Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. sausio 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams I.K., D.K. ir M.M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinius dydžius, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino naujus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir jais patvirtinti Nuostatai paskelbti http://www.plunge.lt ir http://www.tratc.lt/plunge. Pagal Nuostatus, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 43 dalys, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Nuostatų 54 punktas numato, kad rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmąjį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrąjį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d. – už trečiąjį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. – už ketvirtąjį ketvirtį.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai I. ir D.K. nuosavybės teise iki 2012-03-18 valdė, naudojo ir disponavo nekilnojamuoju turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-03-18 objektas nuosavybės teise priklauso M.M. Buto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). 2015-07-17 pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ Nr. R-PL-37 patvirtina, kad iš viso atsakovai I. ir D.K. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-18 nesumokėjo 46,88 Eur, o M.M. nuo 2012-03-18 iki 2014-12-31 nesumokėjo 119,80 Eur. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjęs. Duomenų, kad atsakovai kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Atsakovams pagal Nuostatus pritaikytas daugiabučiui namui Plungės miesto teritorijoje taikomas tarifas (Nuostatų 1 priedo 1.3 punktas). Ginčo dėl nustatytų sumų nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.

Kaip jau paminėta šiame sprendime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, o vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Vietinės rinkliavos mokėtoju asmuo tampa pagal tam tikrus kriterijus, šiuo atveju nekilnojamojo turto valdymą. Atsakovams nuosavybės teise priklauso/priklausė nekilnojamojo turto objektas ir pagal šį kriterijų jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjui iš atsakovų I. ir D.K. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-18 priteisia 46,88 Eur, o M.M. nuo 2012-03-18 iki 2014-12-31 priteistina 119,80 Eur įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.).

Pareiškėjas prašymu taip pat prašo atlyginti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (nuo 2015 m. kovo 20 d. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), (kadangi procesiniai veiksmai buvo atliekami 2015 m. IV ketvirtį, pagrindu imamas minėtas dydis 2015 m. II ketvirtį - 713,9 Eur).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 36,30 Eur prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatų S., G., K. ir A. profesinės bendrijos SGKA Legal advokatas L.S.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį maksimali priteistina suma gali būti 1784,75 Eur (2,5 x 713,9). Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą ir daro išvadą, jog iš atsakovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina. Pažymėtina, jog analogiškose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu mažinti bylinėjimosi išlaidas (LVAT 2015-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-286-602/2015 ir 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-287-602/2015 ). Teismas aukščiau nurodytų motyvų pagrindu nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais, jog prašoma priteisti suma yra 49 kartus mažesnė nei maksimali Rekomendacijose nustatyta suma, todėl neturėtų būti mažinama.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovų priteistina 14 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų, po 4,67 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 171780190, iš atsakovų I.K. ((duomenys neskelbtini)) ir D.K. (a.k. (duomenys neskelbtini)), 46,88 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 88 euro centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-03-18, o iš atsakovo M.M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 119,80 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 80 euro centų) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-03-19 iki 2014-12-31.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovų I.K. ((duomenys neskelbtini)), D.K. (a.k. (duomenys neskelbtini)), M.M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiekvienam po 4,67 Eur (keturis eurus ir 67 euro centus). Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.