Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-8269-1004/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
e2YT-8269-1004/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03446-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vaidotas Narvidas (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, A. M.
Civilinė byla Nr. e2YT-8269-1004/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03446-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 2.5.9; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei R. L.,dalyvaujant pareiškėjos V. B. atstovei advokatei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir A. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja pareiškimu prašo dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos G. T. mirties (duomenys neskelbtini), leidžiant palikimą priimti per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad motina mirė, todėl dėl palikimo priėmimo pagal galiojančius teisės aktus ji, kaip įpėdinė, turėjo tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento kreiptis į palikimo vietos notarą. Palikėja paskutinius metus sunkiai sirgo, todėl iki mirties visą nekilnojamąjį turtą perleido vaikams, namuose turėjo susitaupiusi grynųjų pinigų. Nežinojo apie banko sąskaitoje buvusias palikėjos pinigines lėšas. Tik 2020 m. balandžio 8 d. gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laišką sužinojo, kad motinos asmeninėje sąskaitoje yra likę apie 400,00 Eur, į kuriuos pretenduoja ir valstybė. Mano, kad dėl svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

3. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta pareiškėjos sesuo A. M., kuriai apie procesą teisme žinoma. Pareiškėja teisinės pagalbos kreipėsi tik kai jai buvo suteikta antrinė 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Pareiškėja sužinojo, kad mamos banko sąskaitoje po jos mirties yra pervestų piniginių lėšų, į kurias pretenduoja valstybė, nes ji nustatytu įstatyme terminu nepriėmė mamos palikimo. Prašė pareiškėjai dėl svarbių priežasčių atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, nes apie likusią nesusigrąžintą slaugos tikslinę kompensaciją ji nežinojo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Nurodė, kad 2020 m. vasario 6 d. gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie 482,22 Eur sumą (slaugos tikslinę kompensaciją) po G. T. mirties (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 8 d. raštu kreipėsi į Šiaulių rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Dėl pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.

5. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir A. M. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

6. Pareiškėja, suinteresuotų asmenų atstovai, suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, pareiškėją teismo posėdyje atstovavo atstovė advokatė, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinė byla išnagrinėta iš esmės pareiškėjui, suinteresuotų asmenų atstovams ir suinteresuotam asmeniui A. M. nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų, pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B. motina G. T. (b. l. 4 – 7, 8). 2020 m. liepos 2 d. pateikti Testamentų registro duomenys patvirtina, kad G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), notaro biure palikimas yra priimtas Lietuvos Respublikos (b. l. 9 -10). Iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro 482,22 Eur piniginės lėšos (tikslinė slaugos kompensacija).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

9. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

10. Pareiškėja nepriėmė po motinos G. T. mirties atsiradusio palikimo. G. T. palikimo nėra priėmę ir kiti įpėdiniai. Tačiau pagal 2020 m. liepos 2 d. Testamentų registro duomenis G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), notaro biure palikimas yra priimtas Lietuvos Respublikos. Pagal įstatymą, G. T. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jos dukros: pareiškėja V. B. ir suinteresuotas asmuo A. M. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo A. M., kuris buvo įtraukta į procesą teismo iniciatyva, nepateikė atsiliepimo ir juo nepareiškė prieštaravimų, kad pareiškėjos pareiškimas nebūtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

14. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

15. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir kiti įpėdiniai nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo V. B. kreipėsi 2020 m. liepos 7 d. Pagal 2020 m. liepos 2 d. Testamentų registro duomenis G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), notaro biure palikimas yra priimtas Lietuvos Respublikos.

16. Tačiau pareiškėja nurodė, kad ji terminą parleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo informacijos apie atsiradusį palikimą trūkumas, nes Šiaulių rajono savivaldybės administracija nepranešė apie po motinos mirties nesusigrąžintą 482,22 Eur tikslinę kompensaciją. Apie tai pareiškėja sužinojo tik iš notaro ir kreipėsi dėl valstybės apmokamos antrinės teisinės pagalbos. 2020 m. birželio 10 d. palikėjos G. T. palikimo dar nebuvo priimtas (b. l. 11). 2020 m. birželio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėjai V. B. buvo suteikta antrinė 100 procentų valstybė apmokama teisinė pagalba (b. l. 12). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš dalies patvirtino pareiškime nurodytas pareiškėjos pareiškimo aplinkybes.

17. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad ji laiku nerealizavo teisės per įstatyme nustatytą terminą notaro biure priimti palikėjos palikimą, juolab, kad praleistas terminas palikimui priimti nėra neprotingai didelis.

18. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų (jau palikimą priėmusios Lietuvos Respublikos) ar į bylą įtrauktų suinteresuotų asmens teisėtus interesus.

19. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjai atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos G. T. mirties, tuo tenkinant jos pareiškimą.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys nenurodė, kad pareiškimui prieštarauja, termino palikimui priimti po motinos G. T. mirties atnaujinimas nepažeidžia įpėdinių (jau palikimą priėmusios Lietuvos Respublikos) ar suinteresuotų asmenų teisėtų interesų (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas. Todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1,5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

22. Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę palikėjos nuolatinę gyvenamąją vietą.

23. Byla vesta elektronine forma, todėl nėra procesinių dokumentų siuntimu išlaidų valstybei ir jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 96 str. 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 577, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti motinos G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nepriteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas