Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-300-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
1-300-946/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
V. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-300-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59910-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.1; 2.12.1 .
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2017 m. lapkričio16 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje tyčia žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo buvusios sugyventinės J. J. atžvilgiu, t. y. pakišo nukentėjusiajai koją, po ko pastaroji nukrito ant lovos, priėjęs prie jos viena ranka sugriebė už kaklo ir stipriai suspaudė. Nukentėjusiajai ištrūkus, ją tarp namo lauko durų sulaikė, sugriebė už dešinės rankos, ją užlaužė už nugaros ir išstūmė pro duris, po ko nukentėjusioji nukrito ant dešinio šono ant metalinio kilimėlio, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir dešinėje šlaunyje, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino pilnai ir parodė, kad jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 16 d. apie 12.45 val. pas jį atvyko jo buvusi sugyventinė J. J., su kuria šiuo metu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Tuo metu jis jau buvo išgėręs 0,5 l talpos butelį degtinės. Namo lauko duris buvo iš vidaus užsirakinęs. Atėjusi prie lauko namo durų J. J. į jas beldė, tačiau buvusios sugyventinės jis iš pradžių į namo vidų neįleido, nes nenorėjo, kad ji būtų pas jį, kadangi jų santykiai pašliję, nenorėjo, kad tarp jų įvyktų konfliktas, nes atvažiavusi ji pastoviai konfliktuoja. Tačiau ji niekur nuo durų neatsitraukė, įnirtingai beldė, todėl pasibaigus kantrybei, jis buvusią sugyventinę įsileido į namo vidų. Kambaryje konflikto metu jis pakišo jai koją ir ji nukrito ant lovos. Tada, priėjęs prie jos, viena ranka sugriebė jai už kaklo ir suspaudė. Sugyventinei ištrūkus, ją tarp namo lauko durų sulaikė, sugriebė už dešinės rankos ir ją užlaužė už nugaros ir išstūmė į lauką. J. J. nukrito ant dešinio šono ant lauke buvusio metalinio kilimėlio. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (b. l. 32, 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 16 d. apie 12.45 val. ji atvažiavo pas buvusį sugyventinį į sodybą, (duomenys neskelbtini), ketindama pasiimti jai priklausančius daiktus. Atvykus minėtu adresu, V. P. nenorėjo jos įsileisti, namų duris atidarė tik po kurio laiko. Jam atidarius duris, ji paprašė grąžinti jos daiktus, tačiau jis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, sakė daiktų jai neatiduosiantis. Buvęs sugyventinis atrodė akivaizdžiai neblaivus, jis išgėręs tampa agresyvus. Kambaryje V. P. jai pakišo koją ir ji parkrito ant lovos, tuomet jis ją viena ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pradėjo šaukti, ir, išsisukusi nuo jo, pabėgo, tačiau jis ją tarp namo lauko durų sulaikė, t. y. sugriebė už dešinės rankos ir, užlaužęs ją už nugaros, tokiu būdu ją išstūmė pro duris. Ji parkrito ant metalinio kilimėlio. Šie buvusio sugyventinio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Po visko ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, prašydama policijos pareigūnų pagalbos (b. l. 1, 12, 15).

Specialisto išvadoje Nr. G 3416/2017(02) nurodyta, kad J. J. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje ir dešinėje šlaunyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20).

Tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ užfiksuota, kad ant pareiškėjos J. J. matosi smaugimo žymės kakle, rankose (b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti daiktų nerasta (b. l. 1-3).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę J. J., pakišus nukentėjusiajai koją, po ko pastaroji nukrito ant lovos, priėjus prie jos viena ranka sugriebus už kaklo ir stipriai suspaudus, o nukentėjusiajai ištrūkus, ją tarp namo lauko durų sulaikius, sugriebus už dešinės rankos, ją užlaužus už nugaros ir išstūmus pro duris, po ko nukentėjusioji nukrito ant dešinio šono ant metalinio kilimėlio, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir dešinėje šlaunyje, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad J. J. fizinį skausmą sukėlė ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė sugriebiant nukentėjusiajai už kaklo ir stipriai suspaudžiant, sugriebiant už dešinės rankos, ją užlaužus už nugaros išstumiant pro duris, po ko nukentėjusioji nukrito ant dešinio šono ant metalinio kilimėlio, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš J. J. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytas pasekmes (fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada apie patirtus sužalojimus, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas kaltinamąjį V. P. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau nebuvo teistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas (b. l. 44-45).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 dienos prilyginamas 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų ir įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. P. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. (dvi dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

V. P. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis