- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- I-3976-365/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04005-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovės atstovams Aleksandrui Ivanovui, Rūtai Strielčiūnaitei, atsakovei antstolei N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir antstolei N. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą (b. l. 1-3)(b. l. 84-86),prašydamas prašė priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskr. VPK) ir antstolės N. V. pareiškėjo naudai 12 000 (dvylika tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde ir patikslinime nurodė, kad 2011 m. birželio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismas (toliau – Molėtų r. apyl. teismas) priėmė nutarimą byloje Nr. A.2.9-398-335/11, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal LR ATPK 174 str. ir skyrė dviejų šimtų litų baudą. Pareiškėjas nesutiko su teismo nutarimu ir 2011 m. liepos 14 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismą. 2011 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria Molėtų r. apyl. teismo nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkino. 2011 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismas bylą gražino Molėtų r. apyl. teismui, o bylos nuorašus išsiuntė pareiškėjui ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui (toliau - Molėtų r. PK). Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo, nurodydamas su baudos sumokėjimu susijusias teises ir pareigas, t.y., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis. 2011 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo paskirtą baudą ir kvitą, pateikė Molėtų r. apyl. teismo raštinei, parašydamas prašymą - priimti baudos sumokėjimą liudijantį dokumentą. Jo manymu Molėtų r. PK viršininkas A. M. neteisėtais veiksmais, o Molėtų r. apyl. teismo teisėja R. R. neveikimu, taip pat antstolė, N. V., netinkamu savo pareigų vykdymu (konkrečiai nepatikrinus visų aplinkybių dėl išieškojimo veiksmų pradėjimo) - pažeidė pareiškėjo kaip piliečio teises. Kadangi 2011 m. rugsėjo 5 d. Molėtų r. PK viršininkas antstolės N. V. kontorai pateikė prašymą ir vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo pagal Molėtų r. apyl. teismo nutarimą Nr. A.2.9-398-335/11, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta ir įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 5 d., o nuorašas Molėtų r. PK buvo išsiųstas 2011 m. rugsėjo 7 d. Antstolė N. V. 2011 m. rugsėjo 6 d. priėmusi vykdyti Molėtų rajono PK pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2011 m. rugsėjo 22 d. išsiuntinėjo bankams užklausas apie pareiškėjo sąskaitas esančias bankuose, šiais veiksmais pablogindama pareiškėjo reputaciją, produktyvaus bendravimo galimybes su bankais ateityje. 2011 m. lapkričio 5 d. antstolė N. V. atsiuntė patvarkymą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo, kuriame nurodė, jog akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti nėra. Tos pačios dienos antstolės patvarkymais areštuotos pareiškėjo sąskaitos bankuose. Molėtų r. PK viršininkas A. M. atliko neteisėtus veiksmus ir 2011 m. rugsėjo 5 d. pateikė antstolei vykdymo dokumentus išieškoti priteistą baudą nesilaikydamas terminų, kurie buvo nustatyti nutarime. Antstolė, vykdydama išieškojimo veiksmus, sukėlė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir pablogino pareiškėjo reputaciją. Patyrė depresiją dėl nesąžiningo institucijų elgesio jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Utenos apskr. VPK su skundu ir jo patikslinimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 65-67, 90-94) nurodė, kad Utenos apskrities VPK atliko tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamų Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK pareigūnų veiksmų, vykdant 2011 m. birželio 30 d. Molėtų r. apyl. teismo nutarimą ir 2011 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ir konstatuoti pareigūnės D. T. tarnybinio aplaidumo požymiai, tačiau sprendžiant jos tarnybinės atsakomybės klausimą, buvo atsižvelgta į tai, kad D. T. padaryti veiksmai, turintys tarnybinio nusižengimo požymių, buvo padaryti daugiau nei prieš vienerius metus, todėl tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 30 punkto pagrindu specialistei D. T. tarnybinė nuobauda neskirta. Utenos apsk. VPK Molėtų r. PK organizacinės grupės specialistė D. T. 2011 m. rugsėjo 5 d. antstolei N. V. išsiuntė vykdyti netinkamą dokumentą. Antstolė 2011 m. rugsėjo 6 d. gavusi teismo nutarimą priėmė jį vykdyti, nors turėjo grąžinti