Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos patikslintame skunde nurodoma, kad V. G. (toliau ir/ar - pareiškėja) kreipėsi skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau ir/ar - Komisija) Jonavos rajono savivaldybės administracijai (toliau ir/ar - atsakovas) prašydama: 1. panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 6B-14-3987 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; 2. įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą Nr. ZSFP-74387 dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. 2020 m. spalio 30 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius priėmė sprendimą Nr. 21R1-200 (AGI-192/10-2020) (toliau- Sprendimas), kuriuo pareiškėjos V. G. skundą tenkino - panaikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020-08-20 raštą Nr. 6B-14-3987 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; įpareigojo Jonavos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti V. G., M. O. ir N. M. prašymą (paslaugos Nr. ZSFP-74387) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Komisija sprendime pažymėjo, jog lingvistiškai aiškinant Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų X punkto nuostatą, darytina išvada, kad joje dispozityviai įtvirtinta teisė (galimybė) rengti detalųjį planą pavieniams teritorijų papildymams. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų X punkte imperatyviai nenustatyta, jog siekiant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, turi būti rengiami būtent detalieji planai ir draudžiama rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus.“ Taip pat Komisija pažymėjo, jog „pareiškėja ir kitos žemės sklypo bendrasavininkės prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekė tik atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, tačiau neprašė keisti nei žemės sklypo paskirties, nei naudojimo būdo. Atsižvelgiant į tai, bei sistemiškai vertinant Teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų nuostatas, sprendžiama, kad ginčo situacijoje gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kadangi nebus keičiama Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, o tuo pačiu juo nekeičiamas ir nenustatomas teritorijos naudojimo reglamentas“. Su Komisijos priimtu Sprendimu atsakovė nesutinka ir nepraleisdama nustatyto termino teikia šį skundą. Sprendimas naikintinas dėl toliau nurodytų priežasčių: Konkretūs Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017-12-21 sprendimu Nr. 1TS-295 (toliau - Bendrasis planas), sprendiniai ribojantys galimybę organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2017-12-21 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1TS-295 yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktas, kuriuo privalo vadovautis Jonavos rajono savivaldybės administracija; Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020-08-20 raštas Nr. 6B-14-3987 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. 2020-05-11 pareiškėja prašymu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (Tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus) rengimą Jonavos r., (duomenys neskelbtini). 2020-05-18 Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 6B-14-2213 (toliau -Sprendimas) atsisakė organizuoti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniais, patvirtintais Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), patenka į numatomas urbanizuoti daugiafunkcines (prioritetinės plėtros teritorijos - II etapo) teritorijas, kurios turi būti vystomos darnios plėtros principais pagal kompleksinius, plėtrą jose reglamentuojančius, teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėtina, kad Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų X punktas numato, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių bendrieji planai ir kaimų (kuriose numatytos plėtros teritorijos) detalieji planai ir bendrieji planai ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas ir nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Atsakovas atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (projekto planavimo tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus), kadangi tai prieštarauja aukščiau minėtiems Bendrojo plano sprendiniams. 2020-07-30 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius sprendimu panaikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020-05-18 raštą Nr. 6B-14-2213 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. ZSFP-74387. 2020-08-20 Jonavos rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo prašymą Nr. ZSFP-74387, kuriame aiškiai išdėstė motyvus - kodėl atsisako organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo” 2 punktas). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Taigi numatytos urbanizuojamos plėtros teritorijos planuojamos ir vystomos būtent detaliaisiais planais. Taip pat svarbu pažemyti, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad detaliųjų planų uždaviniai yra: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 6) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 7) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniais, patvirtintais Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), patenka į numatomas urbanizuoti daugiafunkcines (prioritetinės plėtros teritorijos - II etapo) teritorijas, kurios turi būti vystomos darnios plėtros principais pagal kompleksinius, plėtrą jose reglamentuojančius, teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėtina, kad Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų X punktas numato, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių bendrieji planai ir kaimų (kuriose numatytos plėtros teritorijos) detalieji planai ir bendrieji planai ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas ir nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punktu, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas negalimas (projekto planavimo tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus), nes tai prieštarauja Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniams, patvirtintiems Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295. Šiame kontekste svarbu pažymėti, pirma- ginčo sklypas patenka į numatomas urbanizuoti daugiafunkcines (prioritetinės plėtros teritorijos - II etapo) teritorijas; antra - tos teritorijos turi būti vystomos darnios plėtros principais pagal kompleksinius, plėtrą jose reglamentuojančius, teritorijų planavimo dokumentus; trečia- Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų X punktas nustato, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių bendrieji planai ir kaimų (kuriose numatytos plėtros teritorijos) detalieji planai ir bendrieji planai ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas ir nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei; ketvirta- pareiškėja gali atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus tik rengdama detalųjį planą, išanalizavusi aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas bei nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Komisijos sprendime išdėstytas motyvas, jog pareiškėja neprašė keisti nei žemės sklypo paskirties, nei naudojimo būdo neturi teisinės reikšmės, nes bet kokiu atveju pareiškėja siekia atidalinti bendrosios nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, naujų sklypų formavimas turės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei (kaip pavyzdys-reikės numatyti kvartalo aptarnavimui skirtas gatves, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, įvažiavimus į naujai formuojamus žemės sklypus). Pažymėtina, jog LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. numatyta savivaldybės išimtinė kompetencija, kuriai 32 punktu yra priskirtas savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams (LR vietos savivaldos įstatymo 54 str. 2 d.) Savivaldybės turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtu laikomasi savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir su jų įgyvendinimu susijusių reikalavimų (LR vietos savivaldos įstatymo 54 str. 5 d.). Bendrieji planai privalo būti parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai. LR teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Atsakovei įstatymo pagrindu yra suteikta kompetencija planuoti teritorijas savo veiklos ribose ir įgyvendinti bendrojo plano sprendinius. Bendrojo plano sprendinius sudaro tekstinė ir grafinė dalys. Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano keitimas yra patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017-12-21 sprendimu Nr. 1TS-295. Bendrojo plano X reglamentas numato, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių bendrieji planai ir kaimų (kuriose numatytos plėtros teritorijos) detalieji planai ir bendrieji planai ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas ir nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (Tikslas-atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus) rengimą Jonavos raj., (duomenys neskelbtini). prieštarauja Bendrojo plano X reglamentui, kuriame numatyta, jog pavieniams užstatytų teritorijų papildymams gali būti rengiami detalieji planai, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas. Taigi pareiškėja gali atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus tik rengdama detalųjį planą, išanalizavusi aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas bei nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Jonavos rajono Bendrasis planas yra priimtas Savivaldybės tarybos kompetencijos ribose, yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsižvelgiant į tai ir į LR vietos savivaldos įstatymo 54 str. 5 d. Savivaldybės taryba turi įstatyminę teisę imtis priemonių Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui. Taigi atmestinas pareiškėjos argumentas, kad šiuo metu galiojantys Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia atlikti pareiškėjos pageidaujamą planavimą. Bendrojo plano sprendiniuose aiškiai išdėstyta pozicija, reglamentai, kurie riboja galimybę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taip pat akcentuotina, kad administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias privalo atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Bendrojo teritorijų planavimo dokumento visuotinis privalomumas aptartas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-135/2008, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis ir 4.39 straipsnio 1 dalis, įtvirtindamos pareiškėjų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę ir ja disponuoti, kartu nustato, kad šia teise galima naudotis tik nepažeidžiant įstatymų, taip pat, kad ši teisė gali būti apribota įstatymais. Taigi įstatymas įtvirtina principinę nuostatą, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš tokių įstatymų, galinčių riboti nuosavybės teises, yra Teritorijų planavimo įstatymas. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu šis įstatymas nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, t.y. bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę. Apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ir planavimo organizatorius bendros taisyklės pagrindu negali nukrypti nuo nustatytos teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013). Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020-08-20 raštas Nr. 6B-14-3987 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Jonavos rajono savivaldybės administracija priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniais, reglamentais patvirtintais Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, kuriais yra ribojama galimybė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t.y. X reglamentu kuriame numatyta, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių bendrieji planai ir kaimų (kuriose numatytos plėtros teritorijos) detalieji planai ir bendrieji planai ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas ir nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Tuo labiau pareiškėjai ginčijamame sprendime aiškiai išdėstyta pozicija bei individualizuota situacija, t.y. pareiškėjai yra nurodytas sprendimo būdas- norint atidalinti bendrosios nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus pareiškėja turi inicijuoti detaliojo plano procedūrą. Taigi pareiškėja gali atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus tik rengdama detalųjį planą, išanalizavusi aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas bei nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Bendrojo plano reglamentus reikia vertinti kompleksiškai, o ne atskirai kiekvieną: pirma - ginčo sklypas patenka į numatomas urbanizuoti daugiafunkcines (prioritetinės plėtros teritorijos - II etapo) teritorijas; antra - tos teritorijos turi būti vystomos darnios plėtros principais pagal kompleksinius, plėtrą jose reglamentuojančius, teritorijų planavimo dokumentus; trečia - Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų X punktas nustato, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių bendrieji planai ir kaimų (kuriose numatytos plėtros teritorijos) detalieji planai ir bendrieji planai ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas ir nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei; ketvirta- pareiškėja gali atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus tik rengdama detalųjį planą, išanalizavusi aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas bei nustačius ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Komisijos sprendime išdėstytas motyvas, jog pareiškėja neprašė keisti nei žemės sklypo paskirties, nei naudojimo būdo neturi teisinės reikšmės, nes bet kokiu atveju pareiškėja siekia atidalinti bendrosios nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, naujų sklypų formavimas turės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei (kaip pavyzdys- reikės numatyti kvartalo aptarnavimui skirtas gatves, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, įvažiavimus į naujai formuojamus žemės sklypus). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t.y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438/426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011). Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, teigtina, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020-08-20 raštas Nr. 6B-14-3987 yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o 2020 m. spalio 30 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 21R1-200 (AGI-192/10-2020) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjos V. G. atstovo advokato padėjėjo V. S. atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 17668/52913 dalys žemės sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini)., (toliau – Žemės sklypas). L. Ž. sklypo dalys 17668/52913 dalimis priklauso M. O., 17577/52913 dalimis N. M.. Pareiškėja pateikė prašymą Jonavos rajono savivaldybės administracijai (toliau - JRSA) (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP-74387) (toliau - Prašymas) dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas yra atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. JRSA 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 6B-14-2213 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodydama, jog prašomas padalinti žemės sklypas patenka į Jonavos rajono bendrajame plane (toliau - BP) pažymėtą teritoriją sutartiniu ženklu „Numatomos urbanizuoti daugiafunkcinės teritorijos (II etapas)“. Pareiškėja 2020 m. gegužės 9 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl JRSA 2020 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 6B-14-2213 panaikinimo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 21R1-115 (AG1-102/11-2020) panaikino JRSA 2020 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 6B-14-2213 ir įpareigojo JRSA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. ZSFP-74387 dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. JRSA 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 6B-14-3987 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau - Raštas) vėl atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, šį kartą nurodydama naują atsisakymo motyvą, jog šioje teritorijoje atidalinant žemės sklypą turi būti rengiamas ne formavimo ir pertvarkymo projektas, o detalusis planas. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl Rašto panaikinimo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 21R1-200 (AG1-192/10-2020) (toliau - Sprendimas) panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. JRSA Raštu atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydama, kad tai prieštarautų šiuo metu galiojantiems įstatymams ir teisės aktams, o norint atidalinti bendrosios nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, Pareiškėja turi teisę inicijuoti detaliojo plano procedūrą. Sprendimu Lietuvos administracinių ginčų komisija pagrįstai panaikino Raštą ir motyvavo, jog „Ginčo atveju aplinkybė, jog pareiškėja ir kitos Žemės sklypo bendrasavininkės siekia išimtinai tik atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, bei po gaktinio sklypų pertvarkymo ir toliau vykdyti jame vykdytą veiklą, taip pat nekeisti jokių žemės sklypo charakteristikų, reiškia, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nebus detalizuojami, keičiami ar koreguojami savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniai“. Sutinkamai su tokiu teritorijų planavimo teisės aktų aiškinimu pasisakė ir dvi ministerijos (LR aplinkos ministerija ir LR žemės ūkio ministerija): pirma, Pareiškėja su 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuriai pavesta užtikrinti teritorinę sanglaudą, skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą bei įstatymų nustatyta tvarka nustatančiai detaliųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, dėl išaiškinimo - ar siekiant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus teritorijoje, kuri patenka į Jonavos rajono bendrajame plane pažymėtą teritoriją sutartiniu ženklu „Numatomos urbanizuoti daugiafunkcinės teritorijos (II etapas)“, kai nėra numatomas teritorijos vystymas ar teritorijos naudojimo reglamento keitimas ir nėra keičiami kiti žemės sklypo galiojantys sprendiniai (specialiosios sąlygos, naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, užstatymo tankis, užstatymo plotas ir kt.) ar turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas ar detalusis planas. Sutinkamai su pareiškėjos skundo motyvais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-5825 „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 str. 1, 8, 25 d., 4 str. 1 d. 2 p. ir kitas nuostatas savivaldybės lygmens bendrasis planas yra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis savivaldybės teritorijos erdvinį vystymą (planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės ir (ar) aplinkos būklės urbanistinius kokybinius pokyčius ir kiekybinę plėtrą) ir teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus bei apsaugos principus. Pareiškėjos nuomone, savivaldybės lygmens bendrajame plane nustatytose urbanizuojamose teritorijose sudaroma galimybė keisti vykdomą veiklą į kitą, numatytą šiuo bendruoju planu. Minėtose teritorijose jau vykdoma veikla, atitinkanti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, gali būti tęsiama, t. y. vykdoma, bet ne vystoma. Jonavos rajono bendrojo plano (toliau – BP) aiškinamojo rašto 2.1 d. „Pagrindiniai tekstiniai reglamentai“ III p. nurodyta, kad „<...> kol neįgyvendinami BP sprendiniai, visos neužstatytos teritorijos naudojamos pagal esamą paskirtį. BP taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų žemės naudojimo būdų ir pobūdžių (rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, gali būti nustatoma veikla pagal BP reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose).“ Pagal TPĮ 16 str. 1 d. savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami „detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas“ (1 p.). TPĮ 20 str. 6 d. 1 p. nurodyta, kad „savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai“. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, manytina, kad teritorijų planavimo teisiniame reguliavime numatyta galimybė įgyvendinti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, tarp jų urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, rengiant formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriais pagal šio bendrojo plano sprendinius gali būti pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir pakeista pertvarkytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas. Pažymėtina, jeigu bendrajame plane nurodyta, kad juo nustatytos urbanizuojamos teritorijos turi būti detalizuojamos rengiant detaliuosius planus, tokiose teritorijose formavimo ir pertvarkymo projektais bendrojo plano sprendiniai neturėtų būti įgyvendinami. Tarp TPĮ 20 str. 6 d. nurodytų Projekto rengimo atvejų tik pirmojo punkto nuostatos sietinos su savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinių įgyvendinimu. Pagal TPĮ 20 str. 6 d. 3 p. Projektais „žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis <...>“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo taikant TPĮ 20 str. 6 d. 3 p. (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ) nuostatas norima tik atidalyti žemės sklypą, nekeičiant jo esamos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, mūsų nuomone, neturėtų būti laikytinas formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo detalizuojami savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniai, t. y. minėtas formavimo ir pertvarkymo projektas neturėtų būti siejamas su BP įgyvendinimu, nes juo nekeičiamas ir nenustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Tokiu formavimo ir pertvarkymo projektu pertvarkytuose žemės sklypuose turėtų būti tęsiama prieš žemės sklypo pertvarkymą jame vykdyta veikla. Antra, Pareiškėja su 2020 m. spalio 22 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kuriai pavesta rengti Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais projektus koordinuoti bei analizuoti šių teisės aktų taikymo praktiką, dėl išaiškinimo - ar nagrinėjamu atveju siekiant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus teritorijoje, kuri patenka į Jonavos rajono bendrajame plane pažymėtą teritoriją sutartiniu ženklu „Numatomos urbanizuoti daugiafunkcinės teritorijos (II etapas)“, kai nėra numatomas teritorijos vystymas ar teritorijos naudojimo reglamento keitimas ir nėra keičiami kiti žemės sklypo galiojantys sprendiniai (specialiosios sąlygos, naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, užstatymo tankis, užstatymo plotas ir kt.) ar turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas ar detalusis planas. Taip pat sutinkamai su pareiškėjos skundo motyvais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 3IN-962 (8.1 E) „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad tais atvejais, kuomet siekiama tik atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, gali būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas, kadangi juo nebus nustatomas ar keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Nagrinėjamu atveju, taip, kaip numato teisės aktai, kaip yra pasisakiusi Sprendimu Lietuvos administracinių ginčų komisija, kaip yra išaiškinusios šių teisės aktų taikymą konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju LR žemės ūkio ministerija ir LR aplinkos ministerija, pareiškėja siekia tik atidalinti jai priklausančią idealiąją dalį nuo kitų bendraturčių, žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas nebus keičiami, šis žemės sklypas nebus atidalinamas į daug mažesnio dydžio žemės sklypų, o paprasčiausiai bus suformuojamas vienas žemės sklypas – tokio dydžio, kokia yra pareiškėjos nuosavybės teisės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir kas svarbiausia – nebus keičiama vykdoma žemės sklype veikla. Todėl formavimo ir pertvarkymo projektu nebus detalizuojami savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniai, nes juo nekeičiamas ir nenustatomas teritorijos naudojimo reglamentas, taigi nagrinėjamu atveju rengtinas formavimo ir pertvarkymo projektas, o ne detalusis planas. JRSA 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 6B-14-2213 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 6B-14-3987 du sykius atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą ir klaidinančiai kreipdama pareiškėją rengti Detalųjį planą užsiima biurokratizmu, tyčiniais veiksmais vilkina ir nesant jokio teisėto pagrindo, nevykdo jai priskirtų funkcijų teritorijų planavimo srityje. Atsakovė JRSA 2020 m. lapkričio 27 d. skunde aiškiai pasisako, kad net jei pareiškėja ir rengtų detalųjį planą – jis nebūtų derinamas,- naujų sklypų formavimas turės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei (kaip pavyzdys – reikės numatyti kvartalo aptarnavimui skirtas gatves, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, įvažiavimus į naujai formuojamus žemės sklypus). Toks atsakovės teiginys, išdėstytas skunde, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ir iš karto suponuoja, atsakovės valią, kad pareiškėjos formavimo ir pertvarkymo projektas arba detalusis planas nebus derinamas. Atsakovė aiškiai nenurodo vis tik kokiems įstatymams ir teisės aktams prieštarautų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimas dėl Žemės sklypo atidalinimo, tačiau Rašto turinyje pateikia nuorodas į: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punktą; Jonavos rajono bendrojo plano (toliau - BP) sprendinių X punktą; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 str. 1 d. Atsakovė Rašte dėsto ir pateikia teisinį reglamentavimą lyg laikytų, jog Žemės sklypas patenka į urbanizuotą teritoriją. Kaip vieną iš motyvų, atsakovė nurodo BP sprendinių 2.1 skyriaus X punktą, kuris numato, kad kol neparengti miestų ar miestelių teritorijų ar jų dalių BP ir kaimų (kuriuose numatytos plėtros teritorijos) DP ar BP ar teritorijų plėtros urbanistiniai pasiūlymai*, gali būti rengiami detalieji planai pavieniams užstatytų teritorijų papildymams, išanalizavus aplinkines teritorijas ne mažesnes kaip vienas kvartalas**, ir nustačius ar rengiamų DP sprendiniai neturės neigiamos įtakos kompleksinei būsimos urbanistinės struktūros plėtrai ir kokybei. Pažymi, kad BP 2.1 skyriaus pastabose yra išaiškinta sąvoka kvartalas** - gatvėmis, infrastruktūros koridoriais ar kitais natūraliais barjerais ribojamas mažiausias gyvenamosios (urbanizuotos) vietovės struktūros elementas. