Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5039-739/2011 pagal pareiškėjo – kreditoriaus AB SEB banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius AB SEB bankas prašė pradėti priverstinį 40 209,82 EUR skolos išieškojimą iš skolininko ir įkeisto nekilnojamojo turto savininko M. S., išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą turtą.

Nurodė, kad sutartinės hipotekos lakštu Nr. 04/1/2008/0004090, įregistruotu Panevėžio apylinkės teismo Hipotekos skyriuje 2008-09-09, M. S., užtikrindamas prievolės pagal 2008-09-05 kredito sutartį Nr. 0750818071254-25 grąžinimą ir visų su tuo susijusių mokėjimų vykdymą, įkeitė kreditoriui AB SEB bankui jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,0999 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kredito gavėjui 2010-08-20 buvo įteiktas įspėjimas apie prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nustatant terminą šiems trūkumams pašalinti. Tačiau kredito gavėjas iki šiol neįvykdė įspėjimo rašte nurodyto reikalavimo. Skolininkas M. S. bankui skolingas 38 509,54 EUR kredito, 1 110,85 EUR palūkanų, 589,43 EUR delspinigių už nesumokėtą kreditą ir palūkanas, viso – 40 209,82 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, būtent šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.

Vadovaujantis CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties 4 punkte nurodyti kredito gavėjo (skolininko) įsipareigojimai, kurių pažeidimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu (b. l. 15-20). Sutarties 5.2 p. numatyta banko teisė nutraukti sutartį anksčiau, negu numatyta sutartyje, prieš 15 dienų kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Byloje nustatyta, kad skolininkas padarė esminius kredito sutarties, numatytus sutarties 4.1 p., 4.2 p., 4.4 p., pažeidimus, nes nevykdė prievolių bankui pagal sutartį, sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo bankui palūkanų už naudojimąsi kreditu, negrąžino kredito sutarties specialiosios dalies 5.2 p. numatytais terminais ir tvarka. 2010-08-20 dieną skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. S. įteiktu įspėjimu Nr. 01.10.03-7358 kreditorius įspėjo jį, kad kredito sutarties nesilaikoma, kad nesumokėta pradelsta skola sudaro 1 546,91 EUR, kad ją sumokėti privalu iki 2010-09-19, o to nepadarius nurodytu terminu sutartis bus laikoma nutraukta, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš įkeisto turto (b. l. 10). Kadangi nurodytu terminu pradelstas įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl kreditorius turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti kredito sutartį. Kaip matyti iš 2010-08-19 įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo turinio, apelianto atskirajame skunde minima kredito sutarties 5.2.2 p. sąlyga, kurią apeliantas laiko nesąžininga, nebuvo faktiniu pagrindu nutraukti kredito sutartį, todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, todėl apeliantas turi laiko padengti įsiskolinimą ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, sutarties teisėtumu ir kt., tai šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais dėl kredito sutarties vertinimo, dėl kredito sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo |Teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.