vykdymo iniciatoriui (Molėtų r. PK) kaip netinkamą vykdyti dokumentą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu nustatomos tokios kliūtys, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nagrinėjamuoju atveju 2011 m. rugsėjo 6 d. antstolė N. V. priėmė vykdyti Molėtų r. apyl. teismo 2011 m. birželio 30 d. neįsiteisėjusį nutarimą Nr. A2.9-398-335/11 dėl 200 Lt išieškojimo iš skolininko A. V.. Nagrinėjamojoje situacijoje būtent antstolės N. V. veiksmai (pradėtas vykdyti piniginis išieškojimas pagal netinkamą dokumentą) sukėlė A. V. neigiamas pasekmes, apie kurias jis nurodo savo pareiškime ir pareiškimo papildyme. Dėl aplaidžiai atliktų Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK organizacinės grupės specialistės D. T. veiksmų neigiamos pasekmės A. V. atžvilgiu nebūtų atsiradusios. Nagrinėjamuoju atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp D. T. aplaidžių veiksmų ir tolimesnių antstolės vykdymo proceso veiksmų, kurie turėjo būti nepradėti gavus netinkamus dokumentus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad šiuo atveju Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK, prilyginamos viešojo administravimo funkcijas atliekančios institucijos, žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 str., LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Nurodė, kad neturtinė žala yra atlyginama ne visais, o tik paminėtais atvejais, dėl padarytų nusikalstamų veikų. Molėtų r. PK padarytas aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas yra neprilyginamas tyčiniams veiksmams ir vien dėl šio fakto jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nebūtų kilę. Be to, A. V. savo skunde nurodo tik bendrus neturtinės žalos požymius (reputacijos pablogėjimas, emocinė depresija), kurie būdingi vienkartiniam neperiodiškam ir nesistemingam įvykiui. Jokių konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriais jis grindžia savo asmeniškai patirtą neturtinę žalą, nepateikė. Pareiškėjas A. V. savo išgyvenimus sieja su vienkartiniu įvykiu - areštuotomis jo asmeninėmis sąskaitomis bankuose, su dėl to patirtais emociniais nemalonumais. Dėl šių kilusių padarinių nėra tiesioginės Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK kaltės ir tiesioginio ryšio.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti LR Teisingumo ministerija su skundu ir jo patikslinimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 106-108) dėl pareiškėjo argumentų, kad Molėtų r. apyl. teismas neatliko būtinų veiksmų ir neinformavo antstolės N. V. apie tai, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtą 200 Lt nuobaudą - administracinę baudą, tokį teismo elgesį laikydamas neteisėtu neveikimu jo atžvilgiu, nurodė, kad tokie argumentai visiškai nepagrįsti. Joks galiojantis teisės aktas neįpareigoja teisėją atliktus tokius veiksmus, kuriuos, pagal pareiškėją, turėjo atlikti teisėja. Dėl to Molėtų r. apyl. teismas tinkamai atliko visas savo pareigas ir nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų nuostatų. Teismas yra viešosios teisės subjektas, todėl privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, t. y. „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas yra leista" (intra vires). Kadangi nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų (neveikimo), skundas turėtų būti atmestas. Nurodė, kad pareiškėjas dėl patirtos neturtinės žalos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad įrodymų, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, nėra pateikta. Pareiškėjo teiginiai, kad sąskaitų areštas pablogino jo reputaciją ir bendradarbiavimą su bankais ateityje yra visiškai nepagrįsti. Nėra jokių įrodymų, kad informacija apie pareiškėjo įsiskolinimą buvo plačiai paplitusi, kad galėtų sukelti neigiamą įtaką jo reputacijai. Pats pareiškėjas atliko veiksmus, kurie galėjo pabloginti jo reputaciją, t. y. 2011-06-09 padarė nedidelį chuliganizmą. Pareiškėjo reputaciją vienu metu galėjo paveikti keli veiksniai. Atsižvelgdami į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus, mano, kad esminę įtaką pareiškėjo reputacijos pablogėjimui turėjo jo paties atlikti neteisėti veiksmai. Tai, kad antstolės patvarkymai dėl sąskaitų arešto gali ateityje pabloginti jo bendradarbiavimą su bankais yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitų areštas, kuris buvo panaikintas, gali turėti įtakos dėl jo bendradarbiavimo su kredito įstaigomis ateityje. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Tačiau pareiškėjas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.
Atsakovė antstolė N. V. atsiliepime (b. l. 103-105) su skundu ir jo patikslinimu nesutiko, nurodė, kad antstolis nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucijų tarnautojas ar darbuotojas. Antstolio veiklą reglamentuoja LR Antstolių įstatymas. Antstolis savo civilinę atsakomybę draudžia privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pagal to paties Antstolių įstatymo 8 str. ir 17 str. reikalavimus. Antstolio atsakomybę apsprendžia Antstolių įstatymo 16 str. Už įstatymų, ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas. Pareiškėjo nurodytu atveju, antstoliui nekyla nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė, todėl, nagrinėjamoje byloje antstolė (kaip atsakovė), negali būti prilyginama valstybės pareigūnams, už kurių veiksmus (pareiškėjo laikomus neteisėtais), iš Valstybės reikalaujama atlyginti žalą. Pareiškėjui nebuvo padaryta žalos numatytos CK 6.250 str. nusikaltimu, ar jo sveikatai. Žala gali būti atlyginama, jeigu ji padaryta dėl valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, tačiau, įstatymas nenumato, kad tokiais atvejais gali būti reikalaujama ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimas galimas tik pagal LR CK 6.272 str., kai valstybė visiškai atsako už žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tik tokiais atvejais įstatymas numato tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą pagal LR CK 6.272 straipsnio 3 dalies nuostatą. Pareiškėjui nebuvo taikyti jokie teisių suvaržymai, numatyti baudžiamajame procese, nebuvo taikyta ir administracinė nuobauda - areštas. Nesant įstatyme numatytų pagrindų neturtinės žalos atlyginimui, dėl prašomo priteisti neturinės žalos dydžio, nurodė, kad patikslintame pareiškime nėra nurodyta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, kad antstolės veiksmai pablogino jo reputaciją ar bendradarbiavimo su bankais galimybes dėl to, kad 2011 m. spalio 10 d. pareiškėjo banko sąskaitoje buvo areštuota ir nurašyta 299,09 Lt suma, kuri 2011 m. spalio 11 d. pavedimu buvo grąžinta į pareiškėjo sąskaitą. Apsprendžiant neturtinės žalos dydį, įstatymas nustato tokius kriterijus, kaip „pasekmes, padarytos turtinės žalos dydis, bei kitos turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai". Neaišku, kuo grindžiamas 12.000 Lt dydžio neturtinės žalos atsiradimas. Antstolis nekontroliuoja nei teismo, nei policijos darbo organizavimo, antstoliui nėra pateikiama jokia informacija apie administracinėse bylose priimtų nutarimų apskundimą ir/ar apeliacinių skundų išnagrinėjimą, bei teismo pranešimų išsiuntinėjimą. Antstoliui pateikiamas dokumentas vykdymui, dokumentą pateikė įgaliota institucija -Molėtų r. PK, vykdytino dokumento turinys atitiko įstatymo reikalavimus. Nutarimas teismo priimtas 2011 m. birželio 30 d., o vykdymui pateiktas 2011 m. rugsėjo 6 d., todėl antstolis negalėjo nustatyti jokių akivaizdžių kliūčių vykdyti išieškojimą t.y. antstoliui negalėjo būti akivaizdu, kad gali būti nepasibaigęs 40 dienų terminas įvykdyti nutarimą, kai nutarimas pateikiamas vykdymui praėjus 67 dienom po nutarimo priėmimo. Dėl visų išdėstytų argumentų, laikosi pozicijos, kad antstolis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, neturtinės žalos atlyginimui, nagrinėjamu atveju, nėra įstatyminio pagrindo, be to antstolis negali būti atsakovu, kai žalą prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, o valstybė neturi pareigos atlyginti antstolio padarytos žalos.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde ir jo patikslinime išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskr. VPK atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdyje atsakovė antstolė N. V. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui A. V. galimai neteisėtais Molėtų r. PK, Molėtų r. apyl. teismo ir antstolės N. V. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą byloje Nr. A.2.9-398-335/11, kuriuo A. V. pripažino kaltu pagal LR ATPK 174 str. ir skyrė dviejų šimtų litų baudą (Molėtų r. apyl. teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-398-335/2011 (toliau- ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011), b. l. 29-30).
Pareiškėjas Molėtų r. apyl. teismo nutarimą 2011 m. liepos 20 d. apskundė Vilniaus apygardos teismui (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 34-35). 2011 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį Molėtų r. apyl. teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 38-39).
2011 m. rugsėjo 7 d. lydraščiu Vilniaus apygardos teismas bylą gražino Molėtų r. apyl. teismui 2011 m. rugsėjo 13 d., nuorašus išsiuntė A. V., ir Vilniaus apskrities VPK Molėtų rajono PK (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 40).
Molėtų r. apyl. teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. išsiuntė A. V. pranešimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo, nurodydamas, kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 dienų nuo pranešimo susimokėti baudą įteikimo dienos. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 41).
V. sumokėjo baudą ir 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė kvitą Molėtų r. apyl. teismui.
(ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 43-44).
Molėtų r. PK 2011 m. rugsėjo 5 d. antstolės N. V. kontorai pateikė prašymą dėl baudos išieškojimo pagal Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A.2.9-398-335/11 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė N. V. 2011 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti Molėtų r. PK pateiktą nutarimą. Patvarkyme antstolė nurodė, kad patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Patvarkymas buvo adresuotas A. V., adresu – (duomenys neskelbtini) k., Molėtų raj., (duomenys neskelbtini) sen.(vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, patvirtinančių, kad šis patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjui ir kad šis jį gavo, teismui nepateikta.
2011 m. rugsėjo 20 d. antstolė Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje patikrino duomenis apie A. V., o 2011 m. rugsėjo 23 d. patikrino duomenis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje apie A. V. vardu registruotas transporto priemones (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
2011 m. rugsėjo 22 d. antstolė išsiuntinėjo bankams užklausas apie A. V. sąskaitas esančias bankuose (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš vykdomojoje byloje esančio skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. areštas sąskaitoms – 670,42 Lt sumai.
2011 m. spalio 5 d. antstolė N. V. pareiškėjui A. V. ir Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK siuntė patvarkymą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo, kuriame nurodė, jog akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti nėra. Tos pačios dienos priimtas reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu dėl informacijos pateikimo bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. Be to, 2011 m. spalio 5 d. antstolės patvarkymais areštuojamos pareiškėjo sąskaitos bankuose (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodė, kad Molėtų r. PK viršininkas, A. M., jo manymu, neteisėtais veiksmais, o Molėtų r. apyl. teismo teisėja R. R. neveikimu, taip pat antstolė, N. V., netinkamu savo pareigų vykdymu (konkrečiai nepatikrinus visų aplinkybių dėl išieškojimo veiksmų pradėjimo) pažeidė jo kaip piliečio teises. Antstolė, vykdydama išieškojimo veiksmus sukėlė jam didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, taip pat antstolės vykdomi veiksmai pablogimo jo reputaciją dėl produktyvaus bendravimo galimybės su bankais ateityje. Tuo laikotarpiu, kai turėjo įrodinėti atliktą pareigą, patyrė emocinę depresiją dėl nesąžiningo institucijų elgesio jo atžvilgiu.
Dėl Molėtų rajono apylinkės teismo veiksmų ir žalos atlyginimo teisinių pagrindų.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl Molėtų r. apyl. teismo teisėjos R. R. neveikimo, nes Molėtų rajono apylinkės teismas antstolei nepranešė apie A. V. sumokėtą baudą. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu sutiko su faktinėmis aplinkybėmis, kad teismas neperdavė nutarimo vykdyti antstolei, sutiko, kad teismas nepažeidė nutarime nurodytų sąlygų, jog pažeidėjas turi 40 dienų baudai sumokėti. Negalėjo paaiškinti, kodėl teisėja privalėjo informuoti antstolę, jeigu neperdavė antstolei nutarimo vykdyti.
Molėtų raj. Apylinkės teismas 2011 06 30 d. nutarimu pripažino pareiškėją kaltu pagal LR ATPK 174 str. ir paskyrė jam 200 litų baudą. Rezoliucinėje nutarimo dalyje nurodė, kad pareiškėjas privalo sumokėti baudą per 40 dienų; laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pareiškėjas patirs papildomas išlaidas. Po Vilniaus apygardos teismo 2011 09 05 d. nutarties, t.y. po nutarimo įsiteisėjimo pažeidėjas turėjo 40 dienų baudai sumokėti ir teismas nutarimo vykdymui neperdavė. Informacijos apie tai, kad PK perdavė vykdyti neįsiteisėjusį nutarimą, teismas neturėjo ir neturėjo pareigos informuoti antstolę apie baudos sumokėjimą. Todėl pareiškėjo pretenzijas teismui (teisėjai) teismas laiko nepagrįstomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 3 d. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 16 str. 2 d. nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip ir kiti administraciniai teismai, pagal ABTĮ 16 str. 2 d. nenagrinėja bylų dėl teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl šioje skundo dalyje, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 d. byla nutrauktina.
Dėl antstolės veiksmų ir žalos atlyginimo teisinių pagrindų.
Pareiškėjas skunduose nurodė, kad antstolė N. V., netinkamu savo pareigų vykdymu (konkrečiai nepatikrinus visų aplinkybių dėl išieškojimo veiksmų pradėjimo) pažeidė pareiškėjo kaip piliečio teises. Be to, antstolė, vykdydama išieškojimo veiksmus sukėlė jam didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, taip pat antstolės vykdomi veiksmai pablogimo jo reputaciją dėl produktyvaus bendravimo galimybės su bankais ateityje. Tuo laikotarpiu, kai turėjo įrodinėti atliktą pareigą, patyrė emocinę depresiją dėl nesąžiningo institucijų elgesio jo atžvilgiu.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas antstolių privalomos narystės Lietuvos antstolių rūmuose konstitucingumo klausimą, be kita ko, pažymėjo, kad antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 8 punktas). Po antstolių sistemos institucinės reformos, antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-389/2011, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 9 punktą). Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Minėta, kad jo statusą, funkcijas, šių įgyvendinimui keliamus reikalavimus nustato įstatymai (pvz., CPK, Antstolių įstatymas, kiti), jų nuostatos detalizuojamos lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Tai reiškia, kad antstolis, nors ir veikdamas kaip privatus asmuo, turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o juos pažeidus, gali kilti civilinė atsakomybė. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta administraciniai teismai pagal ABTĮ 16 str. 2 d. taip pat nenagrinėja antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Tokios kategorijos bylos tiek dėl paties antstolio atliktų veiksmų, tiek dėl jo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi administracinio teismo kompetencijai nepriskirta nagrinėti antstolio atliktų veiksmų, teismas nenagrinės ir nepasisakys dėl antstolės galimai padarytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 d. , šioje dalyje skundo reikalavimas nutrauktinas.
Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato veiksmų ir žalos atlyginimo teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Be to, tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; kt.). Sprendžiant A. V. neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad atsakovas (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad A. V. atžvilgiu, 2011 m. birželio 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 74P-953151-11 (ATP byla, b. l. 5), kurio pagrindu 2011 m. birželio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą byloje Nr. A.2.9-398-335/11 ir A. V. pripažino kaltu pagal LR ATPK 174 str. ,ir skyrė dviejų šimtų litų baudą (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 29-30). Pareiškėjas Molėtų r. apyl. teismo nutarimą 2011 m. liepos 20 d. apskundė Vilniaus apygardos teismui (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 34-35). 2011 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį Molėtų r. apyl. teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 38-39). 2011 m. rugsėjo 7 d. lydraščiu Vilniaus apygardos teismas bylą gražino Molėtų r. apyl. teismui 2011 m. rugsėjo 13 d., nutarties nuorašus išsiuntė A. V., ir Vilniaus apskrities VPK Molėtų rajono PK (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 40). Molėtų r. apyl. teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. išsiuntė A. V. pranešimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo, kuriame nurodoma, kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 dienų nuo pranešimo susimokėti baudą įteikimo dienos. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 41). A. V. , kaip buvo minėta anksčiau, baudą sumokėjo 2011 m. rugsėjo 15 d. . (ATP byla Nr. A2.9-398-335/2011, b. l. 43-44).
Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK organizacinės grupės specialistė D. T. 2011 m. rugsėjo 5 d. antstolei N. V. išsiuntė vykdyti antstolės kontorai A. V. atžvilgiu priimtą Molėtų r. apyl. teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarimą, nors dar neturėjo duomenų apie skundo nagrinėjimo, o tuo pačiu ir apie įsiteisėjimo rezultatus. Pareigūnės D. T. atžvilgiu Utenos apskr. VPK atliktas tarnybinis patikrinimas. (b. l. 95-98). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 5 d., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato organizacinės grupės specialistė D. T. išsiuntė vykdyti antstolei N. V. 2011 m. birželio 30 d. Molėtų r. apyl. teismo nutarimą dėl A. V. paskirtos administracinės nuobaudos 200 Lt išieškojimo. Pareigūnė patvirtino, kad informacijos apie galimą A. V. pirminio teismo sprendimo apskundimą ji negavo, todėl ,praėjus 66 dienoms, t. y. 2011 m. rugsėjo 5 d. ji išsiuntė nutarimą antstolei vykdyti. Pareigūnė patikrinimo metu pripažino savo kaltę, kad antstolei vykdyti išsiuntė teismo nutarimą. Teisminio nagrinėjimo metu PK atstovė patvirtino, kad PK buvo tinkamai informuoti apie tai, kad A. V. apskundė pirminį Molėtų r. apyl. teismo sprendimą, paduodamas skundą Vilniaus apygardos teismui, Molėtų r. apyl. teismo teisėjos R. R. lydraštyje buvo nurodytas vienas iš gavėjų - Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK. Buvo nustatyta, kad lydraštis gautas ir registruotas Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK, tačiau dėl didelio gaunamų dokumentų srauto pateko į kito pareigūno dokumentų apskaitą ir D. T. jo negavo. Patikrinimo metu buvo nustatyti ir konstatuoti pareigūnės D. T. tarnybinio aplaidumo požymiai. Pažymėtina, kad D. T. turėjo ir privalėjo pasiteirauti Molėtų r. apyl. teismo raštu apie tai, ar A. V. sumokėjo teismo skirtą baudą, ar pirminio sprendimo neapskundė, tačiau to nepadarė.
Utenos apskr. VPK nei atsiliepime į pareiškėjo skundo reikalavimus, nei teismo posėdžio metu neneigė, kad pareigūnė atliko aplaidžiai savo pareigas, nepatikrinusi ar 2011 m. birželio 30 d. nutarimas yra įsiteisėjęs . Tai užfiksuota ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 95-98).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
Pareiškėjas vykdė nutarime nurodytas nuobaudos vykdymo sąlygas ir sumokėjo jam skirtą baudą laiku. Dėl neteisėtų PK darbuotojų veiksmų teismo antstolė taikė priverstinio išieškojimo priemones , areštavo pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas – 470 litų. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju neteisėtus veiksmus atliko institucijos, kurios paskirtis užtikrinti įstatymų laikymąsi, darbuotojai. Dėl visų šių veiksmų pareiškėjas patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, todėl dėl šių aplinkybių teismas jo pretenzijas pripažįsta pagrįstomis, t.y. pripažįsta, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Spręsdamas kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta pareiškėjui, teismas įvertina tai, kad banko sąskaitoje buvo areštuota palyginti nedidelė suma. Pareiškėjas teigė, jog tai sutrukdė nupirkti sūnui dovaną – kompiuterį, tačiau negalėjo nurodyti kokį kompiuterį, kokios vertės norėjo pirkti. Todėl šias aplinkybes teismas laiko neįrodytomis ir jomis nesiremia.
Kokių nors kitų aplinkybių, pagrindžiančių jo pergyvenimus ar nepatogumus, A. V. nurodyti negalėjo. Todėl teismas tik dalinai pripažįsta reiškiamas pretenzijas dėl padarytos neturtinės žalos dydžio ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK priteisia 500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str.5p., 101 str. 1 d. ,
nusprendė:
A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Bylą pagal skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlygino iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos ir antstolės N. V. nutraukti.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK priteisti 500 litų (penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.