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas patenka į BP pažymėtą teritoriją sutartiniu ženklu „Numatomos urbanizuoti daugiafunkcinės teritorijos (II etapas)“ Aiškinant BP sprendinius dėl teritorijos, kuri patenka į numatomą urbanizuoti daugiafunkcinę teritoriją (II etapas), Jonavos rajono bendruoju planu yra išdėstomos strateginės plėtros gairės dėl planuojamų vystyti ir plėtoti Jonavos rajonui priskiriamų teritorijų, numatant galimas žemės sklypų naudojimo paskirtis, išskiriant teritorijas komunikaciniams koridoriams gatvėms, keliams ir inžineriniams tinklas, viešosios erdvėms. Taip pat numatomos urbanizuoti specializuotos teritorijos, skirtos pramonei ir kt. kompleksams, nesusijusiems su gyvenamąja statyba. Šiuo kartu ir numatoma ar plėtojant infrastruktūrą nekyla poreikis paimti visuomenės poreikiams turtą (pvz. gatvių išplėtimui, visuomeninėms erdvėms ir kt.). Atkreipia dėmesį, jog numatomose urbanizuoti daugiafunkcinėse teritorijose (II etapas) BP sprendiniuose tėra numatomas statinių aukštingumo apribojimas (BP sprendinių 20-21 l.), bei apribojimai detaliųjų planų rengimui (BP sprendinių 11 l. x punktas), kitų apribojimų šioje teritorijoje imperatyviai nėra nustatyta. Atsakovė papildomų duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra pateikusi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punktas numato, kad detalieji planai rengiami savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalieji planai nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas išaiškina, jog savivaldybės ar jos dalies teritorijos planavimo lygmuo tai, kai yra planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000). Nagrinėjamu atveju teritorija jau yra suplanuota ir Žemės sklypas suformuotas, o pareiškėja siekia Žemės sklypą atidalinti, nieko daugiau nekeičiant. Žemės sklype nėra numatomas teritorijos vystymas ar teritorijos naudojimo reglamento keitimas, kaip tai apibrėžiama Įstatyme. Atsižvelgiant į tai, Detalusis planas atidalinant Žemės sklypą nerengtinas. Todėl Jonavos rajono bendrajame plane, Taisyklėse ir Įstatyme numatomos ateityje urbanizuoti teritorijos nėra priskirtos prie jau urbanizuotų teritorijų. Todėl Žemės sklypui, esančiam Jonavos rajono bendrajame plane numatomoje urbanizuoti teritorijoje, negali būti taikomi apribojimai, kokie yra taikomi urbanizuotoms teritorijoms. Toks atsakovės plečiamas šios normos aiškinimas yra visiškai nesuderinamas su įstatymo viršenybės principu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš Rašto motyvacijos, panašu, kad atsakovė mėgina užkirsti pareiškėjai kelią atidalinti žemės sklypą nenurodydama aiškių motyvų, neišaiškindama urbanizuotos ir numatomos urbanizuoti teritorijos sąvokų, nenurodydama aiškiai ir suprantamai, kokie konkretūs Jonavos rajono savivaldybės planai urbanizuojant šią teritoriją būtų pažeisti atidalijus Žemės sklypą, neišdėsto kokie formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai turėtų įtakos Jonavos rajono savivaldybės numatytiems planams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 str. 1 d. pareiškėjai suteikia teisę, kaip bendraturčiui atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taisyklių 4.2.2. p. numato, kad formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pertvarkant žemės sklypus, kai yra atidalijama bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojami atskiri žemės sklypai. Apribojimų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui atidalijant žemės sklypus šioje teritorijoje BP nenumato, o JRSA nenurodė Rašto kokius BP sprendinius nagrinėjamu atveju atidalijamas žemės sklypas pažeistų. Pažymi, jog atidalijus Žemės sklypą bus atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, tačiau teritorijų planavimo atžvilgiu jokie kiti Žemės sklypo iki šiol galioję sprendiniai nebus pakeisti – plotas, ribos, specialiosios sąlygos, naudojimo paskirtis, naudojimo būdas liks nepakitę, todėl Žemės sklypo atidalinimas nepažeidžia BP sprendinių ar teritorijos režimui taikomų apribojimų. Atsižvelgiant į tai, JRSA Raštu atsisakydama organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pažeidė Taisyklių 2.1, 4.2.2 p., CK 4.80 str. 1 d., todėl Raštas yra naikintinas ir JRSA įpareigotina pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Rašto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija nėra žinoma, o panašu, kad ji yra žinoma tik viešojo administravimo subjektui, kurios JRSA Raštu neišdėstė. JRSA apsiribojo paprasčiausiai Bendrojo plano sprendinių dalių perkėlimu į Raštą, tačiau individualios atsisakymo arba apskritai šioje teritorijoje negalimumo rengti formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjai nėra aiškios. Vienoje dalyje panašu, kad buvo pradėtas naujas sakinys siekiant dėstyti Rašto motyvaciją, tačiau neužbaigta, t. y. Raštas parengtas atmestinai. JRSA, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, ši institucija yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, Administracinė jurisprudencija, 2011, 22, p. 333-340, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju JRSA netyrė ir nesurinko visų duomenų leidžiančių užtikrinti teisėto, pagrįsto ir motyvuoto Rašto priėmimui, priimto Rašto aiškiai ir suprantamai nepagrindė, nemotyvavimo ir nustatytas aplinkybes paremiančių duomenų nepateikė, aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nenurodė Raštu koks šiai teritorijai yra taikytinas teisinis režimas, neišaiškino teritorijų planavimo dokumente – bendrajame plane, vartojamų sąvokų, jas taiko netinkamai ir plečiamai ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p., Taisyklių 12, 38, 39–42, 50 punktų reikalavimus, todėl Raštas yra naikintinas. Atmesti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020-11-27 skundą, kaip nepagrįstą. priteisti pareiškėjos V. G. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.