Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir nubaustas 90 MGL (3 389,40 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, A. L. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta A. L. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dviem metams. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš A. L. konfiskuotino turto vertę – 1 540 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 13.53 val., Vilniuje, (duomenys neskebtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 3,03 promilės etilo alkoholio t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir gailisi, todėl yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Greta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis specialia teise (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams) bei automobilio konfiskavimas - yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti.

10. Pažymi ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas A. L. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas 1 metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimo, dėl to yra visi pagrindai išdėstytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

15. Apelianto manymu, byloje yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos atsakomybei. Mano, kad ji galėtų daryti jam gerą įtaka, kadangi, po to kai jį žmona išvarė iš namų, jis grįžo gyventi pas mamą. I. L. viena yra užauginusi sūnų, todėl jos valdingas charakteris ir teigiama įtaka sūnui lemtų, kad jis nedarytų nusikaltimų ateityje. Savo poelgį vertina labai neigiamai, ateityje tokių kvailų dalykų pasižada nedaryti. Pažymi, kad nėra turėjęs problemų dėl alkoholio, nėra anksčiau teistas, kritiškai vertina savo elgesį. Pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir gailisi, todėl yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų.

16. Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir skundo argumentus, konstatuoja, kad skunde išdėstyti argumentai yra nepakankami išvadai dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės ir nepatvirtina, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje išsamiai motyvuotas ir nesutinki su teismo argumentais teisėjų kolegija nemato pagrindo.

19. A. L. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis kaltę pripažino, gailisi, kad kritiškai įvertino savo veiksmus, padarė išvadas ir nuoširdžiai gailisi, o jo motina I. L. yra tinkama laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad A. L. pažeidimas, priešingai nei jis ir jo gynėjas teigia, yra itin šiurkštus, kėlęs realią grėsmę tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas už vairo sėdo būdamas visiškai girtas, nustatytas girtumo laipsnis (3,03 promilės). Svarbu ir tai, kad nors anksčiau A. L. nėra teistas, tačiau šio priešingo teisei poelgio laikyti visiškai pavieniu ar atsitiktiniu, kaip to pageidauja apeliantas, nėra pagrindo. A. L. ne kartą baustas administracine tvarka, už administracinius pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Be to, kaip matyti, paskutinis administracinis pažeidimas padarytas jau po nusikaltimo padarymo, kurį jis padarė būdamas neblaivus (miegojo viešoje vietoje būdamas neblaivus). Padaryti pažeidimai ir jų pobūdis rodo A. L. polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų. Matyti ir tai, kad dalis pažeidimų, kaip ir inkriminuota veika, padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio, nors apeliantas tvirtina problemų dėl alkoholio vartojimo neturintis. Visos šios aplinkybės neleido teismui daryti pagrįstos išvados, kad A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam pagrįstai netaikytinos BPK 40 straipsnio nuostatos.

20. Nors A. L. teigimu, motina gali daryti jo elgesiui teigiamą įtaką, tačiau, kaip matyti, stiprūs tarpusavio santykiai su motina nuo teisės pažeidimų ir šios nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė - jau gyvendamas su motina jis nusikalto ir toliau elgėsi neteisėtai - buvo nubaustas administracine tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog motinos įtaka jo elgesiui nėra pakankama.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, dalis jų susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu ir šiuo atveju tik atsitiktinai buvo išvengta dar sunkesnių padarinių dėl jo nusikalstamų veiksmų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo A. L. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

23. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius taikyti laidavimą – apeliantas prašo sumažinti jam skirtos baudos dydį.

24. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kad A. L. neteistas, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus šias aplinkybes, A. L. paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir skyrė A. L. bausmę mažesnę už numatytos bausmės vidurkį (BK 47 str.). Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad skirta bausmė yra aiškiai per griežta.

25. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones

26. Apelianto manymu, teismas taikydamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto 2 metams, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei apeliantą charakterizuojančią medžiagą. Pažymi, kad jau apie dešimt mėnesių nevairuoja transporto priemonių bei jaučia neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes. Prašo atsižvelgti, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti.

27. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų (2 dalis), – vidurkis šios baudžiamojo poveikio priemonės 2 (dveji) metai.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į kaltininko neblaivumo laipsnį, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu, į tai, kad A. Lisovskis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su neblaivumu, tame tarpe už KET pažeidimus bei automobilio vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgęs ir į kaltininko prisipažinimą, nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą lygų vidutinei įstatyme numatytai trukmei. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas aiškiai nurodė, kodėl nustato būtent skundžiamame nuosprendyje nurodytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Apelianto padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis taip pat itin didelis, be to, kaip teisingai pažymi teismas, jis turi akivaizdžių problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl vien tai, kad apeliantas jis savo kaltę pripažino ir, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas suteiktų jam reikalingas darbo funkcijoms, nesudaro pagrindo švelninti jam nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę iki minimumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto pageidaujamas, minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nagrinėjamu atveju neužtikrintų bausmės ir baudžiamojo proceso paskirties, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt. (BPK 1 str. 1 d., BK 41 str.). Išdėstytos aplinkybės rodo, jog apylinkės teismo išvados dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo.

30. Apeliantas prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – konfiskuoti automobilį arba konfiskuotiną sumą sumažinti iki rinkos vertės.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingai nustatytos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos.

32. Apylinkės teismas nustatydamas automobilio vertę vadovavosi VšĮ „Empreksis“ automobilio atliktu vertinimu iš kart po įvykio - 2017 m. rugsėjo mėn. 2017-09-27 prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį, A. L. paliekant teisę juo naudotis. Iš laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo matyti, kad nuteistasis nurodytą turtą įsipareigojo saugoti, dėl nustatytos automobilio vertės – 1540 Eur, A. L. jokių pastabų nenurodė. Tiek nutarimą, tiek protokolą A. L. pasirašė. Taigi apelianto argumentai, kad po įvykio automobilis tapo nebevažiuojamas, nesudaro pagrindo mažinti teismo objektyviais duomenimis nustatytą turto vertę iš kart po įvykio. Iš apeliaciniame skunde pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kada šis automobilis buvo fotografuotas, t. y. ar iš kart po įvykio, kaip teigia apeliantas, ar praėjus beveik metams laiko – surašant apeliacinį skundą. Nors automobilio pirkimo sutartyje nurodyta 100 Eur suma, tačiau ši sutartis nėra oficialus daikto vertės nustatymo dokumentas ir nepaneigia VšĮ „Emprekis“ išraše nurodytos vidutinės kainos, todėl teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutine tokio automobilio verte.

33. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.