Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-369-462/2009

Teisėjas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.;

2009 m. rugpjūčio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL (650 Lt) įmoka, kurią privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra papirko valstybės tarnautoją, būtent:

jis 2008-11-11, apie 20.21 val., kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 304 km, Klaipėdos rajono ribose, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – 600 Lt, t. y. 3 kupiūras po 200 Lt (banknotų numeriai AA 0087182, AB 6817518 ir AC 9963426) valstybės tarnautojams, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patruliui Giedriui Liekiui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiajam patruliui Jonui Dičiui už tai, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo automobilį JEEP CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (A. G. nustatytas 0,90 promilių girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. G. kaltės. Nuteistojo A. G. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme nenustatytas A. G. apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str. 2 d. (įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas) pažeidimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo (b. l. 48). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. turėjo atstovą advokatą, kuris padėjo įgyvendinti jo teises teismo metu. Tai įrodo, kad nuteistasis, naudodamasis savo teise į gynybą ikiteisminio tyrimo metu, ir jo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu galėjo aktyviai dalyvauti procese, jie galėjo ikiteisminio tyrimo ir teismo metu teikti įrodymus ir prašymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad kaltininkas turėjo teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 ir 63 str. nustatyta tvarka, tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo. Be to, kaltinamajame akte (b. l. 76–78) ir skundžiamajame nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kad A. G. davė kyšį dviem valstybės tarnautojams, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patruliui Giedriui Liekiui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiajam patruliui Jonui Dičiui. Nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentas, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi nenurodyta, kokiam valstybės tarnautojui galbūt davė kyšį, nepagrįstas.

Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl daktiloskopinės ekspertizės atlikimo. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko šiuo atveju ikiteisminio tyrimo įstaiga – policija. Ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina atlikti visus įstatymo numatytus ir galimus tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats savarankiškai sprendžia, kokie tyrimo veiksmai reikalingi, siekiant ištirti padarytą nusikalstamą veiką. Todėl apelianto argumentai, kad nebuvo atliekama daktiloskopinė ekspertizė, atmestini. Tyrėjas Tomas Kazlauskas pareigūnų automobilyje rastus pinigus užfiksavo kitomis techninėmis priemonėmis.

Vien tai, kad nuteistasis A. G. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Nors nuteistasis A. G. neigia tiesiogiai davęs kyšį policijos pareigūnams, tai yra papirkęs juos, tačiau šis nuteistojo neigimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Apelianto A. G. kaltę dėl papirkimo padarymo įrodo liudytojų policijos pareigūnų G. Liekio, J. Dičiaus, M. P., T. Kazlausko parodymai, 2008-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4–14), 2008-11-13 daiktų apžiūros protokolas (b. l. 15–17), 2008-11-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 244780 (b. l. 22), 2008-11-11 girtumo patikrinimo kvitas (b. l. 23). Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų G. Liekio, J. Dičiaus, M. P., T. Kazlausko parodymais. Apelianto argumentas, jog ikiteisminio tyrimo ir teismo metu liudytojų G. Liekio ir J. Dičiaus parodymai nebuvo nuoseklūs ir tarp jų yra esminių prieštaravimų, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis A. G., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu policijos pareigūnai G. Liekis ir J. Dičius parodė panašias įvykio aplinkybes, tačiau liudytojas G. Liekis apklausos teisme metu parodė, kad policijos automobilyje yra įrašymo įranga, bet ji nebuvo įjungta, o liudytojas J. Dičius apklausos teisme metu patvirtino, jog jų automobilyje specialios įrangos nebuvo. Šis neesminis prieštaravimas nekeičia skundžiamojo nuosprendžio esmės ir nuteistojo A. G. kaltės dėl policijos pareigūnų papirkimo nepaneigia. Be to, policijos pareigūnas J. Dičius ikiteisminio tyrimo 2008-11-14 liudytojo apklausos metu nurodė, kad A. G. „padėjo tris kupiūras po 200 Lt prie priekinių sėdynių dėtuvėje, pritaikytoje dėti kavos puodelius“, o apklausos teisme 2008-05-18 metu parodė, jog „pinigus padėjo per vidurį, ten kur tarp priekinių sėdynių yra tarpas. Kiek buvo pinigų aš tiksliai neprisimenu“. Nuo J. Dičiaus apklausos ikiteisminio tyrimo iki apklausos teisme metu praėjo šiek tiek daugiau nei pusė metų, todėl visiškai tikėtina, kad policijos pareigūnas J. Dičius, dirbantis Klaipėdos apskrities VPK KPB magistralinių kelių priežiūros būrio vyr. patruliu, tiksliai gali neprisiminti, kiek pinigų tarnybiniame policijos automobilyje padėjo nuteistasis A. G.. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai pasirėmė nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojų G. Liekio, J. Dičiaus, M. P., T. Kazlausko parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo ir kuriuos visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nuteistojo iškelta versija apie tai, kad pinigus galėjo padėti kiti vairuotojai, tą dieną sulaikyti policijos tarnybiniame automobilyje, argumentuotai paneigta liudytojų policijos pareigūnų parodymais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. G. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. už tai, kad jis tiesiogiai davė kyšį policijos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Bylos įrodymais nustatyta, kad A. G., siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos, t. y., kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo savo automobilį būdamas neblaivus, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – 600 Lt, t. y. tris banknotus po 200 Lt padėjo tarp priekinių automobilio sėdynių. Policijos pareigūnai G. Liekis ir J. Dičius nustatę, kad A. G. automobilį vairavo neblaivus, pradėjo rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, tada A. G. pradėjo siūlyti pinigus ir bandė susitarti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nebūtų surašytas, po to nuteistasis kelis kartus policijos pareigūnų buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. G. veiksmus pripažino baigtu papirkimu. Įvertinusi liudytojų ir nuteistojo parodymus apie kyšio davimo aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. G. suvokė, jog davė kyšį policijos pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. padėjo pinigus šalia pareigūnų ir nors turėjo galimybę juos atsiimti, tačiau to nepadarė: pinigai liko policijos pareigūnų automobilyje matomoje vietoje iki tol, kol į įvykio vietą atvyko Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūnai. Padėjęs pinigus ir sulaukęs iš policijos pareigūnų įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę, t. y. davęs kyšį, A. G. ir toliau prašė bei stengėsi greičiau sulaukti iš policijos pareigūnų pageidaujamo jų neteisėto neveikimo.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, kad A. G. anksčiau neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, du kartus baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo neblaivus ir už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei atidėjo jos vykdymą.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.