Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., gimęs 1986 m. sausio 2 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2017 m. liepos 10 d. apie 23.14 val. Katiliškių- Nemėžėlės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,47 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu P. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2017 m. liepos 10 d. jis su draugu gėrė alkoholinius gėrimus, po ko išgėręs važiavo kartu su draugu ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis gyvena kartu su B. G., kurios vardu yra registruotas minėtas automobilis „Opel Tigra“. Šį automobilį jis įgijo už savo pinigus vasaros pradžioje, tačiau automobilį registravo B. G. vardu, kad minėto automobilio neareštuotų antstoliai. B. G. vairuotojo pažymėjimo šiuo metu neturi. Automobilio rakteliai buvo laikomi namie visiems prieinamoje vietoje. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. patruliavimo metu važiuodamas Katiliškių gatve, Vilniuje, ties posūkiu į Nemėžėlės gatvę jis pastebėjo automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiavo Katiliškių gatve, o pamatęs policijos tarnybinį automobilį ėmė įtartinai manevruoti. Tai sukėlė įtarimą, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius minėtą automobilį buvo nustatyta, kad minėto automobilio vairuotojas yra P. B.. Bendraujant su P. B. iš šio burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 16-18).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 6943/2017(01) nurodyta, kad P. B. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 10 d. 23.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija- 2,47 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad P. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad P. B. 2017 m. liepos 10 d. apie 23.14 val. Katiliškių-Nemežėlės g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,47 promilės etilo alkoholio.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad P. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,47 promilės etilo alkoholio), taigi P. B. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Nors P. B. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad P. B. nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimu P. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, dėl to, kad jis 2015 m. sausio 14 d. apie 20.25 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,81 promilių girtumas, kas leidžia pagrįstai teigti, kad P. B. nedaro jokių socialiai naudingų išvadų: P. B. traukimas teisinėn atsakomybėn už analogiškus veiksmus, viena vertus, patvirtina jo polinkį elgtis neteisėtai, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu P. B. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. P. B. yra neteistas, tačiau P. B. baustumas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio leidžia teismui pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti skyrus P. B. švelniausios rūšies bausmę- baudą. Teismas pažymi ir tai, kad, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 37-38), P. B. nemoka jam skirtų baudų, nesumokėjo jis ir baudos, jam skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimu. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad P. B. skyrus švelniausios rūšies bausmę- baudą, pastaroji liks neįvykdyta. Kita vertus aplinkybę, kad vengia mokėti jam skirtas baudas bei nuo antstolių slepia savo turtą, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats P. B.. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. skyrus arešto bausmę.

Įvertinus tai, kad P. B. dirba, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. skyrus keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, P. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. B. skirtinos arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir P. B. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

P. B. nuo 2017 m. liepos 10 d. 23.14 val. iki 2017 m. liepos 11 d. 14.46 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 19, 20, 22), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis P. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors P. B. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga P. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja, kad P. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija P. B. kraujyje (2,47 promilės) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimu P. B. jau buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,81 promilių girtumas, taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas P. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

Teismas taip pat pažymi, kad P. B. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio P. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. G., su kuria P. B. gyvena kartu (b. l. 11). Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ne pats P. B., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui dėl šių motyvų:

kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė B. G., automobilis priklauso jai, bet ji pati juo nevažinėja, kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu P. B. parodė, kad šį automobilį jis įgijo už savo pinigus vasaros pradžioje, tačiau automobilį registravo B. G. vardu, kad minėto automobilio neareštuotų antstoliai. B. G. vairuotojo pažymėjimo šiuo metu neturi. Automobilio rakteliai buvo laikomi namie visiems prieinamoje vietoje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad faktinis automobilio savininkas yra ne B. G., bet P. B.;turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui oficialiai priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad B. G. vardu registruotas automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. skirta kardomoji priemonė- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. 1. 30), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis;

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir P. B. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis;

Į P. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Skirti P. B. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

P. B. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.