, o vaikams nesakiusi, nes jai buvo gėda, jog prarado savo vaikų tėvo mišką. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ji negavusi ir nesiruošė kreiptis su ieškiniu į teismą, jeigu būtų jai sumokėta už iškirstą mišką, įtakojama sūnaus , ji kreipėsi su juo į advokatus ir šie gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą . Nors ji su šiuo nutarimu nesutinka, tačiau, jį gavusi 2015 m. pabaigoje, ji jo neskundė, skųsti nenori , nes buvo nutarta dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ji pati nežino, kas iškirto globotinio mišką, ieškinį pareikšti nusprendė V. S. ir E. B., nes ji susitarimus dėl miško kirtimo atliko su šiais asmenimis, todėl mananti, kad jie ir turi atsakyti nors civiline tvarka, nes ikiteisminiame tyrime jiems įtarimai nebuvo pareikšti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nes praleistas ieškinio senaties terminas be svarbių priežąsčių, prašė taikyti ieškinio senatį, taip pat nurodė, kad jis jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei neatliko, o kirtimus atliko jo vadovaujami kirtėjai pagal leidimą serija A Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo galima iškirsti 72 medžius arba 32 ktm. Už medieną jis ieškovei sumokėjęs 3000 litų. Apie tai kas ir kada iškirto didesnį kiekį medienos, ką ir per kiek kartų iškirto V. S., jis nežino . Atsiliepime šis atsakovas nurodė bylą vesiąs ne per atstovą, apie teismo posėdžius jis buvo informuotas tinkamai, į juos neatvyko, jokių prašymų nepareiškė. Ieškovės atstovai sutiko bylą nagrinėti E. B. nedalyvaujant, atsakovas V. S. sutiko bylą nagrinėti E. B. nedalyvaujant. Kadangi E. B. savo poziciją išdėstė atsiliepime, papildomų įrodymų pateikti nenorėjo ir nepateikė, bylos aplinkybės aiškios , byla baigta nagrinėti šiam atsakovui nedalyvaujant. Su atsiliepimu šis atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 200 eurų sumoje , kurias pagrindė rašytiniais įrodymais, išlaidos susidarė už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti, nes praleistas ieškinio senaties terminas be svarbių priežąsčių, prašė taikyti ieškinio senatį, taip pat nurodė, kad jis jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei neatliko, o pagal leidimą serija A Nr. 0631402, kuriuo buvo galima iškirsti 72 medžius arba 32 ktm.jis iškirto ribines linijas ir su ieškove pilnai atsiskaitė, sumų dabar neatsimena, tai buvo kažkur birželio mėnesį ar vėliau. Jau po ribinių linijų iškirtimo kažkur rudenį ieškovė vėl kreipėsi, sakydama, kad jai reikia pinigų, kad reikia vėl iškirsti S. mišką. Jis tuo metu paskolino ieškovei 2500 litų pagal susitarimą, kad su juo ši atsiskaitys iškirstu mišku, tačiau jis miško daugiau nekirto, nes patyrė traumą ir pranešė ieškovei. Šiai paprašius, jis nurodė jai E. B. kaip asmenį užsiimantį miško kirtimais ir toliau ieškovė pati tarėsi su juo dėl kirtimų, o E. B. jai sumokėjo ieškovei 3000 litų. Jis tik suvedė ieškovę su savo pažįstamu miško kirtėju.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji ieškinio senaties terminą praleido ir prašo jį atnaujinti, nes jį praleidusi dėl svarbių priežąsčių – savo teisinio neišprusimo, blogos sveikatos, neapdairaus pasitikėjimo policijos pareigūnais, kurie paaiškino jai, kad žalos atlyginimas dėl neteisėtų vyro miško kirtimų bus priteistas baudžiamajame procese. Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad tik 2011 m. rudenį ji buvo pakviesta liudyti ikiteisminiame procese, o apie tai, kad šis tyrimas nutrauktas ji sužinojusi tik 2015 metų pabaigoje, kai pati kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūra ir tokiu būdu sužinojo , kad 2014 08 14 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Su šiuo teiginiu , kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2011 m. rudens teismas nesutinka. Iš pačios ieškovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad jau 2009 m. spalio mėnesį jai tapo žinoma apie neteisėtai iškirstą V. S. priklausantį mišką. Ji pati prieš tai inicijavo du šio miško kirtimus- vieną su leidimu ribinių linijų prakirtimui, o po kelių mėnesių – sausuoliams iškirsti, nes jai reikėjo pinigų. Ji ieškinyje nurodė , kad dėl savo menko išsilavinimo ir silpnos sveikatos ji objektyviai negalėjo rūpintis savo pažeistomis teisėmis. Vienok teismo posėdyje pati ieškovė paaiškino, kad neviešino kirtimo fakto ir nesirūpino žalos klausimais, nes jai buvo gėda pripažinti savo ir globotinio V. S. vaikams, jog buvo tokia neapdairi ir padarė žalą globotinio turtinėms teisėms, taip pat , kad tuo atveju, jeigu E. B. būtų sumokėjęs jai vietoje žadėtų 10 tūkstančių litų visą iškirstos medienos vertę, tai ji jokio išieškojimo iš atsakovų nebūtų inicijavusi. Tokiu būdu ieškinio nepareiškimą nei baudžiamajame procese, nei civiliniame procese teismas vertina kaip nenorą viešinti netinkamą globotinio turto administravimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir 2009 01 30 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartis . Joje nustatyta, kad pati ieškovė paaiškino, jog norėtų būti paskirta V. S. globėja dar ir dėl to, kad liko nesutvarkyti vyrui testamentu palikto turto priėmimo reikalai, kuriuos reikia baigti tvarkyti vaikų labui. Šiuo metu V. S. jokio turto neturi . Nutartyje taip pat teismas nustatė, kad ieškovė pagal sveikatos būklę galinti būti globėja, su globėjo pareigomis yra supažindinta( b.l.29-30 ). Tokiu būdu ieškovei buvo ir yra žinomos globėjo pareigos administruoti globotinio turtą jo interesais, o ne siekiant naudos sau. Tuo tarpu ieškinyje savo reikalavimais ieškovė prašo žalos atlyginimą priteisti jos naudai. Dar 2009 sausio 30 d. esant teismo nustatytam faktui, kad pagal sveikatos būklę ieškovė gali būti globėja, teismo posėdyje šioje byloje esant nustatytam faktui, kad ieškovė tebėra neatleista nuo globėjo pareigų ir to nesiekia, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės nebuvo pajėgi ginti globotinio turtą , juo rūpintis ir pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo neteisėtai iškirtus mišką globotinio interesais civilinio proceso tvarka arba baudžiamajame procese, kai būdama apklausta kaip liudytoja, nesiėmė jokių veiksmų ir neprašė būti pripažinta nukentėjusiąją kaip V. S. įstatyminė atstovė su reikalavimu atlyginti žalą V. S.. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė apie miško neteisėtą iškirtimą, o tuo pačiu ir apie jai patikėto administruoti turto pažeidimus su turto vertės praradimu sužinojo 2009 metų rudenį, t. y 2009 m. spalio mėnesį, todėl nuo šio momento skaičiuotina ieškinio senaties pradžia. Ieškinio senaties terminas aptariamiems reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. spalio – lapkričio mėnesiais, nes vadovaujanti LR CK 1.125 str. 8 d., aptariamiems reikalavimams įstatymo leidėjas nustatė trijų metų terminą. Pažymėtina, kad ieškovei buvo žinoma apie ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto V. S. miško kirtimo, kaip ji pati paaiškino, apie tai ją informavo aplinkos agentūros darbuotojai. Vienok ji sąmoningai neatstovavo V. S. interesų , neinicijavo baudžiamojo proceso, nesiekė nukentėjusiosios statuso kaip pati paaiškino ne dėl nesupratimo, o dėl to, kad jai buvo gėda prieš vaikus dėl savo nesėkmės gavus per mažai pelno iškirtus globotinio mišką. Kaip ieškovė paaiškino, jog ji ieškinį inicijavo tik įsikišus sūnui, vienok tada yra nustatyta, kad analogišku būdu šio įsikišimo ir pagalbos administruojant globotinio turtą ji galėjo tikėtis ir siekti kvalifikuotų teisininkų pagalbos prieš pradėdama tvarkyti globotinio mišką arba nevykdyti jokių susitarimų ir darbų su globotinio turtu, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad ieškovė sumažino globotinio turto vertę ir įgijo sau piniginės naudos negavusi teismo leidimo, nors iš teismo nutarties skirti ją globėja matyti, kad globėjos pareigos jai buvo išaiškintos. Teismo posėdyje ieškovė nepanoro nurodyti, kur išleido gautas lėšas, nenurodė kad gautus už sutikimą iškirsti mišką iš V. S. 3000 litų, pasiskolintus 2500 Lt ir galimai E. B. jai sumokėtus 3000 litų panaudojo konkrečioms globotinio reikmėms ir jo interesais. Byloje nėra įrodymų, kad ikiteisminį tyrimą vykdę ir organizavę pareigūnai ieškovę suklaidino, neįrodyta, kad nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo privaloma išsiųsti be atskiro prašymo liudytojai M. S., nes nėra duomenų, kad ji arba miško savininkas buvo pripažinta nukentėjusiaisiais. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinio senaties terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių – savo teisinio neišprusimo, blogos sveikatos, neapdairaus pasitikėjimo policijos pareigūnais. Ieškinio senaties terminą atsisakytina atnaujinti. Kadangi nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, tai ieškinys atmetamas.
Dėl atsakovų V. S. ir E. B. civilinės atsakomybės.
Ieškovė, siekdama prisiteisti iš atsakovų žalos atlyginimą dėl neteisėto miško kirtimo privalo įrodyti visas jų civilės atsakomybės sąlygas : neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę. ( LR Civilio kodekso 6.246- - 6.249 str. ). Byloje ieškovė nepateikė įrodymų , kad atsakovai neteisėtai ir savavališkai iškirto 1,09 ha ploto ieškovei priklausančio miško. Iš bylos rašytinių įrodymų ( b.l.23, 24, ) matyti, kad miškas , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,19 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. priklauso ne ieškovei, o V. S.. Nors ji yra šio asmens globėja pagal teismo nutartį ( b.l.29), tačiau žalos atlygino reikalavimas turi būti formuluojamas V. S. naudai. Ieškovė neteisėtus veiksmus ir savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja rašytiniais įrodymais - nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų apklausos protokolais ( b.l.15-20, 21-22, 70-88). Iš šių dokumentų kopijų matyti, kad nustatyta, jog 2009 m. spalio 26-27 d. V. S. miško valdoje, esančioje VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 475 kvartalo 20-23 miško taksaciniuose sklypuose, savavališko miško kirtimo medžiagoje miško savininkė M. S. pardavė medieną E. B., ji jokių pretenzijų dėl miško kirtimo bei išvežimo niekam neturi, M. S. turėjo leidimą kirsti mišką, kurį ji atidavė E. B.. Tą aplinkybę M. S. patvirtino savo parodymuose. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra leidimas kirsti mišką miško savininkui A NR. (duomenys neskelbtini)kur nurodyta, kad nuo 2009 06 11 iki 2009 12 31 buvo leista kirsti 32 ktm. ( 72 medžius) M. S.. E. B. parodė, kad susitarė su M. S. dėl medienos pirkimo. Jis nežinojo, kad leidimas kirsti mišką buvo paimtas ne visam plotui. Nutarime taip pat pažymėta, kad nurodytame miške mišką kirto kelis kartus, ir V. S. ir kiti, kas kada ir kiek miško iškirto miško nustatyti nepavyko. Be to nenustatyti asmenys, kurie atliko miško kirtimą; nutarime daroma išvada, kad dėl miško kirtimo buvo pradėta administracinė teisena , nutarimu padaryta išvada, kad buvo iškirsta mažiau nei 1 ha miško. Civilinėje byloje nėra įrodymų, kad atsakovai E. B. ar V. S. buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Šis prokuroro nutarimas ir jame padarytos išvados nėra nuginčytos nei ieškovės, kuri nurodė, kad nutarimo neskundė ir neskųs, nutarimo išvados nepaneigtos kitais surinktais įrodymais šioje civilinėje byloje. Pati ieškovė teismui po priesaikos paaiškino, kad ji atsakovais patraukė šiuos asmenis, nes ji su jais tarėsi dėl globotinio miško kirtimo. Kad atsakovai organizavo miško kirtimą , nesilaikydami privačių miškų tvarkymo tvarkos įrodymų, byloje ieškovė pakankamai nepateikė. Ji reikalavimus dėl atsakovų atsakomybės grindžia prielaidomis, ikiteisminio tyrimo metu jas patikrinus, nepakako įtarimams E. B. ir V. S. netgi pareikšti. Jokių naujų aplinkybių ir įrodymų negu nustatyta pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijoje nėra. Byloje apklaustas liudytojas A. T. dėl praėjusio ilgo termino po kirtimų Švenčionių rajone prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes nebeatsiminė įvykio aplinkybių. Liudytojas E. S. nenurodė jokių faktinių aplinkybių patvirtinančių, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kertant V. S. mišką, patvirtino, kad apie tėvui priklausančio miško iškirtimą jis sužinojo iš savo motinos M. S. 2015 metų pabaigoje. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovų pozicija , kad ieškovė byloje neįrodė, kad bet kuris iš atsakovų atskirai arba veikdami bendrai atliko neteisėtą V. S. miško kirtimą. Nors byloje yra nustatyta, kad V. S. priklausančiame miške , esančiame VĮ (duomenys neskelbtini) girininkijos 475 kvartale buvo nustatytas savavališkas miško kirtimas, tačiau nėra įrodymų, jog dėl šio fakto ir žalos kalti atsakovai , kad jie atliko neteisėtus veiksmus. Dėl išdėstyto ieškinys turi būti atmestas. Pažymėtina, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir, inicijavusi globotinio miško kirtimus, negavusi tam teismo leidimo, nekontroliavo kirtimų eigos ir nepasirūpino, tinkama globotinio miško priežiūra. Todėl teismas vertina prokuroro išvadą, nutraukti tyrimą ir šiuo rašytiniu įrodymu remiasi, priimdamas sprendimą civiliniame procese šioje byloje ir ieškinį atmeta ieškovei neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo.
Teismui ieškinį atmetus, priteisiamos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje, nes jos įrodytos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais ( LR CPK 93 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268 str.,269 str., 270 str., LR CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 6.246 str., 6.249 str., 6.263 str., 6.281 str., LR miškų įstatymo23 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. S., (duomenys neskelbtini) atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) , naudai 860 eurų advokato atstovavimo išlaidų ( už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teisme).
Priteisti iš ieškovės M. S., (duomenys neskelbtini) atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 eurų advokato atstovavimo( už atsiliepimo surašymą) .
